Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant atsakovo -Nacionalinio žirgų lenktynių klubo atstovui, klubo prezidentui R. P., atstovui pagal įgaliojimą D. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio žirgų lenktynių klubo apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-68/2011 pagal ieškovų A. R., R. P., K. G., K. S., VšĮ „Drevernos poilsio ir sporto klubas“ ieškinį atsakovui Nacionaliniam žirgų lenktynių klubui dėl 2010 m. balandžio 10 d. visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai aiškino senaties termino pasibaigimo momentą, nurodydamas, kad trijų mėnesių ieškinio senaties termino pabaiga yra 2010 m. liepos 14 d., 24:00 val., todėl netaikė sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino ir neatmetė ieškovų pateikto ieškinio. Teigia, kad vadovaujantis LR CPK 73 str. 3 d., trijų mėnesių ieškinio senaties termino pradžia yra 2010 m. balandžio 14 d., 00:00 val., tačiau ieškinio senaties termino pabaiga turi būti laikoma 2010 m. liepos 13 d. 24:00 val. Atnaujinti ieškinio senaties termino ieškovai neprašė, todėl ieškinys tuo pagrindu turėjo būti atmestas.

2. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai ir neišsamiai ištyrė civilinėje byloje pateiktus įrodymus bei neteisėtai ir nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą apklausti civilinėje byloje papildomus liudytojus, kurie galėjo duoti išsamius ir objektyvius paaiškinimus apie bylos esmę, kas tiesiogiai įtakojo nepagrįstų ir neteisėtų išvadų padarymą civilinėje byloje. Klubo įstatų 4.1 punkte nurodyta, kad klubo nariu gali būti asmuo, kuris turi lenktynėse dalyvausiantį žirgą arba tiesiogiai dalyvauja žirgų lenktynių industrijos veikloje, raštu išreiškęs norą tapti klubo nariu, užpildęs nustatytos formos klubo nario anketą, sumokėjęs stojamąjį mokestį ir priimtas į narius valdybos sprendimu. Tų pačių įstatų 4.3 punkte nurodoma, kad klubo narys gali būti pašalintas iš klubo visuotinio narių suvažiavimo sprendimu, jeigu pažeidė klubo įstatus, klubo vidaus veiklos dokumentus, be pateisinamos priežasties nesumokėjo klubo nustatytų nario mokesčių. Atsakovo nuomone, galima daryti išvadą, kad klubo nario mokesčio sumokėjimas yra imperatyvi norma, kuri suteikia klubo nario privilegijas, iš kurių viena yra dalyvauti sprendimų priėmime visuotinio susirinkimo metu, pareiškiant savo nuomonę balsavimu. 2010-04-10 iki visuotinio klubo narių susirinkimo momento klubo narystės mokestį buvo susimokėję tik 15 klubo narių, o visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvavo 10 klubo narių, taigi, susirinkime dalyvavo daugiau nei 1/2 klubo narių, kuriems nebuvo suspenduota narystė klube.

3. Skundžiamu sprendimu teismas aiškino, kad klubo prezidentas ir valdybos pirmininkas R. P. pranešimus apie 2010-04-10 šaukiamą visuotinį klubo narių susirinkimą klubo nariams išsiuntė registruotu laišku 2010-03-29, tuo šiurkščiai pažeisdamas informavimo apie rengiamą visuotinį klubo narių susirinkimo terminą. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis ir mano, kad jis tinkamai informavo klubo narius apie organizuojamą visuotinį klubo narių susirinkimą, o vienos dienos praleidimas negali būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis būtų išsiuntęs registruotą paštą laiku t. y. 2010 m. kovo 28 d., tačiau objektyviai to padaryti negalėjo, nes sekmadienį nedirba pašto skyrius, ko pasėkoje registruotas paštas klubo nariams buvo išsiųstas pirmadienį, t. y. 2010-03-29 pirmąją pašto skyriaus darbo dieną po poilsio dienos. Atsakovas pažymi, kad jis papildomai klubo narius informavo elektroniniu paštu ir mobiliuoju telefonu apie šaukiamą 2010-04-10 visuotinį klubo narių susirinkimą.

kuriuo trys valdybos nariai savavališkai pakeitė organizuojamo visuotinio klubo narių susirinkimo

datą į 2010-04-17, nepanaikindami 2010-03-07 valdybos narių sprendimo organizuoti visuotinį

klubo narių susirinkimą 2010-04-10, taip palikdami galioti du valdybos sprendimus šaukti tą patį

visuotinį klubo narių susirinkimą skirtingomis datomis. Atitinkamai išanalizavus 2010-03-07 ir

2010-03-30 valdybos posėdžių protokolus, matyti, kad abejiems posėdžiams pirmininkavo

ieškovas K. S., o sekretoriavo D. Š.. Šių asmenų parodymais teismas remiasi

konstatuodamas, kad R. P. visuotinį klubo narių susirinkimą suorganizavo netinkamai, tačiau,

teisingumo ir teisėtumo principų.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai- Nacionalinio žirgų lenktynių klubo prezidentas R. P. ir D. P. visiškai palaikė apeliacinio skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti..

Ieškovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka, jog ieškinio senatis prasidėjo 2010 m. balandžio 14 dieną, taip pat, kad senaties terminas apskųsti Klubo visuotinio susirinkimo (suvažiavimo) nutarimus yra 3 mėnesiai, tačiau nesutinka, kad senaties termino pabaiga yra 2010 m. liepos 14 d. iki 24 valandos.

Kadangi ieškinio termino pradžios ir trukmės apeliantas neginčija, tai teisėjų kolegija sprendžia tik dėl ieškinio termino pabaigos ir nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu dėl šių motyvų.

Apeliantai, ginčydami ieškinio senaties termino pabaigą, iš esmės vadovavosi civilinio proceso kodekso normomis, kurios reglamentuoja procesinių terminų nustatymą.

Ieškinio senaties teisės šaltinių pobūdį nulemia šio instituto esmė ir paskirtis. Pagrindinis ieškinio senaties teisės šaltinis yra Civilinis kodeksas. Ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK 1.124–1.135 straipsniai). Jos nustato ieškinio senaties sampratą (CK 1.124 straipsnis), ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnis), ieškinio senaties taikymo tvarką (CK 1.126 straipsnis), ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisykles (CK 1.127 straipsnis), asmenų pasikeitimo prievolėje įtaką ieškinio senačiai (CK 1.128 straipsnis), ieškinio senaties termino sustabdymo pagrindus ir jo eigos skaičiavimo po sustabdymo taisykles (CK 1.129 ir 1.132 straipsniai), ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindus ir jo eigos skaičiavimo po nutraukimo taisykles (CK 1.130 ir 1.132 straipsniai), ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes (CK 1.131 ir 1.133 straipsniai), ieškinio senaties termino atnaujinimo taisykles (CK 1.131 ir 1.132 straipsniai), reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma, rūšis (CK 1.134 straipsnis) ir specifines ieškinio senaties taikymo papildomiems reikalavimams taisykles (CK 1.135 straipsnis).

Ieškinio senačiai atitinkamai taip pat taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius). Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei jas derinant su specialiosiomis ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklėmis, nustatoma konkreti ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.118 straipsnis), pabaiga (CK 1.119–1.121 straipsniai), veiksmų atlikimo paskutinę ieškinio senaties termino dieną tvarka ir teisinė reikšmė (CK 1.122 straipsnis).

Ieškinio senatį reglamentuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai. Paprastai tai susiję su ieškinio senaties sutrumpintų terminų arba jų eigos pradžios atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustatymu (CK 1.125 straipsnio 2 dalis ir 1.127 straipsnio 1 dalis). Specialiąsias ieškinio senaties taikymo taisykles kiti įstatymai gali nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidžia CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus arba kitos CK teisės normos, reguliuojančios ieškinio senatį.

Ieškinio senaties terminai nuo kitų rūšių terminų skiriasi savo paskirtimi. Dėl ieškinio senaties instituto specifikos yra nustatomos specialios ieškinio senaties terminų eigos skaičiavimo taisyklės. Šių taisyklių taikymas buvo išsamiai išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” (teismų praktika, Nr. 18), kur nurodyta, kad dažnai šios taisyklės iš esmės skiriasi nuo tų, kurios taikomos kitų rūšių terminams, todėl įstatymų normos, reguliuojančios ieškinio senaties termino eigos pradžią, sustabdymą, nutraukimą, pratęsimą ir atnaujinimą, netaikomos kitokio pobūdžio terminams – naikinamiesiems, įgyjamiesiems materialinio teisinio pobūdžio terminams, pretenziniams, garantiniams, procedūriniams, taip pat procesinio teisinio pobūdžio terminams (CK 1.117 straipsnio 3 dalis, DK 27–29 straipsniai, CPK I dalies VII skyrius). Kita vertus, specialiosios pastarųjų terminų eigos pradžios, sustabdymo, nutraukimo, pratęsimo ir atnaujinimo taisyklės negali būti taikomos sprendžiant ieškinio senaties klausimus. Skiriasi taip pat ieškinio senaties terminų bei kitų rūšių terminų pasibaigimo teisiniai padariniai, taikymo tvarka. Dėl to ieškinio senaties terminus būtina atskirti nuo kitų rūšių terminų.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas neginčija ieškinio senaties termino pradžios (2010-04-14) bei trukmės (3 mėnesiai), vadovaudamasi išdėstytu ir CK 1.119 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė termino pabaigą, t.y. 2010 m. liepos 14 d. iki 24 valandos, o tuo pačiu teisingai konstatavo, kad ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises ieškovai nepraleido, nes ieškinys pašte įteiktas iki 2010 m. liepos 14 dienos, 24 valandos.

Dėl klubo narių susirinkimo (suvažiavimo) kvorumo.

Nacionalinio žirgų lenktynių klubo (įmonės kodas - 300529768) įstatų (b.l. 11-18), įregistruotų 2006-01-25 Juridinių asmenų registre, 5.2. punkte nurodyta, kad Klubas turi organą – visuotinį narių suvažiavimą, turintį visas visuotinio narių susirinkimo teises; kolegialų valdymo organą – valdybą ir vienasmenį valdymo organą – klubo prezidentą. Įstatų 6.1- 6.7. punktuose nustatytos visuotinio klubo narių suvažiavimo teisės ir pareigos; 7.1- 7.12. punktuose nustatytos Klubo valdybos teisės ir pareigos, o 8.1- 8.6. punktuose,- Klubo prezidento teisės ir pareigos.

Įstatų 6.2. punkte nurodyta, kad „Visuotiniame narių suvažiavime sprendžiamojo balso teisę turi visi klubo nariai. Vienas narys visuotiniame narių suvažiavime turi vieną balsą“. Įstatų 6.3. punkte nurodyta, kada šaukiamas „eilinis visuotinis narių susirinkimas“ (taip nurodyta tekste), ir kada „neeilinis visuotinis narių suvažiavimas“. Įstatų 6.5. punkte nurodyta, kad „Visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ klubo narių. Jei visuotiniame narių suvažiavime nėra kvorumo, šaukiamas pakartotinis visuotinis narių suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo klubo narių“. Įstatų 6.6. punkte nurodyta, kad „Visuotinio narių suvažiavimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“. Įstatų 6.7 punkte nurodyti klausimai, kurie priimami visuotinio suvažiavimo narių kvalifikuota balsų dauguma (2/3 balsų). Pagal atsakovo Nacionalinio žirgų lenktynių klubo byloje pateiktus duomenis, 2010 m. balandžio 10 dienai buvo užregistruoti 24 klubo nariai. Įstatų 1.1 punkte nurodyta, kad Klubas savo veikloje vadovaujasi savo Įstatais, LR Asociacijų įstatymų bei kitais įstatymais.

Taigi, sutinkamai su Klubo įstatais, 2010 m. balandžio 10 d. vykusiame visuotiniame eiliniame klubo narių suvažiavime, kad būtų reikalingas kvorumas, iš 24 klubo narių turėjo dalyvauti bent 13 narių, kaip teisingai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau teisėtai dalyvavo tik 10 klubo narių, ką apeliaciniame skunde pripažino pats atsakovas. Nesant kvorumo, tokio visuotinio klubo narių suvažiavimo priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtais (Įstatų 6.5 punktas).

Apelianto argumentai, kad dalies klubo narių balsavimo teisė buvo „suspenduota“, nes jie nebuvo laiku sumokėję klubo nario mokesčio, ir kad 2008-03-01 „Visuotinio eilinio susirinkimo“ nutarimo pagrindu anksčiau buvo laikomasi tokios „suspendavimo“ praktikos, yra nepagrįsti, nes: Klubo įstatuose toks teisių „suspendavimas“ dėl nesumokėto mokesčio nebuvo numatytas; iš apelianto pateikto 2008 m. kovo 1 d. „Visuotinio eilinio susirinkimo protokolo“ (kuris, beje, buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui) matyti, kad dėl klubo nario, laiku nesumokėjusio nario mokesčio, teisių suspendavimo buvo nuspręsta dalyvaujant 9 klubo nariams, nesant pridėto visų klubo narių sąrašo, todėl negalima spręsti, ar šis nutarimas buvo teisėtas, be to, priimti nutarimus, kurie keičia Klubo įstatų nuostatas, galima tik kvalifikuota klubo narių balsų dauguma (Įstatų 6.7. punktas), o pakeistos Įstatų nuostatos turi būti užregistruotos Juridinių asmenų registre, t.y. tinkamai išviešintos; 3.2. punkte (1 papunktis) buvo numatyta klubo nario teisė „dalyvauti ir balsuoti klubo visuotiniame narių suvažiavime“; apelianto nurodytas Įstatų 4.1. punktas reglamentuoja priėmimo į klubo narius sąlygas, o ne klubo nario dalyvavimo suvažiavime ir balsavimo teises; Įstatų 3.5 punkte nurodyta, kas neturi balsavimo teisės, t.y. klubo Garbės nariai; tai, kad klubo veiklos praktikoje kartais nebuvo laikomasi Įstatų reikalavimų, negali būti pagrindu toliau toleruoti šią praktiką; LR Asociacijų įstatymo 8 str. 4 dalis numato, kad „visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai“; 8 str. 7 dalis numato, kad „visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip ½ asociacijos narių, jei asociacijos įstatuose nenumatyta kitaip“; 8 str. 8 dalis numato, kad „jeigu visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, asociacijos įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis visuotinis narių susirinkimas“; asociacijos narių teisių „suspendavimas“ minėtame įstatyme nenumatytas.

Dėl visuotinio klubo narių suvažiavimo organizavimo.

Klubo įstatų 6.4. punkte buvo numatyta, kad apie šaukiamą visuotinį narių suvažiavimą (jo šaukimo vietą, laiką ir darbotvarkę) turi būti paskelbta dienraštyje „Verslo žinios“ arba įteikiama kiekvienam klubo nariui pasirašytinai ar registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Apeliantas pripažino, kad apie 2010 m. balandžio 10 d. šaukiamą klubo narių suvažiavimą dienraštyje „Verslo žinios“ skelbta nebuvo, o klubo nariams registruoti laiškai dėl objektyvių priežasčių išsiųsti tik 2010-03-29, t.y. mažiau nei prieš 14 dienų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime nustatė, kad tokiu pranešimu apie visuotinį klubo narių suvažiavimą buvo pažeisti Įstatų reikalavimai, bet tenkindamas ieškinį ir pripažindamas 2010 m. balandžio 10 d. priimtus nutarimus negaliojančiai, vertino ne tik šį pažeidimą, bet pažeidimų visumą.

Dėl 2010 m. kovo 30 d. klubo valdybos posėdžio nutarimų vertinimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti 2010 m. kovo 30 d. Klubo valdybos posėdžio protokolo ar šio posėdžio metu priimtų nutarimų, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas šios nutarimus pakeisti ar pripažinti negaliojančiais. Vadinasi minėto posėdžio nutarimai yra galiojantys, ir teisėjų kolegija išsamiau jų vertinti neturi pagrindo.

Dėl kitų skundo argumentų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus byloje apklausti papildomus liudytojus.

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, pasisakyta dėl visų esminių bylos aplinkybių, įvertinti byloje surinkti įrodymai, kaip to reikalauja LR CPK 185 str.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovo atstovas D. P. 2011 m. kovo 23 d. vykusiame parengiamajame posėdyje, po kurio iš karto byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, teismui pateikė prašymą „jeigu būtų atmestas prašymas, prašysime leisti apklausti liudytojus K. ir J., kurie dalyvavo visuotiniame 2010-04-10 susirinkime ir galėtų paaiškinti susirinkimo sušaukimo aplinkybes ir jo teisėtumą“. Toks atsakovo atstovo prašymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nepatenkintas, nes, pirma, jis buvo sąlyginis; antra, toks prašymas nebuvo pateiktas nei atsakovo atsiliepime dėl ieškinio (b.l. 32-33), nei 2010-12-10 vykusiame parengiamajame posėdyje (b.l.66-67), nors pasirengimas byloje vyko nuo 2010 m. rugpjūčio 9 dienos (b.l. 28); trečia, susirinkimo sušaukimo aplinkybes teisme paaiškino atsakovo direktorius R. P., o susirinkimo teisėtumą vertina teismas, o ne liudytojai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje šalių pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326str. 1d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Nepatenkinus atsakovo- Nacionalinio žirgų lenktynių klubo apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistina Valstybei 5,95 Lt (b. l. 141) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinio žirgų lenktynių klubo (įmonės kodas 300529768, buveinė – Aušros g. 10, Bubių kaimas, Šiaulių rajonas) Valstybei 5,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.