- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-2542-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16477-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- M. Z., UAB „Aistmanta“
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. Z. ir UAB „Aistmanta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-20775-584/2014.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Sokra“ atstovaujama bankroto administratoriaus kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų UAB „Aistmanta“ ir M. Z. 20.980,00 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovės UAB „Aistmanta“ priteisti 6 proc., o iš atsakovo M. Z. 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-7). Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas motyvuodamas tuo, kad UAB „Aistmanta“ veiklos nevykdo, sužinojusi apie bylos iškėlimą gali paslėpti likusį turtą, o atsakovas M. Z. taip pat gali siekti slėpti turtą dėl jam pareikšto didelės sumos ieškinio, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės BUAB „Sokra“ prašymą tenkino iš dalies ir ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės UAB „Aistmanta“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 20.980,00 Lt sumai, o nesant pakankamai materialaus turto, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas šią atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu, piniginėmis lėšomis ir/ar turtinėmis teisėmis disponuoti, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei, darbo užmokestį atsakovės įmonės darbuotojams bei privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą. Paaiškėjus, kad atsakovė UAB „Aistmanta“ pakankamai areštuotino turto neturi, trūkstamai sumai areštavo atsakovo M. Z., nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant pakankamai materialaus turto, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas šį atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui areštuotu nekilnojamuoju, kilnojamuoju turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis disponuoti, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove (b.l. 9-10). Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, todėl įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, didelę atsakovams pareikšto reikalavimo sumą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos subsidiariai atsakingų skolininkų daugetui, nustatė subjektų ir jų areštuotino turto eiliškumą (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d.), o likusią prašymo dalį atmetė (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiraisiais skundais atsakovai M. Z. (b.l. 13-14) ir UAB „Aistmanta“ (b.l. 20-21) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo židiniams, esantiems (duomenys neskelbtini). Apeliantų teigimu, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neįvertino jų taikymui privalomų dviejų sąlygų: ieškinio pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Nurodoma, kad UAB Aistmanta“ ieškinio suma nėra didelė, o ginčo židiniai iki šiol yra sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šiuos aplinkybės žinomos administratoriui, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamų tikslų ir yra neproporcingos, nepagrįstai ir be jokio pagrindo varžo atsakovų teises.
Atsiliepimo į atskiruosius skundus įstatymų nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirųjų skundų argumentų.
Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Tarp CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo daikto bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.). Ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokia apimtimi, teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo bei kitus jų taikymui aktualius principus. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio. Teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumai – 20.980,00 Lt. Apeliantai teigia, kad ieškinio suma nesudaro pagrindo UAB „Aistmanta“ atžvilgiu taikyti turto areštą, kadangi tokio dydžio suma jai nėra didelė ir nėra grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimas gali likti neįvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiems argumentams pagrįsti apeliantai su atskiraisiais skundais pateikė jokių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Teismas neturi galimybės įvertinti UAB „Aistmanta“ realios finansinės padėties, kuri egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimo dienai, ar ji nėra iš esmės pasikeitusi atskirųjų skundų nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai neįrodė, jog suma, kuriai UAB „Aistmanta“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jai nėra didelė.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino bylos aplinkybių visetą ir pagal savo vidinį įsitikinimą sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad atsakovai gali imtis veiksmų, kad išvengtų būsimo galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Apeliantų argumentą, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Teismas 2014-09-10 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė ne didesnei nei ieškinio sumai – 20.980,00 Lt. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad iš areštuotų piniginių lėšų leidžiama atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pažymėtina ir tai, kad teismas nusprendė, kad pirmiausiai turi būti areštuojamas apeliantės UAB „Aistmanta“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o piniginių lėšų areštas taikytinas tik tokiu atveju, jei kito turto nebūtų ar būtų nepakankamai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantų teisės nebuvo apribotos daugiau nei būtina ir šalių interesų pusiausvyra nebuvo pažeista.
Apeliantų prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant ginčo židinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstas įrodymais, kad tie židiniai yra apeliantų nurodytoje vietoje. Be to, šis klausimas gali būti sprendžiamas ir nutarties vykdymo metu, antstoliui areštuojant atsakovų turtą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai, siekdami apginti savo interesus ir išvengti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilusių pasekmių, turi galimybę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis – reikalaujamą sumą sumokėti į teismo sąskaitą, pateikti laidavimą už atsakovus patvirtinančius dokumentus ar įkeisti turimą turtą ieškovės naudai, tuomet teismas paskirtas laikinąsias apsaugos priemones gali pakeisti ar panaikinti (CPK 148 str. 3 d.), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai šiomis įstatymo numatytomis priemonėmis nesinaudojo.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą, todėl nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, su jų taikymu susijusių teisės normų pažeidimų nekonstatuota. Atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.