Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atlikdama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 – 8 d. atsakovui Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 182,15 Eur, ką patvirtina ieškovės pateiktas gydymo paslaugų, suteiktų T. V. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., gydymo paslaugų išrašas. Ieškovės pateiktais Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2018 m. liepos 31 d., duomenų apie sveikatos draudimo įmokos už atsakovą sumokėjimą 2018 m. rugpjūčio mėnesį nėra. Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovui buvo suteiktos nebegaliojant privalomajam sveikatos draudimui, ieškovė, paslaugas suteikusiai sveikatos priežiūros įstaigai už atsakovui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjusi 182,15 Eur, įgijo regreso teisę į atsakovą. Iš ieškovės pateiktos 2019 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. 2620 kopijos nustatyta, kad atsakovas pripažino padarytą 182,15 Eur žalą ir įsipareigojo ją sumokėti per sutartą laikotarpį dalimis sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovui ieškovės siųstas 2020 m. gegužės 4 d. raštas dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutarties Nr. 2620 nevykdymo patvirtina atsakovo sutartinių įsipareigojimų (dėl 182,15 Eur padarytos žalos grąžinimo) pagal sutartį tinkamą nevykdymą bei 80,00 Eur likusios neatlygintos skolos likutį. Duomenų apie atsakovo visišką žalos atlyginimą byloje nėra.

Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 31 straipsnio 1, 8 punktai, 34 straipsnio 1 punktas). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalyse, šio Įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas; ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Taigi asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatas, už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinąsias medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Kadangi atsakovas, nevykdydamas įstatymu nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdamas apdraustu ir vėliau neatlygindamas visų PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų kaina – likusi atsakovo neapmokėta 80,00 Eur suma. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 80,00 Eur žalos atlyginimas (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis, Įstatymo 8 straipsnio 17, 34 straipsniai).

Iš atsakovo taip pat priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš atsakovo T. V. 80,00 Eur (aštuoniasdešimties eurų 00 ct) žalos atlyginimą, įpareigojant T. V. žalą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. V. 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-3608-514/2020, įrodymą pateikiant teismui.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.