- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- eA-2612-629/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02561-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- "Galvok"
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Galvok“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Galvok“ skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Galvok“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr. AP3E-1899 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui visą informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus (pirkimo objektas, pirkimo suma, tiekėjas, sutarties sudarymo data ir kt.) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra Trakų rajono laikraščio „Galvė“ leidėjas ir interneto naujienų portalo www.galve.lt valdytojas, Trakų rajone skleidžia naujienas apie vykstančius vietos įvykius bei kitus procesus. Nuo 2019 metų pradžios pareiškėjas suintensyvino žinių sklaidą apie Trakų rajono savivaldybės administracijos veiklą, įgyvendintus ar neįgyvendintus projektus, viešuosius pirkimus, savivaldybės tarybos priimamus sprendimus, Trakų rajono savivaldybės mero, administracijos direktoriaus ir kitų vietos politikų veiklą. Siekdamas Trakų rajono gyventojus informuoti apie tai, kaip atsakovas leidžia mokesčių mokėtojų pinigus per viešuosius pirkimus, pareiškėjas sekė viešai prieinamą informaciją apie tokio pobūdžio pirkimus. Atsakovo informaciniame portale www.trakai.lt, skiltyje „Viešieji pirkimai“ nuo 2008 metų buvo talpinama informacija apie visus atsakovo įvykdytus viešuosius pirkimus pildant Excel formos Pirkimų žurnalą. Suradęs aktualią informaciją apie pirkimą, pareiškėjas kreipdavosi į atsakovą pateikti daugiau detalių arba išdėstyti poziciją dėl poreikio atlikti konkretų pirkimą. Apibendrinta ir susisteminta informacija Trakų rajono gyventojams būdavo pateikiama laikraštyje „Galvė“ ir (ar) interneto naujienų portale www.galve.lt.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 metų pradžioje pastebėjo, jog atsakovas nebepildo Pirkimų žurnalo ir jo neviešina, iš tinklalapio www.trakai.lt jis dingo. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą neformaliai, buvo paaiškinta, kad Administracija neprivalo pildyti ir viešinti Pirkimų žurnalo. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti konkretų atsakymą, kodėl būtent 2020 metais atsakovas nusprendė nutraukti Pirkimų žurnalo pildymą; paaiškinti ar informacijos teikimo nutraukimas nėra susijęs su tuo, kad pareiškėjas aktyviai viešino informaciją ir dėl to atsakovas siekia išvengti viešumo 2020 metais. Pareiškėjas taip pat prašė, kad atsakovas pateiktų informaciją apie įvykusius viešuosius pirkimus už 2020 metų sausio – vasario mėnesius. Atsakovas patvirtino apie paklausimo gavimą bei nurodė, kad pateiks savo atsakymą, tačiau atsakymo pareiškėjas negavo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. kreipėsi į atsakovą raštu, prašydamas ne vėliau kaip per septynias dienas pateikti visą informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 metų gegužės 31 d., taip pat pateikė kitų klausimų, susijusių su viešaisiais pirkimais. Atsakovas 2020 m. birželio 25 d. skundžiamu Raštu pateikė bendrus atsakymus apie viešuosius pirkimus, tačiau duomenų apie įvykdytus pirkimus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. nepateikė. Dėl tokio atsakovo elgesio pareiškėjas negali kokybiškai informuoti visuomenės apie Trakų rajone vykstančius ekonominius, socialinius ir kitus procesus. Pareiškėjas atitinka viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo statusą, todėl atsakovas privalėjo pateikti prašomą informaciją arba nurodyti aiškius atsisakymo motyvus, tačiau to nepadarė. Atsakovas Rašte nepateikė jokios informacijos ir nenurodė atsisakymo pateikti prašomos informacijos priežastis, tik nurodė, kad visą informaciją apie jos vykdomus viešuosius pirkimus galima rasti specialiojoje interneto platformoje – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS). Tačiau CVP IS sistemoje galima rasti tik dalį atsakovo įvykdytų viešųjų pirkimų 2020 metais, bet ne visus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas į CVP IS platformą talpina informaciją padrikai, nenuosekliai ir neišsamiai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas teigė, kad nėra atsisakęs pateikti pareiškėjui informacijos. Rašte nurodyta, jog atsakovas neslepia ir neturi ketinimų slėpti bet kokios viešos informacijos bei nepažeidinėja jokių teisės aktų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo. Visa informacija yra pateikiama CVP IS puslapyje. Atsakovas Pirkimų žurnalo nepildo ir neveda, nes tokio reikalavimo nenustato teisės aktai. Pirkimų organizavimo tvarką kiekviena perkančioji organizacija nustato individualiai, vidaus dokumentuose. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. pirkimų vykdytojai savo interneto svetainėje neprivalo viešinti jokios informacijos, susijusios su viešaisiais pirkimais. Kadangi pirkimų žurnalas nepildomas, atsakovas negali pateikti to, ko objektyviai nėra. Pareiškėjas taip pat paprašė pateikti itin didelės apimties informaciją, kurią galima rasti CVP IS puslapyje, prieinamą viešai. CVP IS platformoje galima peržiūrėti visas sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, duomenys talpinami laiku ir tinkamai. Nors galimybė sudaryti sutartį žodžiu numatyta Administracijos viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės taisyklėse, patvirtintose Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P3E 50, tačiau pagal nusistovėjusią praktiką, tiek siekiant kuo didesnio skaidrumo, tiek norint išvengti galimų ginčų dėl sutarties įvykdymo ar mokėjimų, visos sutartys sudaromos tik raštu ir yra viešinamos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesąžiningai naudojasi savo teise gauti informaciją iš savivaldybių institucijų bei įstaigų – prašo pateikti itin didelės apimties informaciją, nors ši informacija yra viešai ir prieinama kiekvienam asmeniui. Pareiškėjas nenurodė, kokios informacijos kokia apimtimi prašo – ar pateikti tik viešųjų pirkimų suvestinę, ar pateikti kiekvieną sutartį atskirai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog net inicijavus teismo procesą atsakovas vengia teikti informaciją apie viešuosius pirkimus. Pareiškėjas teigė kreipęsis į atsakovą prašydamas informuoti, kiek kainavo 2020 m. rugsėjo 1 d. vykęs A. M. koncertas, fejerverkų ir lazerių renginys, tačiau atsakovas į pareiškėjo paklausimą neatsakė.
Atsiliepimas
7. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjo minimas renginys buvo administruojamas ne Administracijos, o Trakų kultūros rūmų, atsakovas negalėjo pateikti konkrečių atsakymų į pareiškėjo klausimus, o visas atsakovo sudarytas viešųjų pirkimų sutartis galima rasti CVP IS.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Galvok“ skundą atmetė.
Šalies argumentai
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. bei atsakyti į klausimus: „1) kodėl savivaldybės administracija pradėjo slėpti viešųjų pirkimų žurnalo duomenis; 2) kodėl Jūsų skyriaus darbuotoja A. V. jau kurį laiką vengia rišliai atsakyti, kodėl savivaldybės administracija nustojo teikti duomenis visuomenei?“. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsakymą pateikė skundžiamu 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. AP3E-1899.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas UAB „Galvok“ yra visuomenės informavimo priemonė, vykdantis viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo veiklą bei rengiantis portalą www.galve.lt, taip pat leidžiantis laikraštį „Galvė“, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo statusą, taikytinos ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos.
11. Teismas nurodė, kad Administracijos Raštas, kuriuo atsakyta į pareiškėjo Prašymą, vertintinas tuo aspektu, ar Administracija tinkamai išnagrinėjo prašymą ir pagrįstai atsisakė pateikti visą pareiškėjo prašomą informaciją.
12. Teismas aptarė aktualias Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) nuostatas.
13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymo turinį, pažymėjo, kad pareiškėjas jame pateikė du reikalavimus dėl informacijos pateikimo: suteikti informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. ir atsakyti į pareiškėjo klausimus.
14. Teismas nurodė, kad iš Rašto turinio matyti, jog atsakovas į pareiškėjo Prašymą atsakė, kad neslepia ir neturi ketinimų slėpti bet kokios informacijos apie savo viešą veiklą, nepažeidinėja jokių įstatymų, įskaitant Viešųjų pirkimų įstatymą, o informacija apie įvykdytus viešuosius pirkimus pateikiama CVP IS. Ginčui aktualios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijos 1 dalies 2 punktas nustatė, kad jeigu prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis. Nors Raštas buvo priimtas nesilaikant minėtos įstatymo nuostatos, t. y. priimtas po 9 darbo dienų, tačiau teismas vertino, kad tai nesudaro pagrindo skundžiamo Rašto panaikinti pilna apimtimi, nes tai yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi įtakos pareiškėjo teisiniam statusui bei skundžiamo rašto teisėtumui. Todėl teismas vertino, kad atsakovas į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie vykdytus viešuosius pirkimus ir užduotus klausimus atsakė tinkamai.
15. Teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo pateikta jo prašymo nagrinėjimo metu atsakovo turima informacija, kurią jis galėjo pateikti. Teismas sprendė, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Raštas priimtas laikantis įstatymuose nustatytų procedūrų, jame tinkamai pritaikytos teisės aktų normos, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimo jį panaikinti netenkino. Pripažinęs, kad atsakovas į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie vykdytus viešuosius pirkimus ir kitus klausimus atsakė tinkamai, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją pateikti informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
16. Teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
17. Pareiškėjas UAB ,,Galvok“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr.AP3E-1899 „Dėl prašymo“; įpareigoti atsakovą Trakų rajono savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui visą informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus (pirkimų objektas, pirkimų suma, tiekėjas, sutarties sudarymo data), įskaitant ir tuos pirkimus, dėl kuriu sutartis buvo sudaroma žodžiu (iki 3 000 eurų vertės), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai.
18. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su skundu ir laikosi pozicijos, kad atsakovas tik formaliai nurodė, kad visą informaciją apie vykdomus pirkimus galima rasti CVP IS, tačiau šioje sistemoje atsakovas talpina informaciją nenuosekliai ir neišsamiai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų dėl CVP IS teikiamos informacijos nenuoseklumo, netinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo turinį. Atsakovas iš esmės klaidina visuomenę ir žiniasklaidos priemones, nes joms neatskleidžia išsamios informacijos apie įvykdytus viešuosius pirkimus.
19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovo priimto akto formaliuosius kriterijus, t. y. ar jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Pareiškėjas nurodo ir pateikia duomenis, kad lyginant su ankstesniais metais CVP IS skelbiama gerokai mažiau pirkimų, nei, pvz., 2019 m. buvo pirkimų, nurodytų Pirkimų žurnale. Pareiškėjas teigia, kad teikdamas tokius įrodymus, siekė įtikinti teismą, jog atsakovas vengia pateikti tikrąją informaciją apie viešuosius pirkimus, įvykdytus pagal faktą, todėl tik teismas galėtų įpareigoti atsakovą tai padaryti. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad už prašomą laikotarpį visa informacija apie įvykdytus viešuosius pirkimus yra pateikta CVP IS, o jo pateikta informacija neatitinka tikrovės.
20. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą atsakovas neprivalo CVP IS talpinti visos informacijos apie viešuosius pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 9 dalį, tačiau perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Pareiškėjo nuomone, teismas nesigilino ir nereikalavo iš atsakovo pateikti objektyvius įrodymus, iš kurių matytųsi, kad atsakovas tikrai visą informaciją apie visus įvykdytus viešuosius pirkimus talpina CVP IS sistemoje, nes pareiškėjas prašė atsakovo pateikti visą informaciją apie viešuosius pirkimus nepriklausomai nuo to, ar jie buvo talpinami į CVP IS sistemą ar ne. Pareiškėjas prašė apginti jo teisę gauti informaciją apie visus įvykdytus viešuosius pirkimus už atitinkamą laikotarpį, juolab, kad pareiškėjas yra žiniasklaidos priemonė ir aiškiai nurodė, jog šią informaciją ketina viešinti visuomenei.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovas pažymi, kad nebeveda Pirkimų žurnalo, todėl pateikė aiškų ir pagrįstą atsakymą, kad negali pateikti to, ko nėra. Taip pat pareiškėjas paprašė pateikti itin didelės apimties informaciją, kurią galima rasti CVP IS puslapyje. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Raštą ir įpareigoti atlikti veiksmus, todėl pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog atsakovas į jo prašymą atsakė netinkamai. Pareiškėjas savo prašyme nenurodė, kokios apimties informacijos prašo – ar pateikti tik viešųjų pirkimų suvestinę, ar pateikti kiekvieną sutartį atskirai. Būtent todėl atsakovas Rašte ir nurodė, kad visa informacija yra pateikiama CVP IS puslapyje, t. y. atsakė jo prašymo ribose. Pareiškėjas, reikšdamas apeliacinį skundą ir vis dar reikalaudamas, kad atsakovas pateiktų visą informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus, įskaitant ir tuos pirkimus, dėl kurių sutartis buvo sudaryta žodžiu (iki 3 000 Eur vertės), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nepagrindžia tokios informacijos jam pateikimo būtinybės, juo labiau, kad jo prašomą informaciją galima surasti CPV IS puslapyje. Nepagrįsti argumentai, jog CVP IS sistemoje patalpinta informacija apie 115 viešuosius pirkimus yra netiksli lyginant su pareiškėjo turima informacija, kad 2019 m. iš tikrųjų buvo įvykdyti net 262 viešieji pirkimai. Pareiškėjas nenurodo jokių tai pagrindžiančių aplinkybių. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu papildomais paaiškinimais teikė aiškius ir tikslius pavyzdžius, jog visas sutartis įmanoma rasti CVP IS sistemoje. Teisės gauti informaciją įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog dokumentai pareiškėjui teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kurie naudojami institucijoje ir kurie nereikalauja papildomo dokumentų adaptavimo, apdorojimo ar kitokio perdirbimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad atsakovas į prašymą pateikti informaciją atsakė tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje kilo ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 25 d. rašto Nr. AP3E-1899 „Dėl prašymo“, kuriuo pareiškėjui UAB ,,Galvok“ atsakyta į jo prašymą suteikti informaciją, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą pateikti pareiškėjui visą informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus (pirkimo objektas, pirkimo suma, tiekėjas, sutarties sudarymo data ir kt.) laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., teisėtumo bei pagrįstumo.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjui buvo pateikta jo prašymo nagrinėjimo metu atsakovo turima informacija, kurią jis galėjo pateikti. Teismas sprendė, jog Raštas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, jame tinkamai pritaikytos teisės aktų normos, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimo jį panaikinti netenkino. Atitinkamai teismas netenkino pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją pateikti informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam atsakovas Raštu atsakė netinkamai, formaliai, jis prašė pateikti informaciją apie visus viešuosius pirkimus nurodytu laikotarpiu, tačiau ne visi viešieji pirkimai skelbiami CVP IS, atsakovas vengia pateikti informaciją, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo turinį ir byloje esančius įrodymus.
26. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 11 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, ne vėliau kaip per 7 dienas pateikti informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas nurodė, kad jį labiausiai domina per nurodytą laikotarpį įvykdyti mažos vertės viešieji pirkimai, todėl prašė Administracijos pateikti visų mažos vertės pirkimų suvestinę. Pareiškėjas Prašyme taip pat prašė atsakyti į papildomus klausimus, į kuriuos, pareiškėjo teigimu, jis nėra gavęs informacijos nuo 2020 m. kovo 19 d. kreipimosi: „1) Kodėl savivaldybės administracija pradėjo slėpti viešųjų pirkimų žurnalo duomenis?; 2) Kodėl Jūsų skyriaus darbuotoja A. V. jau kurį laiką vengia rišliai atsakyti, kodėl savivaldybės administracija nustojo teikti duomenis visuomenei?; 3) Ar tiesa, kad šių duomenų slėpimas susijęs su tuo, kad jais naudojasi laikraštis ,,Galvė“, skleisdamas informaciją apie viešuosius pirkimus visuomenei, o administracijos valdininkams tai nėra paranku?; 4) Kada ketinate atnaujinti žurnalo duomenis už 2020 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius?“ Atsakovas skundžiamu Raštu pateikė pareiškėjui tokią informaciją: ,,Informuojame Jus, kad Trakų rajono savivaldybės administracija neslepia ir neturi ketinimų slėpti bet kokios viešos informacijos bei nepažeidinėja jokių teisės aktų, tame tarpe ir Viešųjų pirkimų įstatymo. Visa turima informacija yra pateikiama CVP IS puslapyje. Primename, kad dėl viešųjų pirkimų žurnalo pildymo jau esame Jums atsakę anksčiau. Taip pat pranešame, kad šiuo metu Administracija šio žurnalo nepildo ir neveda, nes tokio reikalavimo jokie teisės aktai nenustato.“.
27. Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama (Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 3 d.). Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę (Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 4 d.). Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis (Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 5 d.). Visuomenės informavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu jie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
28. Pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalį dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Pagal šio straipsnio 4 dalį dokumento teikimas – dokumento atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant jį prieinamą pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu.
29. Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą, kuriame nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. Pagal šio straipsnio 4 dalį institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti. Institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pateikia jam jo prašomus dokumentus arba atsisako juos pateikti (Teisės gauti informaciją įstatymo 14 ir 15 str.).
30. Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo pateikti pareiškėjui dokumentus pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį (šio sprendimo 26 p.), konstatuoja, kad Rašto tekstas itin lakoniškas, juo iš esmės neatsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, nepateikta jokia informacija pagal pareiškėjo Prašymą apie viešuosius pirkimus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., o tik formaliai nurodyta, kad: ,,visa turima informacija yra pateikiama CVP IS puslapyje“. Kaip minėta, pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalį atsakovas, nustatęs, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti pareiškėjui dokumentus, kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. Nagrinėjamu atveju Rašte nėra nurodytas joks Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis pagrindas atsisakyti teikti pareiškėjui prašomus dokumentus, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Nors atsakovas teigia, kad dokumentų pagal pareiškėjo Prašymą suteikimas pareikalautų neproporcingų darbo sąnaudų, tokį atsisakymo pagrindą suteikti dokumentus atsakovas nurodė tik procesiniuose dokumentuose, pateiktuose teismui, Rašte apie tai nenurodoma. Be to, pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., ypač apie mažos vertės pirkimus, o atsakovas iš esmės pasisakė tik dėl viešųjų pirkimų žurnalo pildymo, t. y., kad tokio žurnalo nepildo ir neveda, nes tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas neatitinka ir teikiamos informacijos išsamumo kriterijaus, nes Rašte pateikiama santrumpa ,,CVP IS“, nenurodant jos reikšmės, nenurodant konkretaus interneto puslapio adreso, kuriuo galima rasti prašomus duomenis, yra netinkama, neinformatyvi. Be to, nors atsakovas teigė, kad negalėjo suteikti pareiškėjo prašomos informacijos dėl to, kad pareiškėjas Prašyme tiksliai nenurodė, kokios apimties informacijos apie viešuosius pirkimus pageidauja, tačiau atsakovas Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka nesikreipė į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą. Taigi, Raštas neatitinka Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto teisėtumo principo, nustatančio, kad institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais aktais. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Raštas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, jame tinkamai pritaikytos teisės aktų normos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Raštas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka aptartų Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimų.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018 ir kt.), nes tai lemia valdžių padalijimo principas. Todėl panaikinus Raštą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, atsakovas turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo, o pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą pateikti visą informaciją apie įvykdytus viešuosius pirkimus (pirkimų objektas, pirkimų suma, tiekėjas, sutarties sudarymo data), įskaitant ir tuos pirkimus, dėl kuriu sutartis buvo sudaroma žodžiu (iki 3 000 eurų vertės), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai, šiuo metu teismas neturi teisinio pagrindo. Be to, toks apeliaciniame skunde suformuluotas reikalavimas peržengia skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui ribas.
34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, dėl to priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Raštas panaikinamas, o reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus atmetamas.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
37. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą bei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą, todėl pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (3,75 Eur) grąžintina pareiškėjui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
38. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas patyrė 34,25 Eur (23 Eur + 11,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, taip pat įvertinusi tai, kad galutiniu procesiniu sprendimu patenkinama iš esmės pusė pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 17,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (34,25 / 2 ?17,13 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Galvok“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Galvok“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr. AP3E-1899 „Dėl prašymo“. Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Galvok“ skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Galvok“ iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos 17,13 Eur (septyniolika eurų ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei ,,Galvok“ žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus ir 75 centus).
Sprendimas neskundžiamas.