- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- eI3-608-426/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00248-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „ART21“, uždarosios akcinės bendrovės „Enity LT“, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai, „ARS LAB“, „BENCO Baltic Engineering Company“, „Factris LT1“
- Pareiškėjas
- Nacionalinio maisto
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ART21“ atstovams advokatui D. S. ir L. U.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Enity LT“ atstovui advokatui D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) per „Zoom“ programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto skundą atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai, uždarosioms akcinėms bendrovėms „ART21“, „ARS LAB“, „Enity LT“, „BENCO Baltic Engineering Company“ ir „Factris LT1“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – ir Institutas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundais, kurie buvo sujungti, prašydamas:
1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros (iki 2022 m. balandžio 6 d. – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra; toliau – ir Agentūra, Įgyvendinančioji institucija) 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimą (sprendimą) Nr. 09 apie mokėjimo prašymo Nr. MP009 atmetimą;
2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 18 d. mokėjimo prašymą Nr. MP009 (toliau – ir Mokėjimo prašymas);
3) panaikinti Agentūros 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. R4-802 „Vienašalis projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 sutarties keitimas Nr. 2“, visa apimtimi, išskyrus neskundžiamą sprendimo dalį, kuri išdėstyta taip: „projekto vykdytojui apmokant patirtas pirmojo etapo vykdymo tinkamas finansuoti išlaidas“;
4) panaikinti Agentūros 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. G01 „Grąžintinos lėšos“;
5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad su atsakove 2019 m. lapkričio 27 d. pasirašė sutartį Nr. S-01.2.1-LVPA-V-835-03-0003/20191127/1 (toliau – ir Sutartis) dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ (toliau – ir Projektas arba Paraiška) finansavimo iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, kurioje nustatyta Projekto finansavimo tvarka ir sąlygos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Sutartimi finansuojamo ginčo Projekto tikslas – sukurti inovatyvią Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistemą, paremtą dirbtinio intelekto duomenų apdorojimo algoritmais ir neinvaziniais spektrometriniais metodais. Numatyta atlikti ikiprekybinius pirkimus ir jų metu gauti rezultatus bei sukurti produktą – efektyvų įrankį ženkliai paspartinantį ir atpiginantį maisto produktų laboratorinius tyrimus bei padidinantį jų patikimumą (rezultatų tikslumą).
Instituto skunde nurodyta, kad 2019 m. kovo 25 d. gavo Lietuvos mokslo tarybos (buvusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra; toliau – ir Taryba arba Koordinuojanti organizacija) leidimą vykdyti ikiprekybinį pirkimą ir rengė paraišką finansavimui gauti, kurią pateikė 2019 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovė, atlikusi Paraiškos (Projekto) vertinimą, 2019 m. lapkričio 27 d. pasirašydama Sutartį, patvirtino Projekte aprašyto inovatyvaus produkto sukūrimo finansavimą. Pareiškėjas mano, kad Įgyvendinančioji institucija turėjo visas sąlygas ir galimybes spręsti dėl Projekto perspektyvumo dar vertindama jo pateiktą paraišką finansavimui gauti ir ją įvertinusi patvirtino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Projektas vykdomas trimis etapais: I etapu vykdoma veikla – inovatyvios sistemos koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas, II etapu – prototipo sukūrimas ir III etapu – bandomosios partijos sukūrimas. Vykdydamas Sutartį Institutas paskelbė ir vykdė viešąjį ikiprekybinį pirkimą, sudarė I ir II etapo sutartis su tiekėjais.
Skunde Institutas pažymi, kad I ir II etapo veiklos yra baigtos, t. y. Sutartyje nustatyta tvarka sukurtos bei Įgyvendinančiajai institucijai vertinti pateiktos inovatyvios sistemos koncepcijos (I etapas) ir prototipai (II etapas) bei visi kiti su veiklomis susijusių išlaidų apmokėjimui pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4-238 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas), 36.1–36.2 papunkčius būtini pateikti dokumentai: paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, ikiprekybinio pirkimo komisijos (toliau – ir Pirkimo komisija) posėdžio protokolo nuorašai su Koordinuojančios organizacijos nepriklausomų ekspertų išvadomis dėl pirmojo ir antrojo etapo rezultatų ir inovatyviojo produkto nebuvimo rinkoje vertinimo bei mokėjimo už Projekto I ir II etapo veiklas prašymas.
Skunde paaiškina, kad Projekto vykdymo aplinkybės ir Instituto bei Agentūros susirašinėjimo dokumentų turinys patvirtina, kad viso Projekto įgyvendinimo metu Įgyvendinančioji institucija nepagrįstai vengia patvirtinti pareiškėjo teikiamus Projekto vykdymo išlaidų mokėjimų prašymus, vilkina sprendimų priėmimą, I ir II etapo išlaidų iki šiol atsakovė neapmokėjo dėl neaiškios situacijos ir nepagrįstų vertinimų, jog inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame etape. Institutas ilgą laiką negalėjo organizuoti tinkamo Projekto II etapo rezultato priėmimo ir Sutartyje nustatytais terminais negali organizuoti III etapo.
Pareiškėjas akcentuoja, jog dar 2020 m. lapkričio 17 d. nustatyta tvarka pateikė atsakovei mokėjimo prašymą Nr. 6 kartu su I etapo rezultatais (koncepcijomis), Tarybos ekspertine išvada ir kitais mokėjimui būtinais dokumentais. 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymas buvo patvirtintas, neapmokant koncepcijų parengimo išlaidų. Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad netinkamomis pripažintas išlaidas, ištaisęs neatitikimus, galės deklaruoti vėliau. Institutas atkreipia dėmesį, kad išlaidų netvirtinimo motyvai ar neatitikimai atsakovės 2020 m. gruodžio 18 d. sprendime apskritai nenurodyti. Tik iš atsakovės 2021 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 2021-R4-3143 sužinojo, kad tuo metu Agentūra tariamai „atliko ekspertinį vertinimą dėl sukurtų rezultatų atitikties rinkos kainoms. Ekspertas pateikė neigiamą išvadą, todėl 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymas Nr. 6 patvirtintas neapmokant koncepcijų parengimo išlaidų.“ Eksperto išvada Institutui nebuvo pateikta. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad Agentūra nuo pat Projekto pradžios vengė atskleisti savo sprendimų motyvus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas akcentuoja, kad tik 2021 m. sausio 22 d. iš atsakovės gavo eksperto klausimus, į kuriuos Institutas išsamiai atsakė. Agentūrai 2021 m. vasario 22 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. MP008 (dėl I etapo rezultatų), į kurį atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2021-R4-1242 nurodė, kad kuriamas produktas jau egzistuoja, bei pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Spektrolabas“ įgyvendinto projekto Nr. J05-LVPA-K-02-0031 „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“ (toliau – UAB „Spektrolabas“ projektas) metu sukurto prototipo ir Instituto vykdomo projekto palyginimą. Atsakovė nurodė, jog Instituto Projekto įgyvendinimas buvo netikslingas ir Sutartis neturėjo būti sudaryta. Pareiškėjas su Agentūros argumentais nesutiko, 2021 m. gegužės 20 d. pateikė raštą Nr. 3A-395, išdėstė paaiškinimus ir argumentus. Įgyvendinančioji institucija 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo prašymą tikrino iki 2021 m. birželio 1 d. ir jį atmetė, nurodydama, kad trūksta duomenų įsitikinti, ar Projektas atitinka Finansavimo sąlygų aprašo 36 punkto reikalavimus, ar jo veiklos buvo būtinos.
Skunde paaiškina, kad Agentūra 2021 m. liepos 23 d. pateikė raštą Nr. 2021-R4-1823, kuriame nurodė, kad inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame etape, todėl kiti Projekto įgyvendinimo etapai nefinansuotini, siūlė inicijuoti jo užbaigimą po I etapo, pateikti prašymą dėl Projekto vykdymo sustabdymo inovatyviajam produktui atsiradus rinkoje I etape. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovė 2021 m. liepos 30 d. rašte Nr. 3A-588 nurodė, jog Instituto ir UAB „Spektrolabas“ projektai iš esmės skirtingi, skiriasi jų tikslai, paskirtis, metodai, kuriamas produktas / inovacija. Pabrėžė, kad jokios kitos įmonės negali pareiškėjui pasiūlyti tinkamo produkto, todėl Projekto įgyvendinimas iki šiol tikslingas ir reikalingas. Institutas, atsižvelgdamas į Agentūros pateiktą siūlymą stabdyti Projekto įgyvendinimą po I etapo, atkreipė dėmesį ir į Projekto įgyvendinimo stadiją. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė Projekto I etapo užbaigimą pagrindžiančius dokumentus (4 koncepcijas, tiekėjų sąskaitas faktūras ir paslaugų priėmimo–perdavimo aktus), 2021 m. liepos 23 d. pateikti II etapo užbaigimą pagrindžiantys dokumentai (ataskaitos, paslaugų priėmimo – perdavimo aktai ir tiekėjų sąskaitos faktūros). Pareiškėjas nurodo, kad II etapo užbaigimą patvirtinančius dokumentus pateikė iki atsakovės 2021 m. liepos 23 d. rašto.
Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 3A-602 pakartotinai kreipėsi į Agentūrą, prašė tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį (6.6 papunktis) ir apmokėti Instituto pateiktą mokėjimo prašymą 111 916 Eur sumai (už I etapą), priimti II etapo rezultatus ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. Institutas 2021 m. rugpjūčio 14 d. gavo raštą Nr. 2021-R4-2126, kuriame Įgyvendinančioji institucija prašė pateikti Projekto II etapo užbaigimą patvirtinančius dokumentus. Mano, kad tokiu būdu pareiškėjui buvo sudarytos prielaidos II etapo užbaigimo dokumentų pateikimui bei pagrįstas lūkestis, kad šio etapo rezultatai bus tinkamai įvertinti. Agentūra 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė Projekto II etapo užbaigimą patvirtinančius dokumentus kartu su nepriklausomų ekspertų išvadomis, kad rinkoje neegzistuoja Instituto poreikius atitinkantis inovatyvus produktas.
Skunde nurodo, kad, užsitęsus sprendimų priėmimui, pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 3A-685 kreipėsi į atsakovę dėl vykdomo projekto įgyvendinimo termino pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 23 d., tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2021-R4-2167 nurodė, kad prašymo nesvarstė, kadangi vyko Projekto atitikties Finansavimo sąlygų aprašo 36 punkto reikalavimams vertinimas.
Pareiškėjas aiškina, kad atsakovei 2021 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 3A-897 pažymėjo, jog Lietuvos mokslo tarybos ekspertai pateikė I etapo rezultatų apibendrintą ekspertinę išvadą, kurioje nurodė, kad atitinkamos technologijos nebuvimas rinkoje pateisina ikiprekybinio pirkimo I etapo būtinumą, ir rekomendavo II etapo vykdymui atrinkti 3 daugiausia balų surinkusius dalyvius. Tarybos ekspertai pateikė ir II etapo rezultatų vertinimo apibendrintą ekspertinę išvadą, kurioje nurodė, kad nėra akivaizdžių ir pakankamų viešai prieinamų duomenų, jog rinkoje atsirado pilnai perkančiosios organizacijos (Instituto) poreikius atitinkantis inovatyvus produktas (technologija), ir rekomendavo III etapo vykdymui atrinkti 2 daugiausiai balų II etape surinkusius dalyvius. Pareiškėjas paaiškina, kad taip pat informavo atsakovę apie Institutui tiekėjų pareikštus reikalavimus ir gresiančius teisminius skolos išieškojimo veiksmus, dar kartą paragino vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įvertinti I ir II etapų užbaigimą pagrindžiančius dokumentus ir su I ir II etapų Projekto veiklomis susijusias išlaidas apmokėti Sutarties 2 priedo 3 punkte nustatytomis sąlygomis.
Skunde Institutas pabrėžia, kad ir šiandien laikosi nuoseklios pozicijos, priešingai, nei deklaratyviai teigia atsakovė, rinkoje nėra jo poreikius atitinkančio produkto, kuris optimizuotų laboratorijos darbą, vykdymo laiką bei kaštus, sumažintų išorinių tiekėjų poreikį, todėl Projekto vykdymas yra neabejotinai pagrįstas. Mano, jog raštuose Agentūrai išsamiai išdėstė argumentus, paneigiančius jos prielaidas dėl neva jau egzistuojančio UAB „Spektrolabas“ sukurto inovatyvaus produkto tapatumo su Instituto ikiprekybiniu pirkimu kuriamu produktu. Pareiškėjas pažymi, kad bet kokias atsakovės spekuliacijas dėl tariamo UAB „Spektrolabas“ ir Instituto produktų tapatumo paneigia kompetentingų Finansavimo tvarkos aprašo 36–361 punktuose nurodytų subjektų – Tarybos nepriklausomų ekspertų ir Pirkimo komisijos I ir II etapų vertinimo išvados.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas, kad tinkamai užbaigtos Projekto I ir II etapo veiklos, į teigiamas Tarybos ekspertų ir Pirkimo komisijos išvadas, 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. MP009 apmokėti su Projekto I ir II etapų veiklomis susijusias išlaidas. Iš atsakovės gautas 2021 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. 2021-R4-3143, kuriame toliau ignoruojant priešingas Agentūros teiginiams Lietuvos mokslo tarybos ekspertų ir Pirkimo komisijos išvadas teikiamos deklaratyvios prielaidos dėl neva rinkoje egzistuojančio inovatyvaus produkto bei nurodoma, kad „neradome kitų problemos sprendimo būdų, nei užbaigti projektą po I etapo“. Pareiškėjui taip pat pateiktas 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimas (sprendimas) Nr. 09 apie mokėjimo prašymo Nr. MP009 atmetimą, kuriame nurodytas vienintelis motyvas: „Ministerijai išsiųstas raštas dėl projekto sutarties keitimo dėl projekto vykdymo sustabdymo po I etapo.“ Institutui iki šiol nėra žinoma, į kokį raštą nurodyta skundžiamame sprendime. Pareiškėjas akcentuoja, kad į 2022 m. sausio 5 d. pateiktą prašymą pateikti skundžiamame sprendime minimą raštą atsakymas iki šiol negautas.
Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas sprendimas neteisėtas, jame aiškiai nenurodytas nei faktinis, nei teisinis pagrindas, motyvai. Tai apsunkina teisės į gynybą įgyvendinimą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Agentūra neturėjo kompetencijos priimti administracinio sprendimo motyvuodama išimtinai tuo, kad inovatyvus produktas tariamai atsirado rinkoje Projekto I etapo metu. Įgyvendinančiosios institucijos vertinimu, šie atsakovės sprendimo numanomi motyvai prieštarauja vėlesnėms, nei tariamas atsakovės ekspertinis vertinimas, nenuginčytoms ir nepaneigtoms kompetentingų subjektų – Tarybos nepriklausomų ekspertų, Pirkimo komisijos išvadoms ir nutarimams, patvirtinantiems, kad rinkoje neegzistuoja Instituto poreikius atitinkantis inovatyvusis produktas ir Projekto vykdymas tiek I, tiek II etape buvo tikslingas ir pagrįstas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad yra pateikęs atsakovei vertinti visus dokumentus, būtinus ir pakankamus Projekto veiklų apmokėjimui, todėl, mano, kad skundžiamas sprendimas atmesti Mokėjimo prašymą prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems Projekto veiklų apmokėjimo sąlygas.
Institutas nurodo, kad gavo Agentūros 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. R4-802 „Vienašalis projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 sutarties keitimas Nr. 2“, kuriuo atliktas Projekto Sutarties vienašalis keitimas, nustatant, kad Projektas baigiamas įgyvendinus I etapą. Atsakovė 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. G01 dėl išmokėtų lėšų grąžinimo iš pareiškėjo įgyvendinamo Projekto, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. birželio 29 d. grąžinti 262 440 Eur jam skirto finansavimo.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovės sprendimas dėl vienašalio sutarties keitimo ir sprendimas dėl lėšų grąžinimo (toliau – skundžiami sprendimai) priimti tapačiais motyvais ir pagrindais, kaip ir byloje skundžiamas sprendimas atmesti Mokėjimo prašymą.
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamų sprendimų motyvai, kad rinkoje atsirado inovatyvus produktas, prieštarauja nenuginčytoms ir nepaneigtoms Tarybos nepriklausomų ekspertų, Pirkimo komisijos išvadoms ir nutarimams. Agentūra Institutui iki šiol nėra atskleidusi, kas buvo ekspertai, kurių išvadų pagrindu nusprendė, kad rinkoje tarimai egzistuoja inovatyvusis produktas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovės minimos ekspertų išvados prieštaringos, motyvai prieštarauja pateiktoms išvadoms.
Šalies argumentai
Skunde Institutas nurodo, kad yra užbaigęs Projekto I ir II etapo veiklas ir pateikęs Agentūrai vertinti visus dokumentus, būtinus ir pakankamus Projekto I ir II etapo veikloms apmokėti, todėl atsakovės Skundžiami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems Projekto veiklų apmokėjimo sąlygas.
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamuose nutarimuose Agentūra nenurodė nei faktinio, nei teisinio administracinio sprendimo pagrindo, nenurodė jokių aiškių sprendimo motyvų, akivaizdžiai neatliko objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, todėl skundžiamas sprendimas neatitinka elementarių pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų.
Pareiškėjo manymu, atsakovės elgesys, kai patvirtino Paraišką, pasirašė Sutartį ir suteikė finansavimą leisdama pradėti vykdyti Projekto veiklas, sukūrė lūkestį, kad Projektas ir juo kuriamas inovatyvusis produktas atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus, įskaitant produkto inovatyvumo kriterijų, o vėliau, nesant jokių naujų aplinkybių, kardinaliai pakeitė poziciją, pasiūlė užbaigti Projektą po I etapo, kai jau baigtas II etapas, nesuderinamas su gero administravimo, atsakomybės už priimtus sprendimus principais, teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Pareiškėjas įsitikinęs, kad atsakovės priimti Skundžiami sprendimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini visa apimtimi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Akcentavo, jog Projektas pradėtas 2019 m. lapkričio mėnesį, jame veikė keli subjektai. Mano, kad atsakovė viršijo kompetenciją, pradėjo kelti naujus reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus neturėjo kompetencijos vertinti inovatyvumą. Pareiškėjo atstovo manymu, atliktas subjektyvus vertinimas, nes tyrimo metu nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pažeidimų nenustatė. Pasak atstovo, Agentūra buvo Įgyvendinančioji institucija ir įgyvendinant UAB „Spektrolab“ projektą, apie jį žinojo.
Atstovo nuomone, reikalavimas grąžinti visas lėšas nepagrįstas, nes Lietuvos mokslo taryba pritarė, kad reikia produktą kurti, tuo metu buvo poreikis. Ar dabar Projektas aktualus, atstovas negalėjo atsakyti, tačiau mano, kad reikalingas.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas mokėjimo prašymą Nr. MP006 su Projekto I etapo rezultatais (koncepcijomis) pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. Agentūra paaiškina, jog atliko ekspertinį vertinimą dėl sukurtų rezultatų atitikties rinkos kainoms. 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo prašymas Nr. MP006 patvirtintas neapmokant koncepcijų parengimo išlaidų. Siekiant suteikti galimybę paaiškinti nustatytus trūkumus, 2021 m. sausio 22 d. per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – ir DMS) pareiškėjui pateikė klausimus. Atsakymus į eksperto klausimus pareiškėjas pateikė 2021 m. vasario 12 d.
Agentūra nustatė, jog įgyvendinti pareiškėjo Projekto II ir III etapus nėra tikslinga, nes, UAB „Spektrolabas“ 2020 m. spalio 27 d. baigus įgyvendinti projektą Nr. J05-LVPA-K-02-0031 „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“, inovatyvusis produktas atsirado rinkoje. Nustačius, kad inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame etape, perkančiajai organizacijai turi būti apmokamos patirtos pirmojo etapo vykdymo tinkamos finansuoti išlaidos, tačiau kiti etapai nefinansuojami.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad, vertinant 2020 m. lapkričio 17 d. pateiktą Projekto mokėjimo prašymą Nr. MP006, nustatyta, jog pareiškėjo ikiprekybinio pirkimo sąlygų techninėje užduotyje nustatytos tos pačios maisto grupės, kurios buvo pasirinktos įgyvendinant UAB „Spektrolabas“ projektą (aliejus, mėsa ir žuvis), pareiškėjo ikiprekybinio pirkimo tiekėjai, kurdami inovatyviojo produkto koncepcijas, pasirinko tuos pačius tyrimo metodus, kokie buvo naudojami UAB „Spektrolabas“ projekto įgyvendinimo metu.
Atsakovė paaiškina, kad siekdama nustatyti, ar teisingai pareiškėjo Pirkimo komisija nustatė, ar inovatyvusis produktas neatsirado rinkoje po I etapo, ji atliko abiejų projektų ekspertinį vertinimą, kurio metu nustatė, kad įgyvendinus UAB „Spektrolabas“ projektą 2020 m. spalio 27 d. rinkoje atsirado produktas, sprendžiantis pareiškėjo Projekto ikiprekybinio pirkimo techninėje specifikacijoje iškeltas problemas, abiejų projektų pritaikomumas / paskirtis nesiskiria, projektai sprendžia tas pačias problemas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad UAB „Spektrolabas“ 2021 m. sausio 29 d. pateikė projekto Nr. J05-LVPA-K-02-0031 „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“ ataskaitą po projekto finansavimo pabaigos, deklaravo gautas pajamas iš rinkai pateikto produkto.
Agentūra 2021 m. birželio 1 d. gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 25/9-2-3-8310, 2021 m. birželio 18 d. gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštą Nr. S-1935-(2.5) dėl pareiškėjo darbuotojų, UAB„Spektrolabas“ darbuotojų ir susijusių asmenų galimų sąsajų nuo šios bendrovės projekto įgyvendinimo pradžios.
Atsakovės vertinimu, pareiškėjas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštuose nurodytų galimų sąsajų tarp kai kurių jo, UAB „Spektrolabas“ darbuotojų, akcininkų ir susijusių įmonių akcininkų, ikiprekybinio pirkimo komisijos narių ir abiejų projektų tiekėjų galėjo žinoti, kad inovatyvusis produktas galimai atsirado rinkoje UAB „Spektrolabas“ 2020 m. spalio 27 d. baigus įgyvendinti projektą.
Agentūra taip pat nustatė ir 2021 m. gegužės 12 d. raštu informavo Institutą, kad kuriamas produktas jau egzistuoja, ir konstatavo, kad Projekto įgyvendinimas buvo netikslingas ir Sutartis neturėjo būti sudaryta.
Agentūros vertinimu, pareiškėjas žinojo apie UAB „Spektrolabas“ įgyvendinamą projektą, sprendžiantį tą pačią visuomenei aktualią problemą, nes 2018 m. birželio 22 d. sudarė su UAB „Spektrolabas“ paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-18/06/22-1, o 2018 m. birželio 29 d. – paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-18/06/29-1.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad UAB „Spektrolabas“ projektas baigtas įgyvendinti 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjo Projekto pradžia 2019 m. lapkričio 27 d., pareiškėjo Projekto I etapas užbaigtas 2021 m. lapkričio 11 d. Ikiprekybinio pirkimo „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ komisijai protokolu Nr. IKI-1-11 patvirtinus I etapo rezultatus.
Agentūra vertina, kad rinkoje atsiradus UAB „Spektrolabas“ projektui Finansavimo sąlygų aprašo 9 punkte nurodytas priemonės tikslas „Kurti naujus produktus ir taip skatinti į paklausą orientuotas inovacijas, taip pat spartinti tokių inovacijų plėtrą, kuri išspręstų viešojo sektoriaus poreikius“ yra pasiektas, UAB „Spektrolabas“ įgyvendinus projektą Nr. J05-LVPA-K-02-0031 ir pateikus produktą į rinką.
Agentūra taip pat vertina, kad Institutas, žinodamas UAB „Spektrolabas“ įdirbį ir patirtį šioje srityje, galėjo tiesiogiai kreiptis į įmonę dėl produkto įsigijimo ar tolimesnės produkto plėtros, jeigu toks poreikis buvo.
Atsakovė nustatė, kad produktas, sprendžiantis pareiškėjo Projekte iškeltą problemą (tikslą), atsirado rinkoje I etapo įgyvendinimo metu ir pareiškėjas po I etapo tai suprato (žinojo) ar privalėjo suprasti (žinoti), todėl Projekto II ir III etapai nebuvo finansuojami.
Agentūra 2022 m. kovo 22 d. sprendimu „Vienašalis projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 sutarties keitimas Nr. 2“, informavo Projekto vykdytoją apie vienašalį sutarties keitimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas skundžia pranešimą, išsiųstą per DMS, o ne Agentūros priimtą sprendimą, argumentai dėl administracinio sprendimo teisėtumo yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė vertina, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl remdamasi šiame atsiliepime išdėstytais argumentais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atstovas M. Č. akcentavo, jog pareiškėjo Paraiškos pateikimo metu neegzistavo UAB „Spektrolabo“ produktas.
Atstovė G. M., Projekto vadovė, teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pareiškėjas buvo UAB „Spektrolabo“ tiekėjas. Lietuvos mokslo taryba vertino inovaciją ir rinkoje ieškojo naujų produktų. Atsakovė, pastebėjusi kitos agentūros klaidą, turėjo ją ištaisyti. Nustatė, kad neteisėtai buvo suteiktas finansavimas. Atstovė akcentavo, kad pareiškėjui nereikėjo kurti naują produktą, nes toks jau buvo sukurtas.
Atstovas R. D. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė sprendimą grindžia turėta informacija. Mano, kad lėšos negali būti skiriamos, nereikėjo ikiprekybinio etapo, pareiškėjas galėjo tik patobulinti produktą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Inovacijų ministerija pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai. Mano, kad Projektas turėtų būti užbaigtas po I etapo ir nėra tikslinga įgyvendinti jo II ir III etapus. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Spektrolabas“ 2020 m. spalio 27 d. baigus įgyvendinti projektą inovatyvusis produktas atsirado rinkoje ir Projekte iškelta problema – maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistemos nebuvimas Lietuvos ir ES rinkoje, iš esmės buvo išspręsta, projekto metu gautos žinios užtikrina daugumą ir esmines planuojamų Projekte produktų charakteristikas.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ART21“ prašo pašalinti jį iš bylos, kadangi jis nėra pareiškėjo ir atsakovės teisinių santykių dalyvis ir byloje priimtas sprendimas neturės jam teisinių pasekmių. Teismui nutarus netenkinti prašymo, trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi nuostatos, kad skundas turi būti tenkinamas atsižvelgiant į Agentūros priimtų sprendimų akivaizdų nepagrįstumą ir neteisėtumą. Tačiau pažymi, kad nesutinka su skunde išdėstytomis aplinkybėmis dėl nagrinėjamos bylos teisinių pasekmių UAB „ART21“.
Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Skundžiami sprendimai iš esmės nepagrįsti ir neteisėti, atsižvelgiant tiek į jų nepagrįstumą techniniu požiūriu, tiek dėl neatitikties viešojo administravimo (gerojo valdymo) principams, sprendimai absoliučiai nemotyvuoti. Galimus motyvus, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, galima spėti tik iš vėlesnių atsakovės raštų ir komunikacijos. UAB „ART21“ atsiliepime nurodo, jog sutinka su skundo reikalavimu pripažinti Skundžiamus sprendimus neteisėtais ir prašo skundą patenkinti.
UAB „ART21“ atkreipia dėmesį į tai, kad ikiprekybinio pirkimo objektas pirkimo procedūrų metu buvo moksliškai, motyvuotai ir nešališkai patvirtintas tiek ikiprekybinio pirkimo komisijos, tiek nešališkos Koordinuojančios institucijos kompetentingų ekspertų išvadų, įskaitant pačios Agentūros, kuri priėmė sprendimą patenkinti pareiškėjo finansavimo paraišką ir sudaryti sutartį dėl projekto finansavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad, priimdama Skundžiamus sprendimus, atsakovė nepaneigė pateiktų pareiškėjo sudarytos Pirkimo komisijos išvadų ir Tarybos ekspertų išvadų. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog atsakovė savo poziciją grindžia išvadomis, kurios tiek specialių žinių (mokslinio pagrįstumo) aspektu, tiek turinio (naudotos metodologijos aprašymu ir pan.) ir subjekto požiūriu (koks kompetentingas ekspertas atliko vertinimą) vertinamos kritiškai ir negalėtų būti laikomos rašytiniais ir teisiškai reikšmingas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais nagrinėjamoje byloje, juo labiau negalėtų būti laikomos teismo ekspertize.
Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su skunde išdėstyta pozicija, jog Skundžiami sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti kaip prieštaraujantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių nuostatoms.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ART21“ papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, kad byla turi ryšį ir įtakos kitai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-2023-340/2022 (toliau – ir civilinė byla) pagal UAB „ART21“ ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo iš Instituto.
Nurodo, kad tiek administracinėje, tiek civilinėje byloje atsakovė kelia tą patį ieškovo suteiktų ikiprekybinio pirkimo paslaugų kokybės klausimą, tik šie klausimai keliami ir nagrinėjami skirtingų teisinių santykių apibrėžtyje: administracinėje byloje paslaugų kokybės klausimas nagrinėjamas pareiškėjo paraiškos dėl finansavimo aspektu, t. y. viešosios įstaigos Inovacijų agentūros ir pareiškėjo administracinio pobūdžio ginčo kontekste, kur Agentūra atsisako vykdyti finansavimo susitarimą, teikti finansavimą ir kelia Instituto aplaidumo klausimą. Civilinėje byloje paslaugų kokybės klausimas aktualus vertinant išimtinai pareiškėjo pareigą atsiskaityti su trečiuoju asmeniu už tinkamai suteiktas paslaugas. Minėtoje byloje nėra ginčo dėl to, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, perduotos ir pareiškėjui kilo pareiga už jas atsiskaityti.
Mano, kad administracinio ginčo baigtis turės įtakos ir civiliniam ginčui bei vienos iš šių institucijų sutartinės mokėjimo pareigos vykdymui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet privatus kapitalas (šiuo atveju, trečiasis asmuo, kuris yra projekte dalyvavęs paslaugų teikėjas) atsidūrė įkaito vietoje vien dėl institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo ir ambicijų: institucijos ginčijasi dėl to, ar pareiškėjo projektas yra finansuotinas, ar organizuodamas projektą Institutas elgėsi aplaidžiai, atitinkamai, ar Agentūra turėjo pagrindą reikalauti grąžinti lėšas, atmesti mokėjimo prašymą, t. y. ar atsakovės priimti sprendimai yra teisėti. Pasak UAB „ART21“, pareiškėjo sutartinė pareiga atsiskaityti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo susijusi su ginčijamais Agentūros sprendimais, trečiojo suinteresuoto asmens paslaugos buvo perduotos, priimtos kaip tinkamos ir nebuvo ginčo dėl to, kad už jas pareiškėjas turi atsiskaityti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutinka su tokiu požiūriu ir situacija, kuomet Agentūra patvirtina finansavimą pareiškėjo projektui, tačiau vėliau neaiškiais pagrindais ir motyvais pakeičia savo poziciją ir dėl to kyla tarpinstitucinis ginčas, o projekto dalyvis (UAB „ART21“) dėl to negali atgauti tinkamai suteiktų paslaugų kainos, nors ją projekto organizatorius besąlygiškai įsipareigojo sumokėti.
Mano, kad Agentūros argumentai ir vertinimo šaltiniai (neatskleistų ekspertų išvados) neteisėti ir nepagrįsti, išanalizavusi atsakovės pateiktas ekspertines išvadas teigia, kad neginčijamai paneigė bet kokį kuriamą Agentūros sprendimų mokslinį pagrįstumą.
Atsiliepime UAB „ART21“ akcentuoja, kad Agentūra savo poziciją grindė nenurodytų specialistų išvadomis, kurios tiek specialių žinių (mokslinio pagrįstumo) aspektu, tiek turinio (naudotos metodologijos aprašymu ir pan.) ir subjekto požiūriu (koks kompetentingas ekspertas atliko vertinimą) atmestinos. Paaiškina, kad įvertinus išvadas išryškėjo, jog ekspertas iš esmės pateikė ne mokslinio tipo argumentus dėl ikiprekybinio pirkimo objekto inovatyvumo, o savo asmeninę nuomonę sveiko proto požiūriu, kritikuodamas Projekto vykdytoją dėl Projekto užduoties. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Agentūros ekspertas pateikė ne moksliniais argumentais, o savo subjektyviu vertinimu paremtas išvadas, dėstė nesusijusias alternatyvas bei apibendrintus teiginius, tačiau ne išsamiu ir objektyviu tyrimu pagrįstas ir ginčo nagrinėjimui reikšmingas išvadas.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ART21“ atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Atstovas advokatas D. S. akcentavo, jog atsakovė klaidų naštą bando perkelti pareiškėjui. Mano, kad atsakovės atstovai neturi vieningos nuomonės dėl produkto.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ARS LAB“ iš esmės sutinka ir palaiko trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ART21“ pateiktuose atsiliepimuose išdėstytą poziciją, taip pat prašo pašalinti iš bylos, kadangi nėra pareiškėjo ir atsakovės teisinių santykių dalyvis ir priimtas sprendimas neturės teisinių pasekmių.
Pažymi, kad jeigu teismas netenkins prašymo dėl pašalinimo iš bylos, palaiko pareiškėjo poziciją ir mano, kad skundas turi būti tenkinamas. Nurodo, kad siekdamas proceso koncentruotumo nebekartoja tų pačių argumentų, kurie yra jau išdėstyti trečiojo asmens UAB „ART21“ atsiliepimuose.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje į skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Agentūros sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. Agentūroje gauta pareiškėjo Paraiška dėl projekto „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ finansavimo. Paraiškai suteiktas unikalus numeris 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003.
Atsakovė 2019 m. rugsėjo 19 d. per DMS, vadovaudamasi priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, prašė pareiškėjo ištaisyti nustatytus trūkumus – pateikti finansavimo šaltinius (tinkamų ir netinkamų išlaidų padengimą) pagrindžiančius dokumentus: sprendimo teisę turinčio organo įsipareigojimą/sprendimą skirti 97 200,00 Eur, reikalingų projekto nuosavos dalies finansavimui, arba papildomai pateikti dokumentus, paaiškinančius, kokiu pagrindu įstaigos vadovas gali priimti sprendimą dėl projekto finansavimo. Pateikti dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas ir kt.) – UAB „IT sistemos“ komercinio pasiūlymo techninę specifikaciją arba patikslintą komercinį pasiūlymą. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „IT sistemos“ komerciniame pasiūlyme nurodyta kaina yra daug didesnė ir apima visą projekto biudžetą, skirtą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – ir MTEP) paslaugoms įsigyti, atsakovė prašė paaiškinti, ar šis kainų skirtumas būtų dengiamas nuosavomis lėšomis ir UAB „IT sistemos“ prisidėtų prie projekto daugiau nei 73 proc. pasiūlymo vertės I etape, atitinkamai daugiau nei 64 proc. II etape ir daugiau nei 47 proc. III etape. Taip pat prašė pateikti projekto biudžeto detalizavimą (aiškiai įvardijant bei pagrindžiant projekto vykdymo išlaidas), aprašyti darbuotojų planuojamas funkcijas projekte, pagrįsti jiems planuojamą mokėti darbo užmokestį bei pagrįsti valandų kiekio poreikį, planuojamą skirti projekto veikloms vykdyti. Taip pat prašė pateikti projektą vykdančių darbuotojų gyvenimo aprašymus (arba pareigybės aprašymus, jei darbuotojai nepaskirti). Paraiškos 6 dalyje atsakovė siūlė pakoreguoti siekiamas reikšmes fiziniuose rodikliuose: fiziniame rodiklyje 1.1.1 nurodant siekiamą reikšmę 4, fiziniame rodiklyje 1.2.1 – siekiamą reikšmę 3 ir fiziniame rodiklyje 1.3.1 – siekiamą reikšmę. Taip pat siūlė pakoreguoti duomenis paraiškos 6.1, 7 bei 7.1 dalyse. Paraiškos 7 dalyje kiekvienos veiklos (fizinio rodiklio) komentarų skiltyje patikslinti, kokiu komerciniu pasiūlymu yra remiamasi, nurodant MTEP paslaugų išlaidų sumas, komentarų skiltyje aprašyti, kokias užduotis projekte atliks projekto vykdantysis personalas, kiek darbuotojų numatoma įdarbinti, kiek valandų kiekvienas darbuotojas planuoja dirbti prie kiekvieno ikiprekybinio pirkimo etapo, bei detalizuoti, kaip buvo nustatytas ir apskaičiuotas šių projektą vykdysiančių darbuotojų darbo valandų poreikis ir darbo užmokestis. Rekomendavo apsvarstyti galimybę paraiškos 8 dalyje numatyti ilgesnius ikiprekybinio pirkimo etapų įgyvendinimo laikotarpius. Prašė nurodyti, kaip projektas atitinka Sumanios specializacijos nuostatas ir bent vieno prioriteto įgyvendinimo tematiką, nurodyti bent vieną prioritetą, kurį atitinka projektas, ir jo įgyvendinimo tematiką. Paaiškino, kad kartu su paraiška pareiškėjas turi pateikti ikiprekybinio pirkimo dokumentus, kuriuose turi būti pateikta Ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašo 27 ir 28 punktuose nurodyta informacija. Prašė papildyti ar pataisyti kartu su paraiška pateiktus ikiprekybinio pirkimo dokumentus, atsižvelgiant į pastabas: į pirkimo sąlygų sutarčių projektus įtraukti punktą, kuris užtikrintų rizikos ir naudos dalijimąsi rinkos sąlygomis bei paaiškinti, ar prašys kompensuoti pridėtinės vertės mokestį ES lėšomis. Papildomai paaiškinti, kodėl planuojamos įsigyti MTEP paslaugos nėra skirtos pareiškėjo neekonominei veiklai vykdyti.
2019 m. spalio 7 d. raštu per DMS gauti pareiškėjo atsakymai į Agentūros 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymą dėl trūkumų ištaisymo.
Atsakovė 2019 m. spalio 25 d. per DMS, vadovaudamasi Finansavimo sąlygų aprašu, Institutui pranešė apie Projektui skirtą finansavimą.
Agentūra ir pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. sudarė sutartį Nr. S-01.2.1-LVPA-V-835-03-0003/20191127/1.
Projekto vykdytojas 2020 m. lapkričio 17 d. raštu per DMS pateikė mokėjimo prašymą Nr. 6 su Projekto I etapo rezultatais (koncepcijomis) bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros ekspertine išvada.
Įgyvendinančioji institucija, atlikusi ekspertinį vertinimą dėl sukurtų rezultatų atitikties rinkos kainoms, 2021 m. sausio 22 d. raštu pareiškėjui pateikė eksperto klausimus dėl koncepcijų. Pareiškėjas 2021 m. vasario 12 d. raštu į juos atsakė.
Atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl projekto „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“, projekto kodas Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003“, vadovaudamasi Finansavimo sąlygų aprašu, nurodė, kad „NMVRVI projekto paraiškos pateikimo metu (iki 2019 m. spalio 1 d.) moksliniai neapibrėžtumai buvo išspręsti, o atsižvelgiant į tai, kad NMVRVI projekto dalyviai buvo UAB „Spektrolabas“ projekto paslaugų teikėjai, NMVRVI projekto įgyvendinimas buvo netikslingas ir NMVRVI projekto sutartis neturėjo būti sudaryta“.
Pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. raštu pateikė nesutikimą su Agentūros 2021 m. gegužės 12 d. rašte išdėstytu vertinimu.
Įgyvendinančioji institucija 2021 m. liepos 23 d. raštu „Dėl projekto „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“, projekto kodas Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003“, per DMS, vadovaudamasi Finansavimo sąlygų aprašu, pareiškėjui siūlė Projektą nutraukti po I etapo. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašte tvirtino, jog atsakovė nepagristai siūlo sustabdyti Projekto vykdymą po pirmojo etapo, nurodydama, kad inovatyvus produktas atsirado rinkoje pirmajame etape. Pabrėžia, kad Agentūra turi pareigą pagal Sutarties nuostatas už įvykdytas Projekto veiklas apmokėti Projekto vykdytojo pateiktą mokėjimo prašymą ir priimti antrojo etapo rezultatus bei spręsti dėl trečiojo etapo įgyvendinimo.
Atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu „Dėl projekto „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“, projekto kodas Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003“ per DMS, siekdama įvertinti Instituto 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašto argumentus, paprašė pateikti Projekto II etapo užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir nurodė: „Atkreipiame dėmesį, kad prašomų dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui ir neįpareigoja Agentūros patvirtinti Projekto I-ojo ar II-ojo etapo rezultatų, kol nebus išsiaiškintos visos Agentūros 2021 m. liepos 23 d. rašte Nr. 2021-R4-1823 nurodytos aplinkybės“.
Agentūra 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog atmetė mokėjimo prašymą Nr. MP009, 2022 m. vasario 1 d. pateikė rašto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai kopiją, kuriuo siūlė atlikti vienašalį (esminį) projekto sutarties pakeitimą, kuriuo projekto veiklos Nr. 1.2. „Inovatyvios sistemos prototipo sukūrimas“ ir Nr. 1.3. „Inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas“ nebebus vykdomos, fiziniai rodikliai 1.1.2 „Sistemos prototipas“ (3 vnt.) ir 1.1.3 „Sistemos bandomoji partija“ (2 vnt.) nebebus siekiami, projekto veiklų pabaiga laikytina 2020 m. lapkričio 17 d. vietoje 2021 m. birželio 26 d., tuo tarpu stebėsenos rodikliai „Sukurti nauji ir (ar) atnaujinti gaminių, paslaugų ar procesų prototipai“ ir „Įgyvendintų inovacijų paklausos skatinimo sprendimų skaičius“ būtų laikomi pasiekti projekto įgyvendinimo metu, o rezultato rodiklis „Įvykdytas inovatyvusis viešasis pirkimas“ bus siekiamas per 3 metus po projekto pabaigos. Projekto tinkamų išlaidų suma – 112 076,61 Eur, finansavimo – 100 868,95 Eur, išmokėtas finansavimas 268 132,34 Eur, grąžintina suma – 167 263,39 Eur.
Atsakovė 2022 m. kovo 22 d. raštu „Vienašalis projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 sutarties keitimas Nr. 2“ informavo Institutą, jog, pritardama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo įgyvendinamo Projekto sutarties vienašalį keitimą, nustatant, kad jis baigiamas įgyvendinus I etapą, 2022 m. kovo 31 d. raštu informavo Projekto vykdytoją apie priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo iš įgyvendinamo Projekto, vadovaudamasi Finansavimo sąlygų aprašo 36¹ punktu ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų taisyklės) 184 punktu ir 187.1 papunkčiu, patvirtino vienašalį Sutarties pakeitimą Nr. 1 nustačius, kad inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame etape, Projekto vykdytojui apmokant patirtas pirmojo etapo vykdymo tinkamas finansuoti išlaidas, tačiau kitų etapų nefinansuojant.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, kreipiasi į teismą dėl jų panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4-238.
Priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ tikslas nurodytas Finansavimo sąlygų aprašo 9 punkte: „Kurti naujus produktus ir taip skatinti į paklausą orientuotas inovacijas, taip pat spartinti tokių inovacijų plėtrą, kuri išspręstų viešojo sektoriaus poreikius“.
Finansavimo sąlygų aprašo 10 punkte nurodyta, kad remiama veikla – inovacijų paklausos skatinimas vykdant ikiprekybinį pirkimą (skatinant perkančiąsias organizacijas pirkti MTEP paslaugas), kurio metu sukuriamas naujas, rinkoje neegzistuojantis gaminys, paslauga, medžiaga, procesas arba iš esmės patobulinamas jau egzistuojantis gaminys, paslauga, medžiaga, procesas (toliau – inovatyvusis produktas), skirti visuomenei aktualioms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti.
Pažymėtina, jog reikalavimus projektams nustato Projektų taisyklių III skyriaus dešimtasis skirsnis ir Finansavimo sąlygų aprašo III skyrius. Kaip minėta, skundžiamame sprendime atsakovė padarė išvadą, kad Projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos neatitinka Finansavimo sąlygų aprašo 10 punkte nurodytų remiamų veiklų, todėl atsakovė įvertino, jog Paraiška neatitinka Finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.2 bendrojo reikalavimo projektams ir Projekto tikslai ir uždaviniai neatitinka 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto 1.2.1 uždavinio ir jo siekiamo rezultato, t. y. Paraiška neatitinka ir Finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 bendrojo reikalavimo projektams.
Finansavimo sąlygų aprašo 1 priedu nustatyti kriterijai, kuriais remiantis vertinamas projekto tinkamumas finansuoti. Finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 papunktyje įtvirtinta, kad vertinama, ar projekto tikslai ir uždaviniai atitinka bent vieną veiksmų programos prioriteto konkretų uždavinį ir siekiamą rezultatą, t. y. projekto tikslai ir uždaviniai turi atitikti veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2.1 konkretų uždavinį „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų 2 aktyvumą privačiame sektoriuje“ ir siekiamą rezultatą.
Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.2 papunktį taip pat vertinama, ar projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos atitinka bent vieną iš projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytų veiklų, t. y. projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 10 punkte nurodytą veiklą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pastebi, kad, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, privalėjo vadovautis ir vadovavosi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių nuostatomis, todėl atliko jai priskirtas funkcijas: „9.2.4. pagal kompetenciją atliko projektų vertinimą ir tvirtino projektų atitiktį priemonei taikytiniems Veiksmų programos stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams, projektams taikomiems bendriesiems reikalavimams ir nustatytoms projektų finansavimo sąlygoms <...>9.2.7. nustatė didžiausią leistiną skirti projektui ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydį ir kartu su atliktų vertinimų išvadomis teikė atitinkamai ministerijai pasiūlymus dėl projekto finansavimo <...> 9.2.8. gavusi sprendimą dėl finansavimo projektui skyrimo, sudarė dvišalę projekto sutartį (arba trišalę projekto sutartį, jeigu taip nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše) su pareiškėjais, prižiūri, kaip laikomasi projekto sutarties nuostatų <...> 9.3. įsitikino, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai: 9.3.1. tikrino projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatė mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai“.
Projektų taisyklių 184 punkte nurodyta, kad, vertindama gautą informaciją apie projekto įgyvendinimo nukrypimus, įgyvendinančioji institucija turi įvertinti jų įtaką projektui skirtų finansavimo lėšų dydžiui, projekto tinkamumui finansuoti ir projekto atitikčiai šių Taisyklių 77 punkto reikalavimams. Nustačiusi, kad projektui turi būti skirta mažiau projekto finansavimo lėšų, nei numatyta projekto sutartyje, įgyvendinančioji institucija gali tai įtraukti į projekto sutarties keitimo sąlygas arba atlikti vienašalį projekto sutarties keitimą, vadovaudamasi šių Taisyklių 187.1 papunkčiu. Atlikusi projekto sutarties keitimą, kuriuo buvo sumažinta projekto sutartyje nurodyta projektui skirtų finansavimo lėšų suma, įgyvendinančioji institucija prireikus inicijuoja išmokėtų projektui skirtų finansavimo lėšų dalies sugrąžinimą, vadovaudamasi šių Taisyklių 26 skirsniu.
Projektų taisyklių 187.1 papunktis nustato, kad įgyvendinančioji institucija turi teisę vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį, kai mažėja projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma, didžiausia EK tinkamų deklaruoti išlaidų suma ir (arba) didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis šių Taisyklių 184, 210, 258, 329, 445, 447, 479 punktuose nurodytais atvejais ir dėl to reikia sumažinti projekto sutartyje nurodytą projektui skirtų finansavimo lėšų dydį.
Finansavimo sąlygų aprašo 36 punkte numatyta, jeigu vertindami pirmojo etapo (inovatyviojo produkto koncepcijos sukūrimo ir patvirtinimo) rezultatus Pirkimo komisija ir (arba) koordinuojančiosios organizacijos nepriklausomas (-i) ekspertas (-ai) nustato, kad inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame etape (inovatyviojo produkto koncepcijos sukūrimas ir patvirtinimas), perkančiajai organizacijai turi būti apmokamos patirtos pirmojo etapo (inovatyviojo produkto koncepcijos sukūrimo ir patvirtinimo) vykdymo tinkamos finansuoti išlaidos, tačiau kiti etapai (antrasis (inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas) ir trečiasis (inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas) nefinansuojami.
Finansavimo sąlygų aprašo 48 papunktyje nurodoma, jog kai ikiprekybinį pirkimą sudaro visi trys ikiprekybinio pirkimo etapai, įgyvendinančioji institucija po pirmojo ir antrojo etapų, o kai ikiprekybinį pirkimą sudaro antrasis ir trečiasis etapai, – po antrojo etapo, atsižvelgdama į atitinkamo ankstesnio etapo rezultatus, ne ilgiau nei per 15 darbo dienų, įvertinusi Finansavimo sąlygų aprašo 36.1 ir 36.2 papunkčiuose nurodytus projekto vykdytojo pateiktus dokumentus, iš naujo nustato tolesnio etapo tinkamas finansuoti išlaidas, siekdama užtikrinti, kad už perkamas MTEP paslaugas mokama kaina neviršytų rinkos kainos.
Kaip minėta, Paraiška atmesta kaip neatitinkanti Finansavimo sąlygų aprašo 10 punkto, 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčių reikalavimų projektams.
Nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra dėl aplinkybės, kad atsakovė sudarė galimybę pareiškėjui pašalinti Paraiškos trūkumus ir pateikti papildomus dokumentus bei rašytinius paaiškinimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021 m. sausio 22 d. per DMS buvo pateikti klausimai pareiškėjui, vienas iš jų buvo tiesiogiai susijęs su ikiprekybinio pirkimo tiekėjų ankstesniu įdirbiu: „Koncepcijų rengėjai ignoruoja didelę dalį inovacijų, kurioms pasiekti Lietuvoje jau išleista daug pinigų. Tipinis pavyzdys – dirbtinė nosis. Dirbtinė nosis buvo ne kartą pristatoma kaip lietuviška inovacija, galinti padaryti perversmą daugelyje sričių (pvz. užuosti sprogmenis). Viena iš dirbtinės nosies taikymo sričių buvo reklamuojama galimybė nustatyti, ar mėsa yra nepašvinkusi. Kodėl koncepcijų rengėjai nepasinaudoja jau sukurtomis inovacijomis ir projektai pradedami „išdegintos žemės“ principu (atseit iki mūsų nieko nebuvo)?“.
Bylos duomenys patvirtina, kad Institutas 2018 m. birželio 22 d. sudarė su UAB „Spektrolabas“ paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-18/06/22-1, kurios 1.3.1 papunktyje nurodyta „Paslaugos, skirtos siekiant įgyvendinti UAB „Spektrolabas“ vykdomo projekto „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“, projekto Nr. J05-LVPA-K-02-0031, veiklas.“ 2018 m. birželio 22 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SP-18/06/22-1 priede Nr. 1 nurodyti tikslai – įvairių tipų aliejaus, aliejaus mišinių ir priemaišų juose, mėsos mišinių tyrimo metodikos Ramano sklaidos spektriniu metodu sukūrimas; skirtingai formaldehidu apdorotos žuvies tyrimo metodikos (laboratorinėmis ir lauko sąlygomis) paviršiaus sustiprintos Ramano sklaidos metodu sukūrimas. Institutas 2018 m. birželio 29 d. sudarė su UAB „Spektrolabas“ paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SP-18/06/29-1, kurios 1.3.1 papunktyje taip pat nurodyta „Paslaugos, skirtos siekiant įgyvendinti UAB „Spektrolabas“ vykdomo projekto „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“, projekto Nr. J05-LVPA-K-02-0031, veiklas.“ Nustatyta, kad UAB „Spektrolabas“ projektas baigtas įgyvendinti 2020 m. spalio 27 d. (produkto sukūrimą pagrindžianti eksperimentinės plėtros veiklos ataskaita pateikta 2020 m. rugsėjo 18 d.), Instituto projekto pradžia – 2019 m. lapkričio 27 d. (pasirašyta projekto sutartis), o Instituto projekto I etapas užbaigtas tik 2021 m. lapkričio 11 d. Ikiprekybinio pirkimo „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ komisija protokolu Nr. IKI-1-11 patvirtino I etapo rezultatus, todėl darytina išvada, kad Institutas žinojo apie UAB „Spektrolabas“ įgyvendinimą projektą, sprendžiantį tą pačią visuomenei aktualią problemą.
Įvertinusi bylos rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė, vadovaudamasi Finansavimo sąlygų aprašo 36¹ punktu, pagrįstai nustatė, kad netikslinga įgyvendinti pareiškėjo projekto „Maisto autentiškumo ir kokybės nustatymo sistema“ II ir III etapus, nes UAB „Spektrolabas“ 2020 m. spalio 27 d. baigus įgyvendinti projektą Nr. J05-LVPA-K-02-0031 „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“ inovatyvusis produktas atsirado rinkoje.
Vertindama 2020 m. lapkričio 17 d. Projekto mokėjimo prašymą Nr. MP006, kuriame buvo deklaruotos I etapo išlaidos ir pateiktos tiekėjų parengtos koncepcijos, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo ikiprekybinio pirkimo sąlygose, techninėje užduotyje buvo nustatytos tos pačios maisto grupės, kurios pasirinktos įgyvendinant UAB „Spektrolabas“ projektą (aliejus, mėsa ir žuvis), matyti, kad Instituto ikiprekybinio pirkimo tiekėjai, kurdami inovatyviojo produkto koncepcijas, pasirinko tuos pačius tyrimo metodus, kokie buvo naudojami UAB „Spektrolabas“ projekto įgyvendinimo metu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Spektrolabas“ 2021 m. sausio 29 d. pateikė projekto Nr. J05-LVPA-K-02-0031 „Inovatyvios metodikos maisto klastojimo nustatymui ir saugos užtikrinimui, paremtos Ramano spektrometrijos ir neuroninių tinklų pagrindu, sukūrimas“ ataskaitą po Projekto finansavimo pabaigos, kurioje deklaravo gautas pajamas iš rinkai pateikto produkto. Agentūra 2021 m. birželio 1 d. gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 25/9-2-3-8310, 2021 m. birželio 18 d. gavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštą Nr. S-1935-(2.5) dėl pareiškėjo ir UAB „Spektrolabas“ darbuotojų bei susijusių asmenų galimų sąsajų nuo UAB „Spektrolabas“ projekto įgyvendinimo pradžios. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijų pateikta informacija ir Agentūros atlikto abiejų projektų ekspertiniu vertinimu, kurio metu nustatyta, jog, įgyvendinus UAB „Spektrolabas“ projektą 2020 m. spalio 27 d., rinkoje atsirado produktas, sprendžiantis pareiškėjo Projekto ikiprekybinio pirkimo techninėje specifikacijoje iškeltas problemas, kad abiejų projektų pritaikomumas ar paskirtis nesiskiria, projektai sprendžia tas pačias problemas.
Įvertinusi išdėstytą, ir nustačiusi, kad Projekto įgyvendinimo metu kuriamas produktas jau egzistavo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra teisingai nusprendė, jog pareiškėjo Projekto įgyvendinimas buvo netikslingas ir Projekto sutartis neturėjo būti sudaryta.
Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas nenuginčijo skundžiamuose atsakovės sprendimuose ir lydimuose raštuose padarytų išvadų, kad Projekte suplanuotos veiklos neatitinka Finansavimo sąlygų aprašo 9 punkte nurodytos priemonės tikslo „Kurti naujus produktus ir taip skatinti į paklausą orientuotas inovacijas, taip pat spartinti tokių inovacijų plėtrą, kuri išspręstų viešojo sektoriaus poreikius“. Įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog Projektu nesiekiama naujų sprendinių ir veiklos nėra grindžiamos originaliomis idėjomis ir hipotezėmis.
Kaip minėta, prieš atsakovei priimant galutinį sprendimą dėl Paraiškos, Institutui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus dokumentus, duomenis, rašytinius paaiškinimus. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad net ir pateikus dalį atsakovės reikalautų papildomų duomenų, Paraiška turėjo esminių trūkumų, kurių pareiškėjas neištaisė, todėl pagal Projektų taisyklių ir Finansavimo sąlygų aprašo nuostatas negalėjo būti vertinama kaip tinkama finansavimui skirti.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sutinka, kad, vadovaujantis Projektų taisyklių 187.1 papunkčiu, atsakovė turėjo teisę vienašaliu sprendimu pakeisti projekto sutartį, nustačius pirmojo etapo rezultatus, kad inovatyvusis produktas atsirado rinkoje pirmajame etape, ir, vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 36 punktu, perkančiajai organizacijai turi būti apmokamos patirtos pirmojo etapo vykdymo tinkamos finansuoti išlaidos, tačiau kiti etapai (antrasis (inovatyviojo produkto prototipo sukūrimas) ir trečiasis (inovatyviojo produkto bandomosios partijos sukūrimas) nefinansuojami.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė atliko išsamų pareiškėjo Paraiškos vertinimą, nuosekliai pritaikė teisės aktų, reglamentuojančių projektų finansavimo sąlygas, nuostatas. Skundžiamuose atsakovės sprendimuose neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, išsamiai išnagrinėjo Paraiškos aplinkybes. Agentūra teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimą (sprendimą) Nr. 09 apie mokėjimo prašymo Nr. MP009 atmetimą, 2022 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. R4-802 „Vienašalis projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-0003 sutarties keitimas Nr. 2“ visa apimtimi, išskyrus neskundžiamą sprendimo dalį, kuri išdėstyta taip: „projekto vykdytojui apmokant patirtas pirmojo etapo vykdymo tinkamas finansuoti išlaidas“, ir 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. G01 „Grąžintinos lėšos“ atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Konstatavus, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų administracinį teismą.