Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-20 · Byla Nr. 2KT-56/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-20
Bylos Nr.
2KT-56/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-56/2007Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. liepos 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. B. 2007 m. birželio 23 d. nušalinimo pareiškimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-340-580/2007 ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. liepos 4 d. buvo gautas ieškovo A. B. 2007 m. birželio 23 d. nušalinimo pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-340-580/2007 ir prašymas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, kad teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2007 m. birželio 28 d. 10 val., tai yra tuo pačiu metu kaip ir teismo posėdis Vilniaus apygardos ir Panevėžio apygardos teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose. Ieškovo nuomone, taip buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 42 straipsnyje. Ieškovas teigia, kad kreipėsi į teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau jis nebuvo patenkintas. Bylą nagrinėjančios teisėjos J. M. Strumskienės šališkumą, ieškovo manymu, įrodo tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-294/2000 ieškovui buvo paskirta bauda už neatvykimą į teismo posėdį ir ieškinys paliktas nenagrinėtas. Taip pat pareiškime teigiama, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1425-39/2007, kurioje atsakovu patrauktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, dėl kurio šališkumo ši byla negali būti jame nagrinėjama. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo negalimumą nagrinėti šią bylą ieškovas grindžia tuo, kad šio teismo ir teisėjo I. Kasimovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu už pareikštą nuomonę, kas reiškia persekiojimą už kritiką, saviraiškos laisvės suvaržymą ir Konstitucijos 25, 33 straipsniuose įtvirtintų konstitucinių teisių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių jo nešališkumu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tai yra nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.). Taigi bet kokios abejonės teisėjo nešališkumu turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teismui), būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. Taigi tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.). Nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). Įstatymas numato, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujantiems byloje asmenims gali būti skiriama bauda (CPK 95 str.).

Nušalinimo pareiškimas šioje byloje iš esmės yra grindžiamas teismo posėdžių datų skirtinguose teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškovas, sutapimu. Kaip jau ne kartą buvo pažymėta daugelyje nutarčių, priimtų dėl ieškovo prašymų dėl teisėjų nušalinimo ir bylų perdavimo, reiškiamų analogiškais pagrindais kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškovas, minėtos aplinkybės dėl teismo posėdžių datų sutapimo skirtingose bylose savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, todėl negali būti jų nušalinimo pagrindu. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Todėl negalėdamas asmeniškai dalyvauti tuo pačiu metu skirtingose bylose paskirtuose teismo posėdžiuose, dalyvaujantis byloje asmuo gali pasinaudoti įgalioto atstovo pagalba, o neturėdamas tam būtinų lėšų, kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Be to, dalyvaujantys byloje asmenys turi procesinę teisę prašyti vienoje iš tuo pačiu metu nagrinėjamų bylų atidėti teismo posėdį kitai dienai, jeigu negali dalyvauti teismo posėdyje per atstovą ar yra kitų priežasčių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi būti asmeniškai išklausytas teismo posėdyje, ir pan. Tačiau pats prašymo atidėti teismo posėdį padavimas savaime nereiškia, jog toks prašymas turi būti teismo patenkintas, nes nagrinėjant tokį prašymą yra vertinama jame nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių svarba (CPK 246 str.), bylos aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į civilinio proceso tikslus. Taigi dviejų ar daugiau bylų nagrinėjimo datų sutapimas savaime nereiškia, kad vieną iš bylų būtina atidėti. Kita vertus, pagal bylos duomenis matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktas 2007 m. birželio 18 d. ieškovo prašymas pakeisti 2007 m. birželio 28 d. 10 val. paskirto teismo posėdžio datą šioje byloje, argumentuojant tuo, kad ieškovas tuo pat metu turi dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1425-39/2007 (pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2007 m. birželio 28 d. 10 val.) buvo patenkintas ir teismo posėdis perkeltas į 2007 m. birželio 28 d. 14.30 val., apie tai informuojant byloje dalyvaujančius asmenis, tarp jų ir ieškovą (t. 2, b. l. 30-35). Pastebėtina, kad argumentą dėl to, kad teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas tuo pat metu kaip ir teismo posėdis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas nurodė tik nušalinimo pareiškime, tai yra šiuo argumentu nebuvo grindžiamas 2007 m. birželio 18 d. ieškovo prašymas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo.

Nušalinimo pareiškime taip pat teigiama, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1425-39/2007, kurioje atsakovu patrauktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, todėl, ieškovo nuomone, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas negali nagrinėti šios civilinės bylos. Visų pirma, pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1425-262/2007 yra nurodytas trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. Kita vertus, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai, o valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių anksčiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Todėl ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu nurodomas atitinkamas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teismo šališkumą kitoje civilinėje byloje. Beje, teismų nurodymas dalyvaujančiais byloje asmenimis (atsakovais, trečiaisiais asmenimis) ieškinyje, tokiu būdu dirbtinai sudarant pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Kiti nušalinimo pareiškimo argumentai dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos J. M. Strumskienės ir kitų šio teismo teisėjų šališkumo yra grindžiami vien subjektyvia ieškovo nuomone, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais bei nepatvirtina, kad kurie nors šio teismo teisėjai gali būti šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys, nesutinkantys su teismo priimtais procesiniais sprendimais, turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos, tačiau atskirų procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas byloje pagal įstatymą a priori (lot. – iš anksto) negali būti vertinama kaip teisėjo nušalinimo įrodymas.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti pareiškėjo A. B. nušalinimo pareiškimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjams nėra, dėl ko jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. B. 2007 m. birželio 23 d. nušalinimo pareiškimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-340-580/2007.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas