- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-741-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-149953-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno
apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus 2020 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 95-428 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 10 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. liepos 24 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-428 nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, stebimas balų mažėjimas nuo 57 balų iki 46 balų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, drausmine tvarka nebaustas, skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje bei stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė 2020 m. liepos 30 d. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė skundą tenkinti ir netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pažymėdamas, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, o nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima daryti išvados, kad R. S. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
6. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 154 (nauja redakcija 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R- 237). BPK 360 straipsnis neapibrėžia kokius aspektus turėtų vertinti teismas priimdamas nutartį dėl Komisijos sprendimo patvirtinimo ar paneigimo, kadangi nei prokuratūra, nei teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu.
6.2. Nuteistojo teigimu, pagrindinis teismo motyvas jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra ankstesni teistumai, tačiau R. S. skunde pažymi, kad šie teistumai nėra susiję su šia byla ir tai neturėtų būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo, be to nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jam anksčiau taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis nepadarė nei vieno pažeidimo.
6.3. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiama nutartis priimta neįsigilinus į konkretų nuteistąjį, jį charakterizuojančius duomenis, nenurodant objektyviai pagrįstų duomenų tik vadovaujantis abstrakčiais bei deklaratyvaus teiginiais, todėl konstatuotina, jog sprendžiant šį konkretų klausimą iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 ir 9 straipsnių nuostatos, susijusios su tinkamu, teisingu ir progresyviu bausmių vykdymo nuostatų taikymu.
6.4. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta kokia nuteistojo pažanga (kokio laipsnio) turėtų būti, jog sudarytų pagrindą tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. S.. Pats teismas teisingai apibrėždamas lygtinio paleidimo sąlygų taikymą, jomis nesivadovavo ir išėjo už sąlygų taikymo ribų, pabrėždamas ankstesnius teistumus, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį. Manytina, kad teismas be pagrindo suteikė didelę reikšmę šios aplinkybės vertinimui ir neatsižvelgė į laisvės atėmimo metu pasikeitusį nuteistojo elgesį, teigiamus rizikos pokyčius ir eilę kitų teigiamų faktorių.
6.5. Skunde nesutinkama, jog sunki finansinė nuteistojo padėtis gali paskatinti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti. Teismas, darydamas šią išvadą, tiesiog pritarė prokurorės skunde nurodytam motyvui, kuris paremtas tik prielaida, tuo tarpu teismo sprendimas neturėtų būti grindžiamas prielaidomis.
6.6. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos sudėtingumas ir/ar kitos aplinkybės susijusios su veika, apskritai neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę.
6.7. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos teisės aktus teisėjai gali traktuoti savo vidiniu įsitikinimu ir laikytis senos teismų praktikos, jog nuteistas asmuo turi ir privalo kalėti iki galo, kas akivaizdžiai liūdina ir neduoda jokios galimybės nuteistam asmeniui atsistoti į dorovės kelią bei išpirkti savo padarytas klaidas. Tuo tarpu nei Komisija, nei teismas neįvertino aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu R. S. pataiko artimus ryšius su šeimos nariais, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, dalyvauja pataisos įstaigos vykdomose programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl teismo priimta nutartis tenkinti prokurorės skundą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, prasilenkia su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Nuteistojo teigimu yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo atveju atitiks teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į nuteistojo R. S. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė nurodo, jog teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos labai išsamiai motyvuotas, nuodugniai įvertinus visus pateiktus duomenis, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek prokurorės skundą, tiek nuteistojo pažangą, jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė prokurorės skundą tenkinti bei atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. S., kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas spręsdamas Komisijos sprendimo tvirtinimo klausimą nėra apibrėžtas kokius aspektus turėtų vertinti ir kad nei prokuratūra, nei teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Iš šio apelianto teiginio seka, jog teismas svarstydamas lygtinio paleidimo tvirtinimo klausimą nuteistajam neturėtų vertinti asmens padarytos pažangos, o tik pritarti Komisijos padarytai išvadai, su kuo visiškai nesutinka aukštesnės instancijos teismas, pažymėdamas, kad BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas spręsdamas lygtinio paleidimo tvirtinimo klausimą vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.
11. Bylos duomenys patvirtina, jog R. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 46 balus ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
12. Kaip teigia pats R. S., nei Komisija, nei teismas neįvertino aplinkybių, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, o skundžiama nutartis priimta neįsigilinus, nenurodant objektyvių duomenų tik vadovaujantis abstrakčiais bei deklaratyviais duomenimis. Su šiais nuteistojo teiginiais teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje aptariami R. S. charakterizuojantys duomenys, kurie yra ne tik teigiami, taip pat įvertinta nuteistojo pažanga bei jo dedamos pastangos, o kad apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šios nutarties neteisėtos ir nepagrįstos ar pažeidžiančios lygtinio paleidimo taikymo nuostatas. Pažymėtina, kad R. S. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, tokias kaip, pasikeitusį jo elgesį, teigiamus rizikos pokyčius ir eilę kitų teigiamų faktorių, o socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios buvo akcentuojamos ir skundžiamoje nutartyje bei kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ignoruoja.
13. Minėta, jog nuteistojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra prilyginama vidutinei rizikos grupei, stebimas balų mažėjimas nuo 57 iki 46 balų, tačiau nuteistasis toliau tinkamai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali juos sumažinti, pažymint ir tai, kad jam nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas ir pajamos bei gyvenimo stilius ir draugai. Įvertintina ir tai, kad net ir po dalyvavimo elgesio programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse R. S. nelinkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ir tikėtina, kad jos gali vėl atsirasti, nors apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Šių aplinkybių visuma, neleidžia konstatuoti akivaizdžios R. S. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
14. Laisvės atėmimo bausmę R. S. atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp jų už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą. Praeityje jis buvo teistas tris kartus, vieną kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Kaip teigia pats nuteistasis, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis sąlygų nepažeidė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad R. S. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.
15. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistojo teigimu šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir ankstesni teistumai nėra susiję su šia byla, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie R. S. teistumus, nusikalstamos veikos aplinkybes, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepažeidžia skunde nurodytų BVK bei BPK normų, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
16. Teisėjų kolegija sutinka su Komisijos padarytomis išvadomis, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, be to jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos buvo tinkamai įvertinta, R. S. buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis neturi problemų dėl gyvenamosios vietos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, du kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, yra išklausęs ne vieną socialinės reabilitacijos programą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra linkęs save pateikti tik iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba, turi 14000 eurų civilinį ieškinį iš ankstesnio teistumo bei vykdomųjų dokumentų – 968,30 eurų sumai, iš kurių išmokėta – 58,14 Eur, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, darytina išvada, kad nusikalstama veika, susijusi su psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti buvo lydima finansinės naudos siekimo, atsižvelgiant į tai, pritariama tiek prokurorės, tiek apylinkės teismo padarytai išvadai, kad sunki nuteistojo finansinė padėtis gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti ir ši išvada nėra grindžiama tik prielaidomis, kurias nurodo apeliantas.
17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar nesilaikė bausmių vykdymo nuostatų taikymo, taip pažeisdamas baudžiamosios teisės principus, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, jo elgesio pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra akivaizdi. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga ir ne pažangos laipsnis, kurį apeliantas akcentuoja apeliaciniame skunde, lemia lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, o tik visuma aplinkybių rodo, jog taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.