Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotoms atstovėms Ievai Dusevičienei ir Nailei Kvedarienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-888-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24259834737,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-888-2024 J. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. J. P. patrauktas atsakomybėn už tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT) 2023 m. birželio 6 d. 10. val., atlikus J. P., A. P. ir I. P. nuosavybės teise priklausančio 0,1049 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) <...> ir J. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausančio 0,090 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN- 196-(14.49.81), buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato (B) yra gretimame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Institucijos 2024 m. kovo 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 14 d. patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys <…> žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotas statinys. <...> Institucija nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti, nesiimama jokių priemonių pažeidimams pašalinti ir šiais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas.

J. P. pateikė skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Nurodė, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Remiantis 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu, NŽT jau buvo priėmusi 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir skyrė pareiškėjui už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Šį nutarimą apskundus nustatyta tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi nurodytą nutarimą panaikino ir bylą grąžino institucijai tyrimui atlikti. Po teismo nutarties įsiteisėjimo laukė daugiau negu 6 mėnesius, kol Institucija pradės vykdyti nutartį, tačiau tik 2024 metų pabaigoje – 2024 m. spalio 22 d. gavo šaukimą atvykti į instituciją. Pažymi, jog šaukime buvo nurodyta, kad tyrimas jau atliktas. Susitikimo metu institucijos specialistė jį informavo, kad jų kaimynai, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, galimai 2016 metais atliko kadastrinius matavimus. Jiems, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtojams, apie matavimų atlikimą nieko nebuvo žinoma ir susitikimo Institucijoje metu jokie dokumentai apie kadastrinius matavimus nebuvo pateikti. Pareiškėjo nuomone, matininkas, atlikęs matavimus, turėjo matyti neatitikimus ir raštu informuoti NŽT, kuri privalėjo atlikti patikrinimą. Tą pačią dieną buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas, surašytas formaliai, galimai „spaudžiant“ tyrimo atlikimo terminui, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti, nes taip ir nenustatyta, kaip jų sklype esantis namukas galimai pasislinko arba nepasislinko į kaimyno sklypą. Tyrimo metu taip ir neišsiaiškinta, kodėl su jokiais kitais teisės aktais jie nebuvo supažindinti, tik su 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu, kuris jau buvo išnagrinėtas teismo metu.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti bei nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2024 m. vasario 22 d. buvo gautas asmens prašymas atlikti pakartotinį situacijos vertinimą ir imtis visų reikiamų priemonių kaimyninio sklypo savininkų pažeidimams pašalinti, taip pat, minėtus asmenis įpareigoti apsaugoti arba pašalinti nesaugų statinį, keliantį pavojų aplinkiniams žmonėms, statiniams ir kitam turtui. Gauto asmens prašymo pagrindu, 2024 m. kovo 21 d. žemės sklype atliktas neplaninis patikrinimas ir 2024 m. kovo 22 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad „ <...> Atlikus patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pastatytas statinys. Statinio statytojai patikrinime nedalyvavo. Kaimynės, J. S. teigimu, 2004 metais įsigijus gretimą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), statinys jau buvo pastatytas“. Atsakant į gautą, prieš tai nurodytą, prašymą, 2024 m. kovo 22 d. buvo priimtas atsakymas Nr. 2D-5612 „Dėl jūsų 2024 m. vasario 21 d. skundo nagrinėjimo nutraukimo“. Institucija 2024 m. kovo 13 d. persiuntė asmens prašymą NŽT. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Institucija el. laišku buvo informuota apie tai, kad jai persiųsta administracinio nusižengimo byla ir prašoma kompetencijos ribose priimti procesinį sprendimą. Institucija nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki tol vykdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. NŽT 2023 m. birželio 6 d. atliko bendros ribos ties Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu ir žemės sklypu unikalus (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-196. Patikrinimo metu fiksuota, kad dalis žemės sklypui priklausančio pastato yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). NŽT nustatė, kad J. P. savo veiksmais pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Institucija, atlikdama tyrimą, kurio rezultatas yra skundžiamas 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas, nustatė, kad Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų nei po dar NŽT nustatyto pažeidimo, nei po teismo 2024 m. balandžio 3 d. priimtos nutarties. Inspekcija, priimdama skundžiamą 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą, be kita ko, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjo žemės sklypo kaimyninis sklypas, į kurio ribas patenka pareiškėjo sodo namelio dalis, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, Kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. rugsėjo 26 d. Tuo tarpu, pareiškėjo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pažymi, kad pažeidimą NŽT nustatė dar 2023 m. birželio 6 d. Teismas nutartį, kuria panaikinimo NŽT priimtą nutarimą administracinėje byloje, priėmė 2024 m. balandžio 3 d. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog jokie teisės aktai nenumato valstybės institucijų teisės atlikti kadastrinius matavimus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau prieš kurį laiką esant nustatytam pažeidimui, sąmoningai pasirinko nesiimti jokių veiksmų, t. y. ignoruodamas jam žinomą aplinkybę, kad nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą naudoja ne tokiomis ribomis, kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre – nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti. Tokiu būdu, iš esmės sutikdamas su pažeidimu ir esama padėtimi, jis sąmoningai naudojasi sodo namelio dalimi, kuri šiai dienai galiojančiais duomenimis yra ne jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Institucija nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės buvo pažeistos kaimyninio sklypo savininkų veiksmais, pasinaudodamas teisės aktuose numatyta teise, visais atvejais turi galimybę kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jo manymu, ši veikla vykdoma ar įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus, arba kreiptis į NŽT dėl kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo patikrinimo, o ne, esant nustatytam savo žemės sklypo naudojimo pažeidimui, pasyviai stebėti ir tikėtis, kad institucijos privalės išspręsti susidariusią situaciją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. P. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad teisės pažeidimas, nusikaltimas, nesvarbu koks jis, turi sudėtį. Vienintelis jo tyčinis veiksmas buvo tai, kad 2009 metais paveldėjo paliktą turtą. Apie kadastrinius matavimus ir pretenzijas iki 2023 m. nėra girdėjęs, nors nuolat padėdavo tėvui ir važinėdavo ten. Jis nestatė to namo, jis tik 1 iš 4 savininkų. NŽT pirmą kartą skyrė nuobaudą tik jam vienam, kitiems ji nebuvo skirta. Mano, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai. Nors institucija turėjo visus įgaliojimus, jis buvo atliktas paviršutiniškai. Byloje yra pateiktas nutarimas, kad buvo surašyta nuobauda remiantis aktu, kuris buvo priimtas prieš pirmą posėdį, su kuriuo jis nėra susipažinęs. Šioje situacijoje jam teko kreiptis ir surasti matininką, šiai dienai jau buvo atlikti pirminiai veiksmai. Laukia atsakymų iš archyvo, kur žemės sklypas yra jų žemės ribose, ir bus formuojama nauja byla, reikės kreiptis į teismą. Pasirodo, kad užėmė savavališkai nieko nedarydamas ir naudoja kito žmogaus žemę. Nuo 2023 m. birželio mėn. informuotas, kad užėmė kitą sklypą. Po savaitės iš karto informuotas, skirta nuobauda ir jis ją apskundė. Aktyvių veiksmų po teismo nutarties nebuvo, nes teismas įpareigojo ne jį, o tą tarnybą atlikti tyrimą. Su kadastriniais matavimais nesutinka. Lapkričio mėn. buvo atvykęs matininkas pagal jo užsakymą, kad išmatuotų žemę ir būtų nustatyta tiesa. Vasario 4 d. atliko kadastrinius matavimus, atliko profesionalai, ekspertai ir akivaizdžiai matavimų koordinatės sutapo su generaliniu planu. Įvertinus dokumentus matosi, kad 2016 metų sklypo matavimai neatitinka ribų ir riba kerta jų ribą, kerta jų statinį. Kai atvažiavo matininkai, įjungus aparatūrą pasižiūrėjo, sako, akivaizdžiai yra visos koordinatės ir matosi skirtumas, kuris yra beveik yra 2 metrai, kaip ir buvo anksčiau. Jau yra NŽT sprendimas, jį siunčia matininkui per sistemą. Pakeitimai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ patvirtinus matavimus.

Institucijos atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su skundu ir mano, jog priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis. Inspekcija gavo prašymą, jog asmuo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir buvo nustatytas pažeidimas būtent pareiškėjo priklausančiame žemės sklype, kurio pareiškėjas neskundė, ir tuo prašymu asmuo kreipėsi į inspekciją, prašė atlikti pakartotinį vertinimą ir imtis visų reikiamų priemonių. Gauto skundo-prašymo pagrindu Statybinės priežiūros departamentas vietoje atliko patikrinimą ir to patikrinimo pagrindu surašė aktą, užfiksavo, kad žemės sklype yra statinis ir atsakant į prašymą buvo konstatuota, kad namelis pastatytas seniai, atitinkamai skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas ir inspekcija informavo Žemės tarnyba apie šitą situaciją. 2024 m. rugpjūčio mėn. inspekcija buvo informuota, kad administraciniu nusižengimų registre yra jiems persiųsta administracinio nusižengimo byla ir prašoma priimti procesinį sprendimą. Kai išsianalizavus situaciją paaiškėjo, kad žemės tarnyba buvo priėmusi nutarimą būtent dėl pareiškėjo veiksmų administracinėje byloje ir tas nutarimas buvo skųstas teismui, teismas panaikino Žemės tarnybos priimtą nutarimą ir persiuntė institucijai nagrinėti ir atlikti papildomą tyrimą. Susiklostė taip, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. administracinę atsakomybę gali taikyti būtent inspekcija, todėl inspekcija atliko duomenų analizę, papildomą tyrimą ir priėmė nutarimą. Bylą pakartotinai nagrinėjo kita institucija, nes buvo keičiamos įgaliojimų ribos. ANK nenumato pereinamųjų nuostatų dėl inspekcijos atliko tyrimo. Teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartyje pasisakė, kad neišsamiai atliktas tyrimas ir grąžino iki galo išnagrinėti. Nustatytos aplinkybės, kad inspekcija 2024 m. kovo mėn. vykdė duomenų nustatymą, kurio buvo pagrindinis tikslas nustatyti, ar statybos darbai nepažeidžia teises akto reikalavimų. Laikytina, kad statinys stovi daugiau kaip 10 metų, dėl to buvo priimtas sprendimas nutraukti tą tyrimą. Buvo kviesti bendraturčiai ir pareiškėjas į susitikimą, kur buvo užduodami klausimai, buvo prašoma pateikti paaiškinimą, nuo 2023 m. birželio mėn. kokių imtasi veiksmų pažeidimams pašalinti, ir pagrindinė išvada buvo tokia, kad pareiškėjas nesėmė jokių veiksmų, dėl to ir buvo priimtas nutarimas skirti nuobaudą, t. y. įspėjimą. Pareiškėjas turėjo imtis veiksmų, nes Nacionalinė žemės tarnyba taiko įstatymus, kur nenumatyta teikti privalomųjų nurodymų, todėl ir nagrinėjant nustatytą pažeidimą, kuris iki šiol galiojantis. Pažeidimai galioja ir buvo renkama informacija, ką pažeidėjas yra padaręs. P. N. žemes tarnybos 2023 m. birželio 6 d. aktas yra galiojantis. Būtent vienas iš pagrindų, nulėmusių nutarimo priėmimą, yra tai, kad būtent kaimynų sklypas yra su kadastriniais matavimais, kurie registruoti 2016 m. Iš registro centro pažymos matyti, kad įregistruoti tie kadastriniai matavimai ir institucija neturi pagrindo abejoti viešame registre esančiais duomenimis. Jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą kuri yra kompetentinga spręsti, ar kadastriniai matavimai atlikti teisėtai. Jie nėra įpareigoti tikrinti viešajame registre registruotų duomenų. Tam, kad būtų įregistruota, turi būti eilė veiksmų. 2024 m, lapkričio 13 d. neturėjo tokios medžiagos dėl kadastrinių matavimų, dėl to ir nepateikė pareiškėjui. Šaukime buvo įvardinama, kad sklype atlikti kadastriniai matavimai. Buvo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka. Ji paprašė pareiškėjo, kad būtų pateiktas paaiškinimas, bet paaiškinimo negavo, nes buvo pasakyta, kad pareiškėjas nesuprato, jog statinio dalis pateko į kito savininko sklypą. Buvo apklausti žodžiu, todėl yra tiktai pokalbis, ir tie paaiškinimai yra fiksuojami nutarime. Teismo nutartyje pasisakyta, kad institucija neprivalo rūpintis žemės sklypu, ir pareiškėjas, žinodamas apie situaciją, tikėjosi, kad išsispręs viskas savaime. Konstatuotas pažeidimas, nes panaikino juk ne aktą, o įspėjimą, pats aktas yra galiojantis. Inspekcija laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Pažeidimas, vadovaujantis įregistruotais duomenimis, yra. Koks ryšis tarp atliekamų veiksmų ir būtent nustatyto pažeidimo, dar nėra aišku. Mato, kad dedamos pastangos nustatytam pažeidimui pašalinti, bet daroma po pažeidimo konstatavimo. Kai buvo skirtas įspėjimas, nebuvo imtasi jokių veiksmų, o įspėjimas skiriamas už tai, kad nėra jokių veiksmų atliekama pašalinti pažeidimui. Institucija sutiko su teismo nutartimi ir buvo atliktas išsamesnis tyrimas. Šiuo atveju, kada perėjo inspekcijai žemės naudojimo kontrolės funkcija, inspekcija atliko tyrimą. Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad pažeidimas egzistuojantis. Ne viena institucija neturi pareigos atlikti kadastrinių matavimų ar iniciuoti asmeninių teisių gynybą. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad nuo nutarties priėmimo nėra atlikta jokių veiksmų, todėl skirtas įspėjimas. Jeigu būtų matę veiksmus, kokie vyksta skundą nagrinėjant teisme, tokio įspėjimo nebūtų, bet neturėjo informacijos tokios. Tik po skirtos nuobaudos pareiškėjas pradėjo imti veiksmų.

Skundas netenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu J. P. nubaustas už administracinio nusižengimo numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirtas įspėjimas už tai, kad <...> Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 6 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti, nesiimama jokių priemonių pažeidimams pašalinti.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kylą už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21- 489/2021, 2AT-75-495/2022). Atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos A. T. 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnas D. S. atliko žemės naudojimo patikrinimą Nr. 49-ŽN-196-(14.49.81), kuriuo nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą. Žemės sklype stovi apleistas pastatas, kurį rytinėje dalyje kerta bendra žemės sklypų riba. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuotos pastato kampų koordinatės. <...> Nustatytas pažeidimas – Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas – dalis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančio pastato patenka į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad dalis žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pastato (B) yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras pastato plotas 28 m². Matavimų duomenys nustatyti patikrinus žemės sklypų bendrą ribą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kuomet J. P. su kitais šeimos nariais paveldėjo jo motinai priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame jau buvo pastatytas namelis. Anot pareiškėjo, minimą namelį su žemės sklypu dar 1982 metais nusipirko Z. M., kuri vėliau šį sklypą su nameliu padovanojo dukrai, t. y. jo motinai O. P.. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas savavališkai kaimyninės žemės neužėmė. Tačiau teismo vertinimu, tai nešalina jo atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, nes pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ne tik už savavališką žemės ar kitų objektų užėmimą, tačiau ir už savavališką jų naudojimą, kas šiuo atveju buvo konstatuota nutarimu jo priėmimui aktualiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad nors ir ne pareiškėjas savavališkai užėmė kaimyninės žemės dalį, tolesnis jos naudojimas negali būti laikomas teisėtu. Vien tai, kad, anot pareiškėjo, ankščiau jokių ginčų dėl žemės sklypų ribos nebuvo ar tai, jog kaimynai jokių jiems pretenzijų nekėlė, jo atsakomybės taip pat nešalina.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tik 2024 m. spalio 22 d. gavo NŽT 2023 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą ir tada sužinojo, kad buvo atlikti kaimynų žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tačiau akivaizdu, kad apie atliktą patikrinimą pareiškėjas žinojo ir anksčiau, nes, kaip pats nurodė savo skunde, žinodamas apie 2024 m. balandžio 3 d. priimtą nutartį, laukė tyrimo rezultatų. Be to, 2024 m. kovo 4 d. pareiškėjui buvo siųstas kvietimas į patikrinimą, siekiant nustatyti, ar statybos darbai žemės sklype (duomenys neskelbtini), atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo apie susiklosčiusią situaciją anksčiau nei pats nurodė savo skunde. Nors teismas neabejoja pareiškėjo teigimu, kad jis galimai nežinojo apie 2016 metais atliktus kaimynų užsakytus kadastrinius matavimus, tačiau akivaizdu, kad sužinojęs apie juos ir su jais nesutikdamas, nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2024 metų spalio mėnesį kreipėsi į naują matininką, kad nustatytų jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, teismui padarius pertrauką bylos nagrinėjime, pateikė duomenis apie atliktus naujus matavimus, iš kurių matyti, jog 2016 metais atlikti kadastriniai matavimas buvo netikslus; taip pat pateikė duomenis iš NŽT ir VĮ „Registrų centras“ apie naujų matavimų įregistravimą. Taigi, šios nutarties priėmimo momentui matyti, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų savo teisėms apginti ir pažeidimams pašalinti, o tiksliau nagrinėjamu atveju paneigti jų buvimą. Tačiau teismas pažymi ir tai, jog realiai veiksmų buvo imasi tik 2024 m spalio mėnesį, tikėtina, jog po šaukimo iš Institucijos gavimo, kadangi pirmas elektroninis laiškas tariantis su matininkais yra datuotas 2024 m. spalio 25 d. Į pareiškėjo pateiktą 2025 m. birželio 10 d. UAB „Geoekspertai“ matininko E. P. informacinį pareiškimą teismas atsižvelgia, kaip į rašytinį įrodymą, tačiau jis negali būti vertinamas kaip liudytojo parodymai ar oficialus dokumentas (nėra rekvizitų ir įmonės antspaudo), todėl jo įrodomoji reikšmė yra mažesnė negu kitų byloje esančių duomenų. Teismas iš esmės sutinka su Institucijos išsakyta pozicija, kad pareiškėjas, sužinojęs apie 2024 m. kovo 14 d. vyksiantį patikrinimą bei žinodamas apie jo atžvilgiu anksčiau kitoje institucijoje vykusį tyrimą bei priimtą 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, šiuo atžvilgiu buvo pasyvus ir bylai aktualiu laikotarpiu nesiėmė kokių nors aktyvių veiksmų, iš esmės laukė situacijos savaiminio išsprendimo. Visa tai leido institucijai pagrįstai konstatuoti, jog nesiimama jokių veiksmų pažeidimams pašalinti, be to, ji privalėjo vadovautis duomenimis, kurie yra įregistruoti viešame registre, kol jie nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat neinformavo institucijos iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos, kad atliekami kažkokie preliminarūs susitarimai ar veiksmai, kurių pasekoje galimai bus atlikti kadastriniai matavimai, tokiu būdu, žinodamas apie vykstantį tyrimą ir pasirinkdamas nepranešimo ir duomenų neteikimo poziciją, turi prisiimti visas neigiamas pasekmes, o ne perkelti atsakomybę ir pareigas valstybės institucijoms.

Nagrinėjamos situacijos kontekste taip pat pažymėtina, kad naujajam savininkui, paveldėjus žemės sklypą su nameliu, pereina ne tik su įgyjamu turtu susijusios teisės, bet ir pareigos, o taip pat ir pareiga įsitikinti, kad įsigytu žemės sklypu naudojamasi nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Nors kaip jau minėta ankščiau, ginčo objektas – namelis, buvo pastatytas dar prieš paveldint žemės sklypą ir pareiškėjas apie minėtus atliktus naujus kadastrinius matavimus sužinojo vėliau nei 2016 metais, tačiau akivaizdu, kad sužinojęs apie pasikeitusias žemės sklypo ribas, t. y. kad minimo namelio dalis galimai yra ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, iki pat antro tyrimo pabaigos praktiškai nesiėmė jokių atitinkamų veiksmų pašalinti nustatytą pažeidimą, taip pat atvykęs į instituciją, jos specialistų neinformavo apie tai, kad planuoja imtis kažkokių veiksmų. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. P. vėliausiai nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., kai buvo priimtas NŽT nutarimas, suvokė, kad pagal įregistruotus ir galiojančius duomenis jam priklausančio namelio dalis galimai yra pastatyta ne pagal sklypo ribas, dėl ko namelio dalis galimai yra kaimynų žemės sklypo ribose, o jo bylai aktualiu laikotarpiu sąmoningas neveikimas ir nesiėmimas priemonių pakeisti esamą situaciją, leidžia daryti išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, konstatuotina, kad J. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, veikoje nustatyti visi šio nusižengimo požymiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra, jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsižvelgiant į tai, J. P. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. P. skundo netenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-888-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24259834737, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.