- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- I-1301-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00328-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. P., V. P., K. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei G. V.,
trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P., jo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų D. P., V. P. ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šaltinis“ atstovei advokatei S. Ž., D. P. atstovui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys: K. K., D. P., D. P., V. P., daugiabučio namo savininkų bendrija „Šaltinis“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos ir Prienų rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti VTPSI prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-15 sprendimą Nr. (15.2)-2D-1972; 2) panaikinti VTPSI prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-04-27 sprendimą Nr. 2D-5721-(15.2); 3) įpareigoti VTPSI prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą atlikti pakartotinį savavališkos statybos patikrinimą ir išnagrinėti R. K. 2017-01-10 skundus iš naujo (1 t., b. l. 136-142).
Pareiškėja patikslintame skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2017-01-10 pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui skundus dėl D. P. ir D. P. veiksmų atliekant savavališkas statybas — apšiltinant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadą, jį nudažant pilka spalva, pastatant naujo dizaino lauko laiptus, sudedant lauko trinkeles, pakeičiant stogo dangą, pastatant garažą, įsistiklinant balkoną ir terasą be jos ir jos sutuoktinio K. K., kaip daugiabučio namo gyventojų, sutikimo. Inspekcija 2017-01-31 patikrino skunduose nurodomus faktinius duomenis, surašė statybos patikrinimo aktą ir 2017-02-15 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15.2)-2D-1972, kuriame nurodė, kad dėl atliktų statybos darbų teisėtumo tyrimas buvo nutrauktas, kadangi remiantis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)savininkų paaiškinimais, statybos darbai buvo atlikti daugiau kaip prieš 10 metų, suėjus senaties terminui. Inspekcija 2017-04-27 priėmė papildomą ginčijamą sprendimą Nr. 2D-5721-(15.2) dėl pakartotinio patikrinimo, kuriame nurodė, kad aikštelėje atlikti statybos darbai priskirtini statinio kapitaliniam remontui, tokiems statybos darbams atlikti neprivalomas statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas, todėl statytoja D. P. neprivalėjo turėti valstybinės žymės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo ar susitarimo aikštelės dalies kapitaliniam remontui atlikti.
Pareiškėja su 2017-02-15 ir 2017-04-27 Inspekcijos sprendimais nesutinka, kadangi jie nėra pagrįsti ir motyvuoti objektyviais įrodymais.
Pareiškėja teigė, kad Inspekcija nepagrįstai nutraukė tyrimą dėl atliktų statybos darbų teisėtumo, senaties terminą išimtinai susiedama su neteisėtų statybos darbų atlikimo momentu. Nurodė, kad pagal civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Dėl to nagrinėjamu atveju senaties termino pradžia nėra sietina su savavališkos statybos momentu, kadangi neteisėtos ir savavališkos statybos procesas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, o Inspekcija, kaip valstybinę statybos priežiūrą vykdanti institucija, teisę kreiptis su ieškiniu į teismą įgyja ir faktiškai ja pasinaudoti gali tik nuo sužinojimo apie neteisėtą ir savavališką statybą dienos, o ne nuo statybos momento. Šiuo atveju Inspekcija apie atliktas savavališkas statybas sužinojo 2017-01-31 (nuo faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo momento), todėl visiškai nepagrįstai nutraukė pareiškėjos 2017-01-10 pateiktų skundų tyrimą dėl tariamai suėjusio senaties termino.
Be to, pareiškėja nurodė, kad Inspekcija nepatikrino 2017-01-10 skunduose išdėstytų faktinių duomenų ir nutraukdama skundų tyrimą išimtinai rėmėsi tik pačių suinteresuotų daugiabučio namo gyventojų subjektyviais paaiškinimais. Teigė, kad daugiabučio namo savininkai, teikdami paaiškinimus Inspekcijai, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog statybos darbai buvo atlikti būtent tais metais, kuriuos nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose. Tuo tarpu, Inspekcija nesiėmė jokių veiksmų, kad savininkų nurodomos aplinkybės būtų objektyviai patikrintos. Pareiškėjos vertinimu, jos pateiktos fotonuotraukos iš internetinio puslapio, paneigia suinteresuotų daugiabučio namo gyventojų paaiškinimus, jog statiniai pastatyti anksčiau, nei prieš 10 metų, dėl ko Inspekcija turėjo prievolę pareiškėjos 2017-01-10 skundus išnagrinėti iš esmės.
Pareiškėja akcentavo, kad jokio raštiško ar žodinio sutikimo dėl statybos darbų, jų apimties, ji ir jos sutuoktinis K. K. nedavė, dėl ko buvo pažeisti jų, kaip daugiabučio namo gyventojų ir bendro naudojimo objektų bendraturčių, teisės ir interesai. Nurodė, kad „palaidojus“ kanalizacijos šulinį po trinkelėmis, visos lietaus plaunamos šiukšlės, purvas plaunamas į prie pareiškėjos garažo esantį kanalizacijos šulinį ir aikštelę, dėl ko nepagrįstai daroma žala jos turtui.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad valstybinės žemės sklypuose ar valstybinėje nesuformuotoje žemėje bet kokie statybos darbai vykdomi tik gavus valstybinės žemės valdytojo rašytinį sutikimą, todėl Inspekcijos išvada, kad statytoja neprivalėjo turėti žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo ar susitarimo aikštelės dalies kapitaliniam remontui atlikti, yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose (1 t., b. l. 22-31, 2 t., b. l. 3-6) bei jo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis patikrino vietoje pareiškėjos skunduose nurodytus faktinius duomenis. Patikrinimo metu rašytinius paaiškinimus pateikė buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, liudininkai. Netikėti patikrinimų metu dalyvavusių asmenų, liudininkų, parodymais, apie tai, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Inspekcija neturėjo pagrindo, kadangi patikrinimo metu nebuvo surinkta šiuos parodymus paneigiančių ir priešingas faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pareiškėja patikrinimuose nedalyvavo, jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų Inspekcijai nepateikė, o vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.
Dėl pareiškėjos reikalavimo atstatyti laiptus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), Inspekcijos nuomone, pareiškėja neįrodė kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, prie daugiabučio namo valstybinėje žemėje remontuodami esančius laiptus, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kai tuo metu galioję teisės aktai numatė, kad statytojui atliekant tokio pobūdžio statybos darbus nėra privalomas joks statybą leidžiantis dokumentas, taip pat neprivalomi žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.
Inspekcija pažymėjo, kad atsižvelgiant į naujas aplinkybes, t. y. pareiškėjos pateiktą skundą teismui bei fotonuotraukas, atliko pakartotinį patikrinimą ir 2017-04-26 surašė 2017-04-26 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1028-(15.31). Pakartotiniame patikrinime dalyvavusi pareiškėja nenurodė Inspekcijai jokių naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos departamento vyriausiasis specialistas, surašęs 2017-04-26 patikrinimo aktą, vertino pareiškėjos į bylą kartu su patikslintu skundu pateiktą nuotrauką iš tinklalapio http://mapio.net/s/63979818/. Inspekcijos nuomone, ši nuotrauka nepaneigia daugiabučio namo kaimynų ir bendrijos pirmininko G. M. parodymų dėl gyvenamojo namo butų Nr. (duomenys neskelbtini) sienų šiltinimo darbų atlikimo laikotarpio, nes ties nuotrauka esantis užrašas „Photo details, Uploaded on rugsėjis 18, 2007“ reiškia, kad nuotrauka 2007-09-18 įkelta (patalpinta) internete, bet neįrodo, jog ji tuo pačiu metu ir buvo padaryta.
Atsakovas akcentavo, kad Inspekcija ir šiuo metu neturi kitokių duomenų apie atliktus statybos darbus (dėl gyvenamojo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų apšiltinimo, fasadų spalvos ir stogo dangos pakeitimo), nei jie buvo žinomi patikrinimo metu ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu, todėl net ir Teismui nustačius administracinės procedūros galimą pažeidimą ir įpareigojus Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017-01-10 skundus šioje dalyje, būtų pasiektas iš esmės tas pats rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėja neįrodė kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, vykdydami gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kai tuo metu galioję teisės aktai numatė, kad statytojui atliekant tokio pobūdžio statybos darbus nėra privalomas joks statybą leidžiantis dokumentas, taip pat neprivalomi žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.
Inspekcijos nuomone, pareiškėjos skundas turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad pareiškėja prašo panaikinti Inspekcijos skundžiamą sprendimą visa apimtimi, nors Teismui pateiktu skundu neskundžia Inspekcijos skundžiamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko atliktų neteisėtų statybos darbų: įstiklintų balkonų ir įrengtos lodžijos, dėl kurių D. P. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.
Inspekcijos vertinimu, skundžiami sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pasirašyti tam įgaliojimus turinčio pareigūno bei nurodyta jų apskundimo tvarka, atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinimui.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. P., jo bei kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų D. P., V. P. ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Šaltinis“ atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, vadovautis atsakovo pateiktais atsiliepimais ir nurodė, kad atsakovas pareiškėjos skundų pagrindu, laikydamasis įstatyminių normų, tinkamai atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad pareiškėja neįrodė, kuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, vykdydami gyvenamojo namo remonto darbus, pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Priešingai, pareiškėja dėl atliktų remonto darbų eilę metų nesikreipė į jokias valstybines institucijas dėl tariamai jos pažeidžiamų teisių ar interesų. Nurodė, kad tik tada, kai kitų butų savininkai nedavė pareiškėjai sutikimo dėl pareiškėjos bei K. K. pateikto remonto projekto sprendinių, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją dėl tariamai pažeistų jos teisių ir interesų, D. P. ir D. P. atliekant statybos darbus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos paaiškinimais (1 t., b. l. 183-185) nurodė, kad ji nevykdo statybos valstybinės priežiūros funkcijų, todėl negali vertinti pareiškėjos R. K. patikslinto skundo pagrįstumo ar nepagrįstumo, todėl skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija paaiškinimais (1 t., b. l. 196-198) nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės administracijoje nėra gauta jokių prašymų ar skundų, susijusių su tiek patikslintame skunde minimu valstybinės žemės sklypu, tiek su byloje minimų statinių galimai savavališka statyba, todėl pareiškėjos R. K. patikslinto skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. K. 2017-01-10 skundais dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) (toliau - skundas Nr. 1) ir statybos darbų (duomenys neskelbtini) (toliau - skundas Nr. 2) kreipėsi į Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (1 t., b. l. 13,14). Skundu Nr. 1 pareiškėja skundė D. P. (toliau – ir statytoja), gyv. bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), veiksmus ir prašė, kad statytoja perdažytų vienoda spalva gyvenamojo namo dalies fasadą, atstatytų laiptus ir kanalizacijos šulinį. Skundu Nr. 2 pareiškėja skundė D. P., gyv. bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise valdančio grožio - masažo paslaugų saloną, esančius tame pačiame gyvenamajame name, veiksmus ir prašė, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir salono savininkas perdažytų vienoda spalva gyvenamojo namo dalies fasadą, atstatytų laiptus, nugriautų įstiklintą terasą ir garažą (šiuo metu esantį saloną). Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą Nr. 1, 2017-01-31 atliko patikrinimą vietoje ir 2017-02-08 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-121-(15.2) (toliau - patikrinimo aktas Nr. 1). Patikrinime dalyvavo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. P., buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir salono savininkai V. P. ir D. P., liudininkai V. P. ir R. Ž. bei NŽT atstovas. Patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad statytojos teigimu butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apšildytas 2005 m., 2006 m. buvo pakeistos trinkelės ir suremontuoti laiptai; R. Ž., buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), savininkė paaiškino, kad šiame bute kaip nuomininkė pradėjo gyventi 2011 m., tuo metu statybos darbai jau buvo atlikti; DNSB „Šaltinis“ (toliau - bendrija) pirmininkas G. M. nurodė, kad statybos darbai buvo atlikti 2005-2006 m. (1 t., b. l. 37-62). Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą Nr. 2, 2017-01-31 atliko patikrinimą vietoje ir 2017-02-09 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-127-(15.2) (toliau - patikrinimo aktas Nr. 2). Patikrinimo akte Nr. 2 nurodyta, kad buvęs buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. A. 1999 m. pristatė garažą prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) išorinės sienos. Garažas su butu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apšildyti ir nudažyti 2003 m., buto Nr. (duomenys neskelbtini) stogo danga pakeista 2005 m, balkonai įstiklinti 2014 m., o 2016 m. gegužės mėn. vietoje balkono įrengta įstiklinta lodžija.
Atsakovas, vadovaudamasis asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 48.7 punkto nuostata, 2017-02-15 sprendimu Nr. (15.2)-2D-1972 (toliau – ir 2017-02-15 sprendimas) nutraukė pareiškėjos skundo tyrimą dėl garažo pastatymo, sienų apšiltinimo, stogo dangos pakeitimo, laiptų sutvarkymo, trinkelių išklojimo, paaiškėjus, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 10 metų. Dėl V. P. ir D. P. atliktų statybos darbų, nustatė, kad jie atitinka projekto (kuriame buvo numatyti ir nauji laiptai į butą) sprendinius ir dėl jų statytojas neprivalėjo informuoti ir gauti bendrijos narių sutikimą atlikti paprastojo remonto darbus. Už balkonų įstiklinimą ir lodžijos įrengimą D. P. 2017-02-13 surašė savavališkos statybos aktą (1 t., b. l. 106-108).
Atsakovas, 2017-04-25 pakartotinai patikrinęs automobilių stovėjimo aikštelės (toliau – ir aikštelė), esančios (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą, priėmė skundžiamą 2017-04-27 sprendimą Nr. 2D-5721-(15.2) (toliau – ir 2017-04-27 sprendimas). 2017-04-27 sprendime atsakovas nurodė, kad D. P., pakeisdama aikštelės asfaltą betoninėmis trinkelėmis, atliko kapitalinį remontą, kuriam neprivalomas statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas, todėl statytoja neprivalėjo turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo ar susitarimo aikštelės dalies kapitaliniam remontui atlikti (1 t., b. l. 143).
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2017-02-15 ir 2017-04-27 priimtų sprendimų, nagrinėjant R. K. 2017-01-10 skundus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja vertina, kad atsakovo priimti sprendimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti objektyviais įrodymais. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija nepatikrino 2017-01-10 skunduose išdėstytų faktinių duomenų ir atlikdama tyrimą, išimtinai rėmėsi tik pačių suinteresuotų daugiabučio namo gyventojų subjektyviais paaiškinimais bei nesiėmė jokių veiksmų, kad savininkų nurodomos aplinkybės būtų objektyviai patikrintos. Iš esmės pareiškėja, 2017-01-10 skundais kreipdamasi į atsakovą, siekė, kad Inspekcija patikrintų D. P. ir D. P., turinčių butus daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veiksmus (apšiltinant namo fasadą (jį nudažant), keičiant stogo dangą, pristatant garažą, pakeičiant naujo dizaino laiptus, įstiklinant terasą ir vietoj balkono įrengiant lodžiją, asfalto aikštelę išklojant trinkelėmis bei panaikinant („palaidojant“) kanalizacijos šulinį) ir įpareigotų šiuos asmenis pašalinti nustatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija, patikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, surašė savavališkos statybos aktą dėl balkono įstiklinimo, lodžijos įrengimo, pareiškėja dėl šių atsakovo veiksmų pretenzijų nereiškia.
Sprendžiant šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Nagrinėjamu atveju Inspekcijos 2017-02-15 ir 2017-04-27 sprendimai atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja Inspekcijos kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos funkcijas, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kt.
Teismo vertinimu, Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundus, patikrino vietoje pareiškėjos skunduose nurodytus faktinius duomenis, apklausė buto Nr. (duomenys neskelbtini) bei buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus, liudytojus. Netikėti patikrinimų metu dalyvavusių asmenų, liudytojų parodymais, apie tai, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, Inspekcija neturėjo pagrindo, kadangi patikrinimo metu nebuvo surinkta šiuos parodymus paneigiančių ir priešingas faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad pareiškėja patikrinimuose nedalyvavo, jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų Inspekcijai nepateikė, o vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalimi, Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai buvo atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Dėl šių priežasčių atsakovas, remdamasis skundų nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, visiškai pagrįstai ir teisėtai 2017-02-15 sprendimu nutraukė pareiškėjos skundų dėl statybos darbų, atliktų daugiau kaip prieš 10 metų, nagrinėjimą (Taisyklių 48,7 punktas).
Pažymėtina, kad pareiškėjos teismui kartu su patikslintu skundu pateiktos fotonuotraukos (1 t. b. l. 144-149) nepaneigia Inspekcijos, pagal kaimynų ir bendrijos pirmininko G. M. parodymus, konstatuoto fakto, dėl gyvenamojo namo butų Nr. (duomenys neskelbtini) sienų šiltinimo, stogo dangos pakeitimo, garažo pastatymo atlikimo laikotarpio, t. y. kad jie buvo atlikti daugiau nei prieš 10 metų. Pavyzdžiui ties fotonuotrauka esantis užrašas „Photo details, Uploaded on rugsėjis 18, 2007“ (1 t. b. l. 149,150) reiškia, kad nuotrauka 2007-09-18 įkelta (patalpinta) internete, tačiau tai nepatvirtina, jog ji buvo padaryta minėtu laikotarpiu. Akcentuotina, kad dėl garažo statybos laikotarpio, pati pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, jog jis buvo pastatytas iki 2007 metų, t. y. daugiau nei prieš 10 metų.
Dėl pareiškėjos skunduose minimo reikalavimo - atstatyti laiptus, teismas vertina, jog pareiškėja, prašydama atstatyti laiptus į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), neįrodė kaip skundžiamu sprendimu ir atliktu laiptų remontu yra pažeidžiamos jos subjektinės teisės ar teisėti interesai, taip pat nepagrindė skundžiamo sprendimo neteisėtumo šioje dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Nei atsakovui, nei teismui paduotame skunde pareiškėja, prašydama atstatyti laiptus, konkrečiai neįvardino savo (tariamai) pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų, kuriuos siekiama apginti teismine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad be kaimynų sutikimo įrengti naujo dizaino lauko laiptai, pažeidžia jos teises, nes, jos manymu, dabar ir jai gali tekti įsirengti tokio paties dizaino laiptus į jai priklausantį butą. Šie jos argumentai visiškai niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Be to, pareiškėja pati patvirtino, kad įrengti nauji laiptai į 3 ir 4 butus, tiesiogiai jos teisių ir interesų nepažeidžia, nes ji šiais laiptais nesinaudoja, kadangi jie skirti patekti į kitus butus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pakankamas pagrindas pareiškėjos skundą, kiek jis susijęs su atsakovo veiksmais, vertinant laiptų įrengimo teisėtumą, atmesti kaip nepagrįstą.
Be to, net ir tuo atveju, jeigu vertinti, kad lauko laiptai į butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) kažkokiu tai būdu pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, jų įrengimo (pagal pareiškėją jie buvo įrengti 2013 metais) neteisėtumas neįrodytas.
2013-2015 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 21 punktas numatė, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) yra statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statinio paprastojo remonto sąvoką detalizavo statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 12 punkto nuostatos, kurios numatė, kad „Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamų statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 (toliau - STR „Statybą leidžiantys dokumentai“), 7 priedo 7.1 punktas numatė, kad „Žemės sklypo nuosavybės arba kita valdymo ar naudojimo teise patvirtinantys dokumentai neprivalomi <.., > prie daugiabučio namo ar visuomeninės paskirties pastato valstybinėje žemėje įrengiant laiptus, pandusus, keltuvus, liftus ar pan.“. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad statytojui atliekant tokio pobūdžio statybos darbus (įrengiant naujo dizaino laiptus) nebuvo privalomas joks statybą leidžiantis dokumentas, taip pat neprivalomi žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, tame tarpe ir pareiškėjos sutikimai atlikti šiuos darbus.
Dėl pareiškėjos skunde Nr. 1 minimo reikalavimo - atstatyti kanalizacijos šulinį, atsakovas 2017-04-25 pakartotinai patikrino automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą ir priėmė skundžiamą 2017-04-27 sprendimą. 2017-04-27 sprendime atsakovas nurodė, kad D. P., pakeisdama aikštelės asfaltą betoninėmis trinkelėmis, atliko kapitalinį remontą, kuriam neprivalomas statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas, todėl statytoja neprivalėjo turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo ar susitarimo aikštelės dalies kapitaliniam remontui atlikti (1 t., b. l. 143).
Teismas vertina, kad atsakovas objektyviai įvertino aikštelės statybos teisėtumą ir pagrįstai konstatavo, jog aikštelėje atlikti statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui (Statybos įstatymo 2 str. 53 d.), kurio atlikimui statytoja neprivalėjo turėti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto rašytinio sutikimo ar susitarimo aikštelės dalies kapitaliniam remontui atlikti (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 3 punktas). Pareiškėjos kreipimasis į atsakovą, reikalaujant – atstatyti kanalizacijos šulinį, kuris jos teigimu, buvo „palaidotas“, atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minimas kanalizacijos šulinys buvo įrengtas teisėtai, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo spręsti klausimą dėl šio kanalizacijos šulinio tariamai neteisėto „palaidojimo“.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovo priimti 2017-02-15 ir 2017-04-27 sprendimai iš esmės yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir nurodytomis teisės aktų normomis. Iš ginčijamų sprendimų, kuriais iš dalies netenkinti pareiškėjos keliami reikalavimai dėl atliktų statybos darbų pašalinimo, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjai nepalankūs sprendimai, jais išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjos keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.