- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- ATP-551-134/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00248-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-06-08 V. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus 9 p., 101 p., 222 p. Skundžiamu Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu V. Ž. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda už tai, kad 2015 m. birželio 7 d., 16⁵² val., (duomenys neskelbtini) g., Anykščių mieste, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apsisukdamas kliudė ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir jį apgadino, o administracinę bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukė.
Apeliaciniu skundu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir skirti nuobaudą ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.
Skunde nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti V. Ž. administracinę bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d., neįvertino nenuoseklių pažeidėjo V. Ž. paaiškinimų kai jis 3 kartus skirtingai aiškino eismo įvykio aplinkybes ir pateikė skirtingą jo veiksmų eigą po įvykio: 2015-06-08 (psl.7) paaiškinime nurodė, kad po to, kai apgadino kelio ženklą, jis dar buvo 35 minutes įvykio vietoje ir kalbėjosi su sūnumi ir tik po to jis atvyko į policijos komisariatą, tačiau policijos ekipažas jį nukreipė grįžti į įvykio vietą, nespėjus pranešti apie eismo įvykį, 2015-06-07 (psl. 9) paaiškinime jis nurodė, kad jam sustojus pakalbėti su sūnumi, jis norėjo įvažiuoti atbuline eiga į aikštelę ir atsitrenkė į kelio bordiūrą bei stulpą, bet išlipęs nebuvo ir nuvažiavo į kitą aikštelę, o po to nuvyko į policijos komisariatą, kuris nukreipė jį važiuoti į įvykio vietą, teismo posėdžio metu (psl. 78-79) parodė, kad nesuprato, jog palenkė kelio ženklą, tačiau, sūnaus informuotas apie ženklo apgadinimą, važiavo į policijos komisariatą pranešti apie įvykį, pastebėjęs, jog neturi dokumentų, grįžo į namus. Paėmęs dokumentus, jis važiavo komisariato link ir buvo sustabdytas pareigūnų, kuriuos informavo, kad vyksta pranešti apie įvykį. Antrą kartą sustabdytas pareigūnų, ir informuotas, jog turi vykti į įvykio vietą – jiems pakluso ir pranešti apie įvykį į policijos komisariatą nebevyko, o nuvažiavo į įvykio vietą.
Skunde nurodyta, kad pirmos instancijos teismas nevertino policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, kuriuose nurodyta, kad jie gavę pranešimą dėl eismo įvykio, nuvykę į eismo įvykio vietą, kaltininko nerado, kad V. Ž., vairuojantis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio buvo sustabdytas prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), g., (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r., o tai reiškia, kad pažeidėjas pravažiavo pakeliui buvusį policijos komisariatą, bei kad joks asmuo dėl eismo įvykio į policijos komisariatą nesikreipė. Apeliantas nurodo, kad V. Ž. pripažino, apgadinęs kelio ženklą, tačiau apie tai policijos pareigūnams nepranešė. Apelianto nuomone, įvertinus V. Ž. elgesį po eismo įvykio, galima spręsti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą V. Ž. prašo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko R. Č. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime V. Ž. nurodo, kad jo parodymai buvo nuoseklūs, jis savo paaiškinimuose nei karto nenurodė, kad buvo nuvykęs į policijos komisariatą, o dėl stresinės situacijos, tik iš antro karto suprato policijos pareigūnų nurodymą vykti į įvykio vietą. V. Ž. teigia, kad protokolo surašytame jo paaiškinime padaryta klaida ir vietoj nurodytų 35 min. išbūtų eismo įvykio vietoje, turėjo būti nurodytos 3-5 minutės, nes pranešimas apie įvykį gautas 16⁵² val., o pareigūnai į įvykio vietą atvyko 17⁰¹ val., be to, pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad V. Ž. atvyko po 20 min., o 17³³ val. jam buvo atliktas blaivumo testas. Jis policijos pareigūnų buvo sutiktas ne savo namuose, o vietoje, kuri nuo namų yra nutolusi apie 200 m. Jo pasišalinimas nebuvo sąmoningas, nes jis turėjo tikslą nuvykti į policijos komisariatą ir pranešti apie įvykį, kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigia, iš įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininkas skundu neginčija V. Ž. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria V. Ž. administracinė byla už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nutraukta, motyvuojant tuo, kad jo veiksmuose nėra veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
Apylinkės teismas, pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apie asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos galima spręsti iš jo elgesio po įvykio, automobiliui ir kliudytam objektui padarytos žalos mąstą, kontakto pobūdį, ir kt. aplinkybes. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nurodė, kad negali kategoriškai teigti, jog V. Ž. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi jis iš karto nesuvokė, sukėlęs eismo įvykį. Supratęs, jog apsisukdamas nulenkė kelio ženklą, važiavo į policijos komisariatą pranešti apie įvykį. Tokią išvadą padarė įvertinęs padarytos žalos dydį, išanalizavęs policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei įvertinęs V. Ž. rašytinius paaiškinimus ir teisme duotus parodymus.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad V. Ž. dėl jo elgesio po įvykio 3 kartus pateikė skirtingus paaiškinimus, tačiau tai neatitinka tikrovės ir nepaneigia jo paaiškinimų, kad tik išvažiavęs iš įvykio vietos (sūnui, su kuriuo kalbėjosi išvažiavus iš įvykio vietos, nurodžius) pastebėjo apgadintą kelio ženklą ir tuoj pat vyko į policijos komisariatą pranešti apie įvykį. Policijos pareigūnams sustabdžius V. Ž. vairuojamą automobilį, jis neneigė apgadinęs kelio ženklą ir nurodė, kad važiuoja į policijos komisariatą pranešti apie įvykį, kur vėliau, sugrįžęs į namus pasiimti dokumentų, grįžo. 2015-06-07 ir 2015-06-08 jo paaiškinimai nepaneigia šių aplinkybių, o iš jų turinio matyti, kad jie užrašyti labai trumpai, tik keliais sakiniais, nenurodant visų jo elgesio detalių, tačiau teisme jis smulkiai paaiškino visas jo elgesio detales po eismo įvykio ir ši jo nurodyta versija nepaneigta bylos duomenimis, tai atitinka teismo išvadą, kad jo parodymai dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra nuoseklūs (tapatūs). Šių aplinkybių (kad važiuoja pranešti apie įvykį į policijos komisariatą, kad neneigė apgadinęs kelio ženklą) nepaneigia ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad policijos komisariate apie šį eismo įvykį V. Ž. pranešimas negautas, šio įvykio vertinimui jokios įtakos neturi, nes iš jo ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad apie įvykį V. Ž. pasakė sutiktam policijos pareigūnų ekipažui dar neprivažiavus policijos komisariato, be to, aplinkybės, kad jis pranešė apie įvykį policijos komisariato budėtojui, V. Ž. nenurodė nei viename paaiškinime. V. Ž. savo iniciatyva kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini) “ ir atlygino padarytą 74 Eur žalą (psl. 32, 67). Iš foto nuotraukų matyti, kad kelio ženklas po įvykio yra pasviręs, o ant automobilio atsiradusi nežymiai pastebima apgadinta galinio bamperio dalis, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad susidūrimo smūgis nebuvo stiprus (psl. 10-11). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie tai, kad V. Ž. neabejotinai siekė nuslėpti įvykį, o iš policijos pareigūnų pranešimų akivaizdžiai matyti, kad jis sustabdytas nurodė, kad vyksta į policijos komisariatą, o antrą kartą pareigūnams informavus jį, kad vyktų į įvykio vietą – vykdė policijos pareigūnų reikalavimus ir nedelsiant ten nuvyko, ką patvirtina ir A. Z. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės (psl. 16-17, 18). Aptartos aplinkybės rodo, kad V. Ž. savo pasišalinimu nesiekė sutrukdyti ir nesutrukdė eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės dėl eismo įvykio, nes, atsiradus galimybei, iš karto įvykdė savo pareigą grįžti į eismo įvykio vietą, todėl pagrįstai apylinkės teismas jo veiksmus įvertino ne kaip sąmoningą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, t.y. jis pasitraukė sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Tokia išvada iš esmės reiškia, kad teismas pagrįstai V. Ž. jo veikoje nenustatė subjektyvios pusės požymio - tyčios, būtinos ATPK 130 str. 1 d. sudėčiai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs aukščiau išdėstytas visas įvykio aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo elgesį po pažeidimo padarymo, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo V. Ž. skirti inkriminuotą administracinę nuobaudą numatytą ATPK 130 str.1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Šis nutarimas neskundžiamas.