Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-05 · Civilinė byla Nr. 2-2004/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
2-2004/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
Vilniaus teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinė muitinė Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB "Baltijos farmacijos centras"
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2004/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.2; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akinės bendrovės ,,Baltijos farmacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria skundas atsisakytas priimti, civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akinės bendrovės ,,Baltijos farmacijos centras“ skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1A-204 panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-1825-302/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Baltijos farmacijos centras“ kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1A-204 panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-1825-302/2013. Nurodė, kad kreditorius Vilniaus teritorinė muitinė (toliau - VTM) pateikė bankroto administratoriui tvirtinti 1 419 472 Lt kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius 2013 m. gegužės 16 d. pateikė pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimą dėl VTM pareikšto finansinio reikalavimo ginčijimo. Pateikus šį pareiškimą bankroto administratorius gavo 2013 m. birželio 5 d. priimtą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-204, kuriuo buvo atmestas bankroto administratoriaus skundas dėl VTM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535, kuriame VTM nusprendė apskaičiuoti ir įregistruoti UAB „Baltijos farmacijos centras“ 266 557 Lt akcizo delspinigių ir 20 588 Lt PVM delspinigių. Teikdamas teismui pareiškimą dėl VTM kreditorinio reikalavimo ginčijimo bankroto administratorius nepasisakė dėl VTM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535 pagrįstumo, nes dėl jo buvo padavęs skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Todėl nesutikdamas su 2013 m. birželio 5 d. priimtu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu bankroto administratorius pateikė teismui skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo BUAB „Baltijos farmacijos centras“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1A-204 panaikinimo. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje bankrutuojanti įmonė ginčija VTM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 5MA-34-774/10000239535, kuriuo buvo paskaičiuota ir įregistruota pareiškėjui 266 557 Lt akcizo delspinigių ir 20 588 Lt PVM delspinigių bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas. Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. vasario 27 d. nutartyje (Teismingumo byla Nr. T-19/2013) konstatavo, kad tai, jog pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė bylos teismingumo nekeičia ir pažymėjo, jog ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato tik teritorinį bylos teismingumą, todėl reikalavimai pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutuojanti įmonė, priklausomai nuo reikalavimų teisinio pobūdžio, gali būti nagrinėjami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose. Teismo nuomone, šiuo atveju bankrutuojančios įmonės reikalavimai yra administracinio pobūdžio, kadangi jų atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas, todėl teismas sprendė, kad ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas BUAB ,,Baltijos farmacijos centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

VTM 2013 m. gegužės 9 d. pateikė bankroto administratoriui finansinį reikalavimą, kurį taip pat grindė ir 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 5MA-34-774/10000239535. Bankroto administratorius, teikdamas teismui pareiškimą dėl VTM kreditorinio reikalavimo ginčijimo visa apimtimi, nepasisakė dėl VTM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535 pagrįstumo, nes dėl jo buvo padavęs skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir laukė skundo nagrinėjimo rezultatų. 2013 m. birželio 5 d. priimtame Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendime Nr. 1A-204 buvo nurodyta, kad VTM yra pateikusi teismui tvirtinti savo kreditorinį reikalavimą, kuris grindžiamas ir skundžiamu VTM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 5MA-34- 774/10000239535. Kaip nurodyta, teismas yra priėmęs nagrinėti administratorius pareiškimą dėl VTM pareikšto finansinio reikalavimo ginčijimo. Teismų praktika taip pat laikosi pozicijos, kad CPK 34 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Tokiu atveju bylos perdavimas kitos kompetencijos teismui pažeistų minėtą įstatymo nuostatą bei neatitiktų proceso operatyvumo principo (Specialiosios teismingumo kolegijos 2012 m. spalio l7 d. nutartis, teismingumo byla Nr. T-216). Teismas jau yra priėmęs nagrinėti bankroto administratoriaus pareiškimą dėl VTM kreditorinio reikalavimo ginčijimo, todėl administratoriaus kreipimasis į administracinį teismą dėl VTM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 5MA-34-774/10000239535 ir 2013 m. birželio 5 d. priimto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. 1A-204 sąlygotų papildomus laiko ir sąnaudų kaštus bei bereikalingai užvilkintų ieškovo bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 21 d.

Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Lteko“ duomenų matyti, kad kreditorius VTM pateikė bankroto administratoriui tvirtinti 1 419 472 Lt finansinį reikalavimą. Bankroto administratorius manydamas, kad pateiktas reikalavimas yra nepagrįstas, 2013 m. gegužės 16 d. pateikė pareiškėjo bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl pareikšto reikalavimo ginčijimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos bankroto byloje Nr. B2-1825-302/2013, turinio matyti, kad teismas netvirtino Vilniaus teritorinės muitinės prašymo dėl finansinio reikalavimo 1 419 472 Lt sumai, nes administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad įmonė Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui yra pareiškusi skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimo pagrįstumo atsakovui. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui išnagrinėjus jo teisėtumą ir pagrįstumą, Vilniaus teritorinė muitinė su nustatyto dydžio reikalavimu bus įtraukta į kreditorių sąrašą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši faktinė aplinkybė neleidžia vienareikšmiškai sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas yra priėmęs nagrinėti administratorius pareiškimą dėl VTM pareikšto finansinio reikalavimo ginčijimo, nes VTM reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas BUAB ,,Baltijos farmacijos centras“ atžvilgiu iš esmės bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, ir tik po to Vilniaus apygardos teismas spręs finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą bankroto byloje.

Pažymėtina, kad dėl tų pačių aplinkybių atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog CPK 34 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus, laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui. Iš apelianto minimos teismingumo bylos Nr. T-2016/2012 2012 m. spalio 17 d. nutarties turinio matyti, kad šioje nutartyje minimos civilinės bylos aplinkybės (BUAB ,,Gertauta“ v. Kauno apskrities VMI) nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje nusprendė netvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 1 419 472 Lt finansinio reikalavimo iki jo pagrįstumas bus išnagrinėtas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (bylas šiame teisme gauta 2010 m. rugsėjo 13 d.), tačiau pats bankroto bylą nagrinėjantis teismas nenagrinėja 1 419 472 Lt finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimo, bankrutuojanti įmonė dėl VTM finansinio reikalavimo pagrįstumo į bankroto bylą nagrinėjantį teismą kreipėsi tik 2013 m. gegužės 16 d. Kita vertus, pareiškėjo skunde keliamas klausimas dėl VTM atlikto delspinigių skaičiavimo pagrįstumo už visą sustabdymo laikotarpį, kaip administracinis ginčas, gali būti nagrinėjamas atskirai administracine tvarka. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad perdavus skundą nagrinėti administraciniam teismui, bus pažeistas proceso koncentruotumo principas.

Be to, specialioji teisėjų kolegija teismingumo bylos Nr. T-2016/2012 2012 m. spalio 17 d. nutartyje taip pat yra nurodžiusi, kad šiuo metu nėra formalių įstatyminių kliūčių, kad reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, būtų išspręsti kituose teismuose, o ne bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, nes remiantis galiojančia ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies formuluote, ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, taigi proceso įstatymuose nustatytas rūšinis teismingumas bankroto administratoriui reiškiant ieškinius nebėra keičiamas, keičiamas tik teritorinis teismingumas.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių atsirado dėl administracinio pobūdžio reikalavimų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė