- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- 1-800-1122/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metams, konfiskuojant turtą (automobilį),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2022 m. sausio 8 d. 14.53 val. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,97 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad alkoholį (degtinę) paskutinį kartą buvo vartojęs dieną prieš įvykį, jį vartojo ilgai – galima sakyti nuo švenčių. Tą dieną nevartojo alkoholio, jautėsi gerai, galvojo, kad gali vairuoti. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) pas dėdę, nupirko jam maisto, vaistų ir važiavo namo. Grįždamas namo buvo sulaikytas. Buvo parvažiavęs beveik iki namų. Pripažino, kad vairavo automobilį išgėręs. Įvykio metu jam nustatė sunkų girtumą. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Pripažino, kad turi alkoholio vartojimo problemų, nori gydytis. Automobilis jo žmonos. Automobiliu naudojasi kartu su žmona, dažniau jis. Naudojasi automobiliu ir darbui kurjeriu. Tą dieną žmonos namuose nebuvo, ji nežinojo, kad jis vairuos. Kai 2017 m. buvo atimta teisė vairuoti, jį paveždavo žmona, draugai. Prašo nekonfiskuoti automobilio, jį gali išnuomoti ir padengti išlaidas. Jis tik neseniai pradėjo dirbti pagal individualią veiklą, dar praktiškai nieko neuždirbo. Savo elgesį vertina blogai, žino, kad blogai pasielgė.
Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 9 d. įtariamuoju apklaustas D. S. prisipažino kaltu ir parodė, kad (duomenys neskelbtini). Yra dirbantis, dirba pagal individualią veiklą – kurjeriu, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, yra teistas baudžiamąja atsakomybe, kad (kiek prisimena 2017 m.) vairavo, būdamas neblaivus. Alkoholinius gėrimus vartoja retai, tačiau jeigu pradeda juos vartoti tai gali trukti kelias dienas. Šį kartą įvyko panašiai, t. y. 2021 m. gruodžio mėn. per šventes pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. išgerdavo po 200–250 g degtinės „Lietuvos Auksinė“, kasdien iki 2022 m. sausio 7 d. Tuo metu, kai išgerdavo, t. y. šventiniu laikotarpiu iki 2022 m. sausio 7 d. už vairo nesėdo. 2022 m. sausio 8 d. sėdo už jo žmonai nuosavybes teise priklausančio automobilio – „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, kadangi jautėsi blaivus, 2022 m. sausio 8 d. alkoholinių gėrimų nevartojo, paskutinį kartą alkoholinį gėrimą degtinę „Lietuvos Auksinė“ gėrė 2022 sausio 7 d., tą dieną per visą dieną išgėrė, jo nuomone, 300 g. Jam sunku nupasakoti, kaip tiksliai viskas įvyko 2022 m. sausio 8 d., pamena, kad 2022 m. sausio 8 d. atsikėlęs turėjo važiuoti pas dėdę, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi juo rūpinasi, dėdė senyvo amžiaus žmogus, gyvena vienas, veža jam maistą, vaistus, grįžtant iš po dėdės, prie jo namo, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, pareigūnams atsakė į jų užduotą klausimą apie alkoholinių gėrimų vartojimą, nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo 2022 m. sausio 7 d. metu. Automobilyje buvo vienas, kai policijos pareigūnai parodė, kiek įpūtė, jam buvo gėda, nemanė, kad tiek įpūs, nes prieš sėsdamas už automobilio vairo įvertino savo būklę, jautė, kad gali vairuoti. Prisipažįsta, kad vairavo, supranta, kad pasielgė labai neteisingai, labai gailisi už tokį savo poelgį (b. l. 58–60).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 8 d. liudytoju apklaustas L. J. parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. apie 15.00 val. jis kartu su savo sugyventine U. M. automobiliu „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į degalinę nusipirkti automobilių langų skysčio. Važiuodami į degalinę Fabijoniškių gatve, ties pastatu Nr. 75, pamatė priešingoje eismo juostoje priešais artėjantį automobilį „Toyota Prius“ (pilkos spalvos), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas kirto ištisinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės šoną bei tokiu būdu apgadino nurodyto automobilio kairės pusės bamperį, priekines vairuotojo bei galines keleivio sėdimos vietos kairės pusės dureles, šoninį veidrodėlį ir galinio bamperio kairę pusę. Atsitrenkęs į jo automobilį, „Toyota Prius“ automobilis nesustojo ir nuvažiavo tiesiai. Matė, kad tuo momentu už automobilio „Toyota Prius“ vairo buvo asmuo – vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke. Kitų asmenų automobilio „Toyota Prius“ viduje nebuvo. Jis išlipo iš automobilio apžiūrėti apgadinimus, po ko, atsisėdo į savo vairuojamo automobilio vairuotojo sėdimą vietą, pradėjo važiuoti paskui nurodytą automobilį „Toyota Prius“. Važiuodamas paskui nurodytą automobilį, pamatė, kad automobilis „Toyota Prius“ įvažiavo į daugiabučio gyvenamojo namo požeminį „parkingą“, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyto automobilio iš akiračio jie nebuvo paleidę. Jam išlipus iš savo vairuojamo automobilio bei nusileidus į nurodytą požeminę aikštelę, pamatė automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės šono veidrodėlis buvo apgadintas. Nurodyto automobilio priekinės pusės keleivio sėdimos vietos durelės buvo praviros bei pamatė, kad nurodyto automobilio viduje, daiktadėžėje krapštosi jam nežinomas vyras, apie 55 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, dėvėjo tamsios spalvos žieminę kepurę, buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsios spalvos kelnes. Jis priėjo prie nurodyto asmens bei paklausė jo, ar tai jis įvažiavo į jo automobilį. Asmuo buvo atsigręžęs į jį nugara bei nieko jam neatsakė. Jam pakartotinai paklausus nurodyto asmens, ar tai jis įvažiavo į jo vairuojamą automobilį, asmuo atsigręžė į jį. Pamatė, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, veidas paraudonavęs, kalba nerišli. Jis jo paklausė, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jam atsakė, kad taip. Šis asmuo bandė su juo tartis dėl apgadinto automobilio remonto, asmuo skambino savo telefonu, apibūdino jo vairuojamam automobiliui padarytus apgadinimus. Nusprendė bendruoju pagalbos numeriu 112 panešti apie šį įvykį policijos pareigūnams, po ko savo telefoną perdavė savo sugyventinei U. M., kuri ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams vyras aiškino, kad jis nevairavo nurodyto automobilio „Toyota Prius“, tačiau neneigė, kad nebuvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Asmuo teigė, kad vartojo alkoholį maždaug prieš valandą. Policijos pareigūnai alkotesterio pagalba nustatė nurodytam vyrui 2,97 promilių neblaivumą. Asmuo buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 39–42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 8 d. liudytoju apklaustas D. G. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Jo funkcijos yra viešosios tvarkos užtikrinimas bei eismo priežiūra ir reagavimas į pranešimus apie galimai įvykdytus teisės pažeidimus pagal Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo nurodymą. 2022 m. sausio 8 d. dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu K. K., patruliuodami skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu (borto numeris V1715), apie 14.57 val. gavo pranešimą iš Vilniaus VPK OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik neblaivus vairuotojas su automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėjos automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino, nuvažiavo link požeminio garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Pranešėja jį mato, laukia prie garažo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja U. M. bei „Volvo“ automobilį vairavęs asmuo L. J., kurie paaiškino, kad 2022 m. sausio 8 d. apie 15.00 val. važiuodami automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu L. J., Fabijoniškių g. link Stanevičiaus g., priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė „Volvo“ automobilį ir nulaužė automobilio dešinės pusės veidrodėlį, taip pat apgadino automobilio dešinės pusės duris ir priekinį sparną. L. J. teigė, kad iškart po eismo įvykio „Toyota“ vairuotojas pradėjo šalintis ir šis pradėjo jį sekti norėdamas sustabdyti „Toyota“ automobilio vairuotoją. „Toyota“ automobilio vairuotojas nusuko į kiemus bei nusileido prie požeminių garažų vartų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), L. J. priėjo prie „Toyota“ automobilio vairuotojo norėdamas išsiaiškinti eismo įvykio priežastį bei paklausti, kodėl asmuo šalinosi, tačiau vos tik priėjęs prie vairuotojo, pajuto jam iš burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, po ko paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. „Toyota“ automobilio vairuotoją visą laiką sekė bei nebuvo pametęs iš akiračio iki pat jiems atvykstant. Jiems atvykus, įvykio vietoje taip pat buvo „Toyota“ automobilio vairuotojas D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatyta per POLIS II naršyklę), su kuriuo bendraujant, jis kategoriškai neigė vairavęs automobilį. D. S. prie požeminių garažų vartų apžiūrėjo automobilį ir jis buvo apgadintas (nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis). D. S. paklausė, kada vartojo alkoholinius gėrimus, šis pasakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus maždaug prieš valandą. Patikrino D. S. blaivumą alkoholio matuokliu „Drager“, pirmu pūtimu 15.10 val. buvo nustatyta 2,97 prom., antru pūtimu 15.30 val. – 3,00 prom. neblaivumas. Patikrino automobilio „Toyota Prius“ duomenis per POLIS II naršyklę, nustatė, kad automobilis priklauso D. S. žmonai Ž. S. D. S. buvo sulaikytas ir pristatytas V1711 ekipažo į Vilniaus VPK OVS tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti. „Toyota Prius“ automobilis autovežio pagalba buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę esančią adresu Minsko pl. 4. Įvykis filmuotas „Body 1732“, galimai užfiksuota tarnybinio automobilio (V1715) vaizdo registratoriumi (b. l. 45–47).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. sausio 8 d. 14.53 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad ką tik neblaivus vairuotojas automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjos automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino, nuvažiavo link požeminio garažo. Pranešėja jį mato, laukia prie garažo (b. l. 4).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. 2022 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo liudytojo apklausos protokole (b. l. 5–6).
Iš 2022 m. sausio 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. S. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs). Alkotesterio (Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, patikros sertifikato Nr. 1542150, patikra galioja iki 2022 m. birželio 2 d.) pagalba 15.10 val. D. S. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, o 15.29 val. – 3 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 12–16).
Iš 2022 m. sausio 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta transporto priemonė „Toyota Prius“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad nulaužtas automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nubrauktas automobilio dešinės pusės šonas. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 17–27).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė „Toyota Prius“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Ž. S. (b. l. 30, 31).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto, matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, 2006 m. gamybos, hečbeko, 5 durų, hibridinio variklio, 57 KW (78 AG) variklio galios, vertė 2022 m. sausio mėn. duomenimis yra 2 910 Eur su PVM (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neblaivus.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu D. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį pavartojęs alkoholio. Tai, jog D. S. vairavo automobilį neblaivus, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų L. J. ir D. G. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. S. 2022 m. sausio 8 d. 14.53 val. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,97 promilių neblaivumas.
Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) transporto eismo saugumui.
Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis vairavo transporto priemonę – automobilį neblaivus apie 14.53 valandą (dienos metu), šeštadienį, gyvenamojoje vietoje, Vilniaus mieste, kai aplinkui galėjo būti daug žmonių, pavojingai manevravo, padarė eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, tuo pačiu kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, kiti eismo dalyviai iškvietė policijos pareigūnus.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka 2 kartus, vieną iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudos sumokėtos, baustumas išnykęs (b. l. 73), anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 75–79), dirba (b. l. 71), vedęs. Byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės ligų gydymas, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. ar 2015 m. gydėsi ūmių alkoholinių psichozių skyriuje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas pasiūlytai bausmės rūšiai neprieštaravo.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas dėl analogiško nusikaltimo paskiriant švelniausią bausmės rūšį – baudą, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, yra teisinga ir proporcinga.
Tačiau įvertinus tai, kad D. S. padarė nesunkų nusikaltimą, teismas neturi informacijos, kad būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu, kaltinamasis dirbantis, iš esmės neigiamai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad nori gydytis nuo alkoholizmo, kas leidžia teigti, kad gali teigiama linkme keisti savo gyvenimo būdą, padaryti tinkamas išvadas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas D. S. atidėtinas, nustatant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, t. y. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirbti ar būti įregistruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 3, 5, 10 p.).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 8 d. 15.10 val. iki 2022 m. sausio 9 d. 10.10 val. (viena diena) (b. l. 49–51), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis jau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nors šiuo metu teistumas ir yra išnykęs. Taip pat, kaip minėta, kaltinamasis vairavo transporto priemonę – automobilį neblaivus (kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis) dienos metu, šeštadienį, gyvenamojoje vietoje, Vilniaus mieste, kai aplinkui galėjo būti daug žmonių, pavojingai manevravo, tuo pačiu kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, kiti eismo dalyviai iškvietė policijos pareigūnus dėl sukelto eismo įvykio.
Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, D. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, skirti maksimalų šios priemonės terminą šiuo atveju nebūtų proporcinga, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, į kitas kaltinamajam taikytinas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus bei draudimus. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 9 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Byloje nustatyta, kad D. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju, VĮ „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – Ž. S. (b. l. 30, 31), t. y. nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių automobilis turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, iš kaltinamojo D. S. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės „Toyota Prius“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkanti pinigų suma (pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą (b. l. 32)) – 2 910 Eur (BK 72 str. 5 d.).
Kaltinamajam D. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 61–63) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinant VĮ „Regitra“.
Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 12 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam D. S. baudžiamojoje byloje, išlaidų apskaičiavimo.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. S. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo D. S. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu jam paskirta ir piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. S. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, D. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 8 d. 15.10 val. iki 2022 m. sausio 9 d. 10.10 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš D. S. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 910 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dešimt eurų).
D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie D. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą, taip pat VĮ „Regitra“ perduoti jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. S. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.