Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas, A15.-701-269/2021

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-08-20
Bylos Nr.: A15.-701-269/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00169-2021-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis (pirm.)
Pažeidėjas: P. C.
Institucija: Vilniaus teritorinė muitinė

Kategorijos

16.19.3Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais taisyklių pažeidimas (ANK 450 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-701-269/25021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00169-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.3.; 21.9.10.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Vilmai Žebrauskienei, K. K. ir S. L.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. C.,Vilniaus teritorinės muitinės atstovei L. C.,vertėjai Viktorijai Mikulevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla), kurioje P. C., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 3 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. C., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės 2021-01-23 administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR_P-249-2021 su administraciniu nurodymu (toliau-administracinis nurodymas) baustas 425 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 2 dalyje ir šią baudą (toliau-administracinė nuobauda) 2021-02-08 sumokėjęs, 2021-04-07 apie 18.30 val., į Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, iš Lietuvos Respublikos pusės, atvyko vairuojamu krovininiu automobiliu VOLVO (toliau-vilkikas, transporto priemonė) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lenkijos Respublikoje registruota puspriekabė Schmitz valstybinis Nr(duomenys neskelbtini) (transporto priemonė, puspriekabė).

Muitinės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad P. C. važiavo maršrutu Lietuva - Kazachstanas neturėdamas leidimo vykdyti šių transporto priemonių tarptautinį krovinių vežimą keliais tarp Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos. Šiais savo veiksmais S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau-Įsakymas Nr. 3-196) patvirtintų leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą, t. y. pakartotinai per vienerius metus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. C. kaltu dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo neprisipažino ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Tranzitu važiavo iš Lenkijos pro Lietuvą į Kazachstaną. Automobilį jis paėmė iš Kauno ir Medininkų kelio poste vairavo jis. Dokumentai buvo sutvarkyti Kaune, ne pirmą kartą jis važiavo ir niekada problemų nebuvo. Pareigūnas paėmė iš jo dokumentus, nieko nepaaiškino, po pusvalandžio atnešė jam protokolą ir pasakė pasirašyti. Jis nuėjo pas pareigūnus, kurie ten nuolatos ten dirba jie taip pat nesuprato, kodėl jam surašė protokolą ir man taip atsitiko. Protokole parašė, kad nesutinka su protokolu, protokolas jam buvo išverstas į rusų kalbą. Jo manymu protokolas jam surašytas neteisingai, nes turėjo visus dokumentus. Puspriekabės registracijos liudijimą turėjo, jis buvo išduotas Lenkijoje. Transporto priemonės krovinio neturėjo, tikslas buvo nuvežti transporto priemonės į Kazachstaną . Pervežimais užsiima senokai, gal 10 kartu su tokiais pačiais tikslais važiavo pro Lietuvą ir jokių problemų nebuvo. Transporto savininkai irgi nežinojo, kad reikalingas toks leidimas (teismo bylos lapai 18-22).

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė L. C. teismo posėdžiuose ir per baigiamąją kalbą, parodė, kad jog P. C. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 450 straipsnio 3 dalyje yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, CMR važtaraščiu (Nr. 317284 ir Nr. 317284 L) bei kita byloje surinkta medžiaga. Kaip yra nustatyta, 2021 m. balandžio 7 d. į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, iš Lietuvos Respublikos pusės, atvyko krovininis automobilis Volvo, valstybinis numeris LKS02959, su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). CMR važtaraščio 16 skiltyje nurodyta, kad vežėjas yra IP (duomenys neskelbtini) Vairuotojas P. C. neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo „Dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais“ (toliau-Susitarimas) 5 straipsnio 1 dalyje, krovininei transporto priemonei privaloma turėti leidimą vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais. Šiais savo veiksmais Lietuvos Respublikos pilietis P. C. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklių 7 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje, kadangi nusižengimas padarytas pakartotinai (teismo bylos 32-34, 66-68).

Specialistas L. Š. paaiškino, kad sutinkamai su Susitarimu kiekvienam krovinio ir tame tarpe, nagrinėjimo atveju, puspriekabės gabenimui kaip prekei (kroviniui), tačiau nėra pakrautai ant atviros platformos ir kurioje nėra pakrauto krovinio, o važiuoja pati, vežimui turi būti išduotas atskiras leidimas (teismo bylos lapai 26, 36-38, 45-48, 51-56).

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau-KTK) 26 straipsnio 1 dalyje apibrėžta krovinių vežimo sąvoka. Krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Ta aplinkybė, kad nei pačiame vilkike, nei priekaboje jokių krovinių nebuvo gabenama, šios transporto priemonės važiavo tuščios, neleidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju nevyko krovinių vežimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prie bylos medžiagos yra pridėti du CMR, kuriuos muitinės pareigūnui pateikė P. C.. Vadovaujantis 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau-Konvencija) 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Pažymėtina, jog CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Važtaraščių 6 skiltyse nurodyta, koks yra gabenamas krovinys. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų (CMR važtaraščių) matyti, jog būtent vilkikas ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai (abiem užpildyti CMR važtaraščiai). Svarbu paminėti, jog muitinė neginčija, kad puspriekabėje nebuvo vežamas krovinys, tačiau kaip jau buvo minėta, būtent pačios transporto priemonės yra krovinys, nes CMR važtaraščiai yra pildomi tik kroviniams, kurie gabenami už atlygį (Konvencijos 4 straipnis). CMR važtaraščiai nėra užpildomi.

Vadovaujantis 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR), t.y. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (toliau-Konvencija) 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Pažymėtina, jog CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų (CMR) matyti, jog būtent vilkikas ir priekaba yra įvardijami kaip kroviniai, nes abiem užpildyti CMR. Jeigu vilkikas ir priekaba nebūtų gabenami kaip kroviniai, tai tokiu atveju nebūtų pildyti CMR , pagal kuriuos kroviniai gabenami iš Sąjungos muitų teritorijos į trečiąją šalį. Be to, CMR važtaraščių (Nr. 317284 ir N r. 317284 L) 5 skiltyje nurodomas pridedamas dokumentas yra 202-04-07 sąskaitos. Tai rodo, kad vilkikas bei puspriekabė buvo nupirkti ir gabenami į Kazachstano Respubliką kaip kroviniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, nors ir ne visai atitinka minėtą krovinių vežimo apibrėžimą, tačiau nekeičia vilkiko kaip krovinio statuso. Tuo tarpu puspriekabė buvo gabenama vilkiku, tai yra transporto priemone, o tai jau visiškai atitinka Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvoką. Iš visų išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog tiek vilkikas, tiek puspriekabė atitinka krovinių vežimo sąvoką, nes vilkikas ir puspriekabė buvo gabenami iš siuntėjo šalies į gavėjo šalį naudojantis vežėjo paslaugomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškose bylose jau yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 2021 m. balandžio 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-697/2021 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog CMR važtaraštis turi būti išrašomas tuo atveju, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Kaip matyti, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra du CMR važtaraščiai. Šiuose važtaraščiuose nurodyta, kokie kroviniai šiuo atveju buvo gabenami - naudotas sunkvežimis DAF (duomenys neskelbtini)) ir naudota puspriekabės cisterna (duomenys neskelbtini)), tai yra būtent vilkikas, kurį vairavo V. D., ir puspriekabė yra įvardijami kaip kroviniai (dėl abiejų užpildyti CMR važtaraščiai). Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad CMR važtaraščiai yra pildomi tik kroviniams, kurie gabenami už atlygį, todėl jeigu vilkikas su puspriekabe būtų tik važiavę per Lietuvos Respublikos teritoriją ir valstybinę sieną kaip transporto priemonės, tokiu atveju CMR važtaraščiai nebūtų pildomi.

Motyvuojamoji dalis

ANK 450 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu, kai nusižengimas padarytas pakartotinai.

KTK 12 straipsnyje nustatyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-12-24 įsakymo Nr. 497; 21 punkte nustatyta, kad krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai.

Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų pagal Susitariančių Šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus. Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad kiekvienam krovinio vežimui turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei kas kita nenumatyta tame leidime.

Įsakymu Nr. 3-196; 7 punktas draudžia vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu.

Bylos nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. C. 2021-04-07 į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, iš Lietuvos Respublikos pusės, atvyko krovininiu automobiliu Volvo, valstybinis numeris LKS02959, su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris G. V. vykdomas (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad muitiniam tikrinimui buvo pateikti du tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai, t.y. (CMR) 317284 ir N r. 317284 L (b. l. 7-8). Sutiktina su Vilniaus teritorinės muitinės atstovės L. C. paaiškinimu ir baigiamąja kalba, kad vadovaujantis Konvencijos 1 straipsnio 1 dalimi, ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Ta aplinkybė, jog vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, nors ir ne visai atitinka minėtą krovinių vežimo apibrėžimą, tačiau nekeičia vilkiko kaip krovinio statuso. Tuo tarpu puspriekabė buvo gabenama vilkiku, tai yra transporto priemone, o tai jau visiškai atitinka KTK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvoką. Iš visų išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog tiek vilkikas, tiek puspriekabė atitinka krovinių vežimo sąvoką, nes vilkikas ir puspriekabė buvo gabenami iš siuntėjo šalies į gavėjo šalį naudojantis vežėjo paslaugomis.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus asmens padarytus administracinius nusižengimus ir per praėjusius trejus metus priimtus sprendimus matyti, kad P. C. buvo surašytas administracinis nurodymas už padarytą analogišką administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 2 dalyje kai esant analogiškomis aplinkybėmis jis vairavo transporto priemones maršrutu Lietuva-Kazachstanas be kelionės leidimo bei jam buvo skirta 425 Eur bauda ir jo buvo sumokėta (teismo bylos lapai 15-17).

Bylos nagrinėjimo metu teisme nustatyta būtent, kad P. C., tuščiomis krovininės transporto priemonės po pirmo pirkimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną važiavo 2021-01-23 t.y. 2021-02-08 būdamas baustas administracine nuobauda, todėl, jis, pakartotinai per vienerius metu vykdė 2021 metais tarptautinį krovinių vežimą neturėdamas kelionės leidimo ir padarė ANK 450 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, pakartotinai per vienerius metus po administracinės nuobaudos skyrimo, nesilaikė galiojančio tarpvalstybinio Susitarimo vežimo sąlygų, kuriose nurodyta, kad krovinių vežimas vykdomas turint leidimą. Šie P. C. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 450 straipsnio 3 dalyje.

P. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris, administracine tvarka už kitus administracinius nusižengimus bei tame tarpe ir už analogiško nusižengimo padarymą, baustas, dirba, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda-bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutaria:

P. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 450 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-701-269/2021 bei nusižengimo identifikuojantį numerį ROIK: 21131402196.

Išaiškinti P. C., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą išsiųsti susipažinti Vilniaus teritorinei muitinei.

Nutarimo vertimą į rusų kalbą išsiųsti susipažinti P. C..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis