Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-557-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
1A-517-557-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalius Jocys
Nuteistasis
G. G., S. B.
Nukentėjusysis
S. Č.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-557/2014

Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01108-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.2.14.3.1.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nuteistajam G. G.,gynėjoms Audronei Matiukienei, Daivai Rocevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. ir nuteistojo S. B. gynėjo T. Leščinsko apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. G. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridėjus 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme 2013-11-19 bei suėmime nuo 2013-11-20 iki 2014-03-18 išbūtas laikas. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2014-03-19,

S. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-11-13 iki 2012-11-15. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo S. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistųjų G. G. ir S. B. solidariai S. Č. naudai 171,20 Lt turtinės ir 8000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš nuteistųjų G. G. ir S. B. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 37,47 Lt žalos atlyginimo. Šilutės rajono apylinkės prokuroro 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimu paskirtas bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi pratęstas nuosavybės teisių apribojimas į S. B. priklausančius pinigus - 187,88 Lt paliktas iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. ir S. B. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2012 m. lapkričio 10 d. apie 23 val. Šilutės m. Laisvės al. prie namo Nr. 10, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudojant fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra V. A. (miręs 2013-10-27) kumščiu smogus vieną kartą S. Č. į veidą ir taip nukentėjusįjį pargriovus ant žemės, G. G. kartu su S. B. sudavė nukentėjusiajam S. Č. apie keturis smūgius į rankas, kuriomis pastarasis dengėsi veidą, taip jam padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuo suduotų smūgių S. Č. prarado sąmonę ir iš nebegalinčio pasipriešinti nukentėjusiojo G. G. ir S. B. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius sportinius batus ,,Nike“ 200 Lt vertės, sportinę striukę ,,Hummel“ 180 Lt vertės, su joje buvusiais 130 Lt, laikrodį ,,Casio“ 800 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N78“ 500 Lt vertės su SIM kortele 20 Lt vertės, taip S. Č. padarydami bendrą 1830 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo jį išteisinti arba sumažinti jam skirtą bausmę iš dalies. Nurodo, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, o jį nuteisė suėjus pilnametystei ir neatsižvelgė į tai, kad buvo nepilnametis. Savo pirminius parodymus keitė todėl, kad V. A. buvo jam pasakęs, kaip kalbėti ir kad jam nieko negrės. Pasielgė negerai nepranešdamas apie padarytą nusikalstamą veiką, tačiau neturėjo kito pasirinkimo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, pagal metus ir padėtį jautėsi silpnesnis. Kai jam davė laikrodį ir pasakė tylėti, jis tylėjo bijodamas, kad gali su juo susidoroti. Nukentėjusiajam jis nesudavė nė karto.

Apeliaciniu skundu nuteistojo S. B. gynėjas prašo nuosprendį pakeisti ir S. B. veiką perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. Nurodo, jog S. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., iš esmės grindžiama nukentėjusiojo S. Č. bei liudytojų A. V. ir M. M. parodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad S. B. kartu su G. G. sudavė nukentėjusiajam S. Č. apie keturis smūgius į rankas, kuriomis pastarasis dengėsi veidą. Nors S. B. neigia buvęs įvykio vietoje, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kas įrodo S. B. kaltę dėl smūgių sudavimo S. Č.. Nei nukentėjusysis, nei įvykio liudytojai apie S. B. suduotus smūgius nenurodo. Nesant įrodymų apie S. B. pavartotą fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, S. B. veiksmai kvalifikuotini kaip vagystė. Atkreipia dėmesį į tai, jog pats nukentėjusysis S. Č. parodė, kad prieš pat smūgio sudavimą jis praėjo 5-6 asmenų grupę. Šie nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jokio išankstinio susitarimo tarp S. B., G. G. ir V. A. nebuvo, nes jie nebuvo atsiskyrę nuo A. V. ir M. M.. O grupėje buvę A. V. ir M. M. apklausti nenurodė apie buvusį S. B., G. G. ir V. A. susitarimą apiplėšti S. Č..

Teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir gynėjos prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. bei nuteistojo S. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentų

Dėl G. G. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. pagrįstumo

Vienas iš nuteistojo G. G. apeliacinio skundo prašymų yra jį išteisinti, nors, kaip matyti iš jo apeliacinio skundo turinio, jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tik neigia nukentėjusiajam sudavęs smūgius, taip pat nurodo, kad laikrodį jam davė, o ne jis pats pagrobė iš nukentėjusiojo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo G. G. kaltės klausimu, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis G. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Nors nuteistasis G. G. neigia sudavęs nukentėjusiajam S. Č. smūgius po to, kai šis nugriuvo ant žemės, taip pat nurodo, kad laikrodį jam davė, o ne jis pats pagrobė iš nukentėjusiojo, tokie nuteistojo G. G. parodymai visiškai paneigti liudytojų A. V. bei M. M. parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Liudytojas A. V. tesiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 129-130) parodė, jog įvykio metu buvo V. A., G. G., S. B., M. M. ir jis. V. A. neturėjo cigarečių, todėl sugalvojo paprašyti praeivių. Jie nuėjo trise paprašyti S. Č. cigarečių, o jis su M. M. nuėjo į priekį. Matė, kaip V. A. trenkė S. Č., o kiti apkraustė kišenes. S. Č. nuo smūgio nuvirto ant žemės, V. A. su G. G. pradėjo kraustyti kišenes, nurenginėti, numovė batus, striukę, nuėmė laikrodį. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54-55) liudytojas A. V. taip pat nurodė, jog jie trise – V. A., S. B. ir G. G. nuėjo prie vyriškio paprašyti cigarečių. Matė, kaip V. A. tikrino gulinčio vyro striukės kišenes, matė, kaip G. G. su S. B. numovė vyriškiui „Hummel“ firmos striukę, laikrodį nuėmė G. G., batus nuavė taip pat G. G..

Liudytojo M. M. iškviesti į teisiamąjį posėdį apylinkės teismui nepavyko, kadangi šis liudytojas išvykęs į Angliją ir jo šeimos nariai jo kontaktinių duomenų neturi (t. 5, b. l. 125). Apeliacinės instancijos teisme, ištaisant apylinkės teismo padarytą procesinį pažeidimą, buvo perskaityti šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 56-57) bei 2013-08-14 teisiamajame posėdyje, kai byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą, jo duoti parodymai (t. 4, b. l. 63-64). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad V. A. praeinančio vyriškio paklausė, gal turi cigarečių. Vyriškis nieko neatsakė, tada V. A. priėjo prie jo, su juo nuėjo ir S. B. su G. G.. Matė, kaip V. A. trenkė tam vyriškiui ir šis pargriuvo. Tada prie vyriškio priėjo V. A., S. B. ir G. G.. Jie visi trys pasilenkė prie vyriškio. Matė, kaip G. G. pasilenkė prie vyriškio kairės rankos ir kažką darė. Kitą dieną suprato, kad G. G. nusegė laikrodį, nes pamatė jį turint laikrodį. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas M. M. šiuos savo parodymus patvirtino iš dalies, nepatvirtino parodymų dalyje tik dėl S. B. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje.

Netikėti aukščiau aptartais liudytojų A. V. bei M. M. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, jie tarpusavyje sutampa. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad liudytojai melagingai apkalba nuteistąjį G. G., tokių aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis. Kartu pažymėtina, jog aplinkybę, kad nukentėjusiojo laikrodį paėmė pats nuteistasis G. G., patvirtina ir įtariamojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 180-184), kuriame užfiksuoti V. A. parodymai apie tai, jog trenkus nukentėjusiajam ir pastarajam nugriuvus bei paėmus iš jo telefoną ir pinigus, S. B. su G. G. nuėjo prie vyriškio ir parsinešė striukę, sportinius batus bei laikrodį.

Nors tiek liudytojas A. V., tiek liudytojas M. M. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nenurodė matę, kad po V. A. nukentėjusiajam suduoto smūgio kas nors dar būtų spardęs ar mušęs nukentėjusįjį, aplinkybę, kad nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu fizinis smurtas buvo vartojamas ne vienu poveikiu, o mažiausiai keturiais poveikiais, patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 23), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam S. Č. buvo nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies srityje, poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityje. Minimus sužalojimus S. Č. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas bukais daiktais – sumušant, poodines kraujosruvas dilbių srityje galėjo patirti ir apsigynimo metu dengiantis rankomis kitas kūno vietas nuo smūgių. S. Č. kūne galima išskirti mažiausiai keturias trauminio poveikio vietas (kairės akies sritis, nosis, abu dilbiai). Taip pat konstatuota, kad sužalojimus S. Č. galėjo patirti 2012-11-10 paros antroje pusėje.

Kaip nurodė liudytojai A. V. ir M. M., nuteistasis G. G. su S. B. prie nukentėjusiojo nuėjo kartu su V. A., matė, kaip jie buvo pasilenkę prie vyriškio. Nenustatyta, kad be nuteistųjų ir V. A. kas nors dar būtų buvęs priėjęs prie nukentėjusiojo, todėl fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu be V. A. galėjo pavartoti tik nuteistieji G. G. ir S. B.. Kadangi specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti mažiausiai keturis kartus, negalima sutikti, kad po V. A. nukentėjusiajam suduoto smūgio, po kurios šis nukrito ant žemės, jo atžvilgiu nebebuvo vartojamas fizinis smurtas.

Iš to, kas aukščiau aptarta, matyti, jog nuteistasis G. G. veikė bendrai su nuteistuoju S. B. ir V. A., todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams, net ir tuo atveju, jei kiekvienas jų ir nerealizavo visų nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Nenustatyta, kad nusikaltimo bendrininkai nuteistąjį G. G. būtų vertę daryti nusikalstamą veiką, priešingai, jo aktyvus elgesys nusikaltimo metu rodo, jog jis į nusikaltimą įsitraukė savo noru, niekieno neverčiamas ir neskatinamas. Kartu pastebėtina, jog du liudytojai, kurie nusikaltimo metu taip pat buvo nepilnamečiai, tokiems neteisėtiems veiksmams nepritarė ir savo noru atsisakė dalyvauti nusikaltime. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, tenkinti nuteistojo G. G. apeliacinį skundą ir jį išteisinti dėl BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam G. G. skirtos bausmės

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. taip pat prašo sumažinti jam skirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, be to, pagal metus ir padėtį jautėsi silpnesnis už kitus nusikaltimo bendrininkus, bijojo susidorojimo.

Apylinkės teismas nuteistajam G. G. už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė laisvės atėmimą 3 metams. Teismas, priešingai negu teigia apeliantas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. G. nusikalto būdamas nepilnametis (tai akivaizdžiai įrodo aplinkybė, jog jo bendrininkui S. B. už tą patį nusikaltimą buvo skirta žymiai griežtesnė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė), būdamas neteistas, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), charakterizuojamas neigiamai, nesigaili nusikaltęs, žalos neatlygino, po nagrinėjamo nusikaltimo 2013-11-19 padarė plėšimą, už kurį yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

Nuteistasis G. G. padarė tyčinį, savanaudišką, apysunkį nusikaltimą. Neteisėtais veiksmais buvo pasikėsinta ne tik į svetimą turtą, bet ir vieną labiausiai įstatymo saugomų ir ginamų vertybių – asmens sveikatą. Fizinis smurtas nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu buvo pavartotas į vieną gyvybiškai svarbiausių kūno dalių – galvą (veidą), o taip pat buvo smūgiuojama į rankas, kuriomis nukentėjusysis dengėsi veidą, kas rodo nuteistųjų visišką abejingumą galimoms itin sunkioms pasekmėms. Nuteistojo G. G. nurodoma aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neduoda pagrindo bausmės švelninimui, priešingai, ši aplinkybė bei tai, kad G. G. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, rodo dar didesnį jo veiksmų pavojingumą, atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Kaip minėta aukščiau, nenustatyta, kad nusikaltimo bendrininkai nuteistąjį G. G. būtų vertę daryti nusikalstamą veiką, priešingai, jo aktyvus elgesys nusikaltimo metu rodo, jog jis į nusikaltimą įsitraukė savo noru, niekieno neverčiamas ir neskatinamas.

Nors nuteistasis G. G. nusikalto būdamas neteistas, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. G. taip pas buvo nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2013-03-26), Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 str. 3 d. (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013-07-23), Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2013-10-31), Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2014-01-02), Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 286 str., 138 str. 2 d. (apie nuosprendžio įsiteisėjimą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenų nėra). Tai rodo, jog nuteistasis G. G. po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jokių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes pripažįstama, kad nuteistajam G. G. už tyčinio, savanaudiško, brutualaus smurtinio nusikaltimo padarymą, esant apsvaigusiam nuo alkoholio ir veikiant bendrininkų grupe, skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, apeliacinio skundo motyvai neduoda pagrindo jos švelninti. Kartu pastebėtina, jog nors apylinkės teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje pažymėjo, kad bausmė skiriama didesnė nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, teismas nuteistajam G. G. laisvės atėmimo bausmės dydį vis dėlto nustatė mažesnį negu šios bausmės vidurkis, numatytas BK 180 str. 1 d. sankcijoje (teismas skyrė nuteistajam G. G. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o šios bausmės vidurkis yra 3 metai 22 dienos, skaičiuojant, kad nepilnamečiui asmeniui minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 1 mėnuo 15 dienų, BK 50 str. 2 d., 91 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, jog nuteistajam G. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, remiantis BK 63 str., buvo subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmės subendrintos taikant nuteistajam G. G. palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės 3 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik dalis – 6 mėnesiai iš 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam G. G. griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą ir nustatydamas jo dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo S. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Dėl S. B. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. pagrįstumo

Gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuteistojo S. B. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 1 d., kadangi, anot jo, nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis S. B. nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, be to, nurodo, jog tarp S. B., V. A. ir G. G. nebuvo jokio susitarimo apiplėšti S. Č., todėl nuteistojo S. B. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip vagystė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą nuteistojo S. B. kaltės klausimu, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistasis S. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.

Visų pirma pastebėtina, jog nuteistasis S. B. iš viso neigė įvykio metu buvęs įvykio vietoje, tačiau tokia jo versija buvo paneigta nuteistojo G. G., liudytojų A. V. bei M. M. parodymais, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei kita bylos medžiaga.

Nuteistasis G. G., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 101-102), pradžioje pripažino, kad su juo, liudytojais A. V. bei M. M. kartu buvo ir V. A. bei S. B.. Taip pat nurodė, kad eidami prie taksistų sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. Po to jis ėmė teigti, jog neprisimena, ar S. B. iš viso su jais buvo.

Tačiau tai, kad nuteistasis S. B. visgi buvo įvykio vietoje ir dalyvavo nusikaltimo daryme, patvirtina nuoseklūs liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 129-130) parodė, kad iki užpuolimo jis, M. M. ir kaltinamieji buvo susitikę. Po to jie penkiese ėjo link Laisvės al. V. A. neturėjo cigarečių, todėl sugalvojo paprašyti praeivių. Jie nuėjo trise paprašyti S. Č. cigarečių, o jis su M. M. nuėjo į priekį. Jis matė, kad V. A. trenkė S. Č., kiti apkraustė kišenes. Po to jie visi penki nuėjo prie parkelio Tilžės g., išsikvietė taksi ir nuvažiavo į vieno iš jų butą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54-55) liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo ir S. B., matė, kaip G. G. su S. B. numovė nukentėjusiojo „Hummel“ firmos striukę. Kokia striukė pamatė, kai ją S. B. parsinešė namo. Po įvykio visi nuėjo į taksi parkelį, kur taksi automobiliu nuvyko pas S. B.. Striukę S. B. apsivilko bute, po to nusivilko ir padėjo ant šaldytuvo.

Liudytojas M. M. 2013-08-14 teismo posėdyje, kai byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą (t. 4, b. l. 63-64, parodymai perskaityti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu) parodė, kad prieš įvykį buvo jis, S. B., V. A., A. V. ir G. G.. Teisėjai pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56-57) duotus parodymus, šis liudytojas, prieštaraudamas savo parodymams, nurodė, jog S. B., kaip jam atrodo, nebuvo, nepamena, kad S. B. būtų buvęs su jais. Nurodė, jog teisinga, kad S. B. su jais buvo prie parduotuvės, tačiau neteisinga, kad S. B. kažkur tai ėjo su jais, nepamena, kad S. B. būtų ėjęs su jais. Taip pat nurodė, jog nelabai prisimena to vakaro įvykių, nes buvo apgirtęs, prisimena, kad visi gėrė, o paskui ar S. B. buvo, neprisimena, galėjo ir būti, bet nepamena. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56-57) liudytojas M. M. parodė, kad kai V. A. trenkė nukentėjusiajam ir šis nugriuvo, prie vyriškio priėjo V. A., S. B. ir G. G. ir visi trys pasilenkė prie vyriškio. Matė, kaip pasilenkęs S. B. laikė vyriškiui už striukės. Kai V. A., S. B. ir G. G. parėjo prie jų, jie visi nuėjo link praduotuvės. Jau gerokai nuėjus pamatė, kad S. B. užsimetė ant pečių striukę, matė, kad to vyriškio vilkėtą, suprato, kad nuvilko nuo vyriškio. S. B. po to nusiėmė tą striukę ir nešėsi rankose.

Taigi, nors liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu ėmė teigti, jog nebeprisimena, ar nuteistasis S. B. įvykio metu buvo įvykio vietoje, kaip matyti, jis ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad S. B. nusikaltimo daryme dalyvavo. Kadangi liudytojo M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis perskaitė ir patvirtino savo parašu, atitinka nuoseklūs liudytojo A. V. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei šie liudytojo M. M. parodymai sutampa su nuteistojo G. G. parodymais toje dalyje, kur ir pastarasis pripažįsta, kad S. B. nusikaltime vis dėlto dalyvavo, pripažįstama, kad nuteistasis S. B. vykio metu įvykio vietoje vis dėlto buvo, o nuteistojo G. G. ir liudytojo M. M. parodymai toje dalyje, kad S. B. įvykio vietoje galimai nebuvo, laikomi siekiu padėti pastarajam išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės ir atmetami.

Aplinkybę, kad nuteistasis S. B. buvo įvykio metu įvykio vietoje, patvirtina ir įtariamojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 180-184), kuriame užfiksuoti V. A. parodymai apie tai, jog trenkus nukentėjusiajam ir pastarajam nugriuvus bei paėmus iš jo telefoną ir pinigus, S. B. su G. G. nuėjo prie vyriškio ir parsinešė striukę, sportinius batus bei laikrodį.

Taigi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis S. B. buvo įvykio metu įvykio vietoje ir dalyvavo nusikalstamoje veikoje.

Nukentėjusysis S. Č. teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 130) parodė, jog, priėjęs krepšinio aikštelę, pamatė grupelę žmonių, paskui pajuto, kad jį kažkas vejasi, pajuto smūgį į kairę veido pusę, o kai atsipeikėjo, pajuto, kad yra kruvinas, be batų, vienais marškinėliais. Pasigedo batų, striukės, telefono, laikrodžio ir pinigų.

Kaip matyti, nukentėjusiojo atžvilgiu visų pirma buvo panaudotas fizinis smurtas, o po to atimti jam priklausantys daiktai. Kadangi fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas prieš užvaldant turtą, t. y. turto užvaldymo tikslu, tokia nusikalstama veika kvalifikuotina kaip plėšimas, o ne kaip vagystė.

Apeliantas teisingai pastebėjo, jog nei vienas iš įvykio dalyvių nenurodė matęs, kaip nuteistasis S. B. nukentėjusiojo S. Č. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Tačiau, kaip buvo paminėta ir nuteistojo G. G. atveju, specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 23) konstatuota, kad nukentėjusiajam S. Č. buvo nustatytas veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies srityje, poodinės kraujosruvos abiejų dilbių srityje. Minimus sužalojimus S. Č. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas bukais daiktais – sumušant, poodines kraujosruvas dilbių srityje galėjo patirti ir apsigynimo metu dengiantis rankomis kitas kūno vietas nuo smūgių. S. Č. kūne galima išskirti mažiausiai keturias trauminio poveikio vietas (kairės akies sritis, nosis, abu dilbiai). Taip pat konstatuota, kad sužalojimus S. Č. galėjo patirti 2012-11-10 paros antroje pusėje. Taigi specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam S. Č. įvykio metu buvo suduoti mažiausiai keturi smūgiai. Nuteistasis G. G. bei liudytojai A. V. ir M. M. nurodė matę, kad V. A. kartą trenkė nukentėjusiajam S. Č. į veidą ir šis nugriuvo. Taip pat liudytojai nurodė, kad nukentėjusiajam nugriuvus, prie jo iš karto priėjo G. G. ir S. B., jie buvo pasilenkę prie nukentėjusiojo, ėmė jo daiktus. Nieko kito šalia nukentėjusiojo nebuvo, todėl fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu be V. A. galėjo pavartoti tik nuteistieji G. G. ir S. B.. Kadangi specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo suduoti mažiausiai keturi smūgiai, negalima sutikti, kad po V. A. nukentėjusiajam suduoto smūgio, po kurios šis nukrito ant žemės, jo atžvilgiu nebebuvo vartojamas fizinis smurtas.

Fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas turto užvaldymo tikslu. Nors nenustatyta, kad iki nukentėjusiojo užpuolimo nuteistieji būtų taręsi dėl plėšimo, nuteistasis S. B. nusikalstamai veikai pritarė savo konkliudentiniais veiksmais, savo neteisėtu elgesiu, prie nukentėjusiojo jis ėjo kartu su G. G. ir V. A., o pastarajam sudavus smūgį, po kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės, jis iš karto ėmėsi neteisėtų veiksmų. Todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažįstama, kad nuteistasis S. B. veikė bendrai su nuteistuoju G. G. ir V. A., o dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra išskiriami ar skaidomi atskiriems bendrininkams.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo S. B. gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Tenkinti nuteistojo S. B. gynėjo apeliacinį skundą ir nuteistojo S. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 1 d. nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo G. G. bei nuteistojo S. B. gynėjo Tomo Leščinsko apeliacinus skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Savinijus KatauskasDalius Jocys