Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-07-26 · Byla Nr. N1-212-593/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
N1-212-593/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis
I. S.
Civilinis atsakovas
G. S.
Nukentėjusysis
T. B.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius, Audronė Neniškienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-212-593/2019;Proceso numeris 1-01-1-29208-2018-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.11; 1.2.4.1.2.8; 2.3.6.4.5;2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei;

kaltinamajam I. S., jo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei G. S., gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

nukentėjusiajam T. B., jo atstovei advokatei Audronei Neniškienei,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms A. S., I. G., S. Č. ir G. P.,

Psichologei K. S.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, teistas:

2018-11-22 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį,140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3, paskiriant galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė T. B. sveikatą, o būtent: 2018 m. birželio 17 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties prikibo prie nukentėjusiojo T. B., tyčia ne mažiau vieną kartą ranka sudavė pastarajam smūgį į veido sritį ir nuo gauto smūgio nukentėjusiajam nukritus ant gatvės važiuojamosios dalies ir galva atsitrenkus į kietą grindinį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam T. B. dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienos lūžį ir nosies sumušimą, lydimą kraujo susikaupimo dešiniame žandiniame antyje bei kraujavimo iš nosies, odos nubrozdinimą pakaušio dešinės pusės srityje, dešinio smilkinkaulio linijinį lūžį, pereinantį į dešinio pleištakaulio didįjį sparną bei pleištinį antį su kraujo susikaupimu pleištinio ančio srityje, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės smilkininėje srityje ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus smilkininių skilčių srityse, dėl ko nukentėjusiajam T. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis I. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, jog kartu su M. G., A. R. ir D. B. ėjo iki parduotuvės nusipirkti atsigerti. Pamatė, kad iš priekio ateina kažkoks vyras, kuris turi telefoną. I. S. buvo reikalingas telefonas, kad galėtų pasižiūrėti, kiek valandų, nes buvo susitaręs su mama tam tikrą valandą grįžti namo. Mandagiai paklausė to žmogaus valandų, o jis kažką negražiai atsakė, todėl susinervinęs jam trenkė. Ką tiksliai jis atsakė – negali pasakyti, taip pat nesupranta, kodėl jam trenkė. Trenkė delnakauliu į veidą ir jis nukrito ant žemės, atsitrenkė galva. Po to paprašė draugų, kad iškviestų greitąją pagalbą. Prie nukentėjusiojo priėjęs nebuvo. Mano, kad taip pasielgė, nes buvo labai susinervinęs, nes susipyko su drauge, reikėjo grįžti namo, niekas nei telefono, nei laikrodžio neturėjo, o jam labai reikėjo sužinoti kiek valandų. Nukentėjusiajam pataikė į kairį žandą, nukentėjusysis krito arba šonu, arba atbulas. Kai jis nukrito, labai išsigando. Viskas įvyko apie pusę trijų dienos, tikslios dienos neatsimena, galėjo būti 2018 m. birželio 17 diena. Dieną prieš, t. y. 16 dieną, buvo su draugais draugo mamos pirtyje, kur padėjo tvarkytis, tą dieną buvo girtas, gėrė alų ir degtinę gal iki dvyliktos ar pirmos valandos. Įvykio dieną nieko vartojęs nebuvo. Įvykio dieną iš pirties nuvažiavo į ,, (duomenys neskelbtini)“ (taip vadina vietą, kur įsirengę vietą pasisėdėjimui), buvo septyniese, t. y. jis (I. S.), M. G., D. B., A. R., A. D.. Visų telefonai buvo išsikrovę. Iki (duomenys neskelbtini) automobiliu atvežė M. G. mama, todėl žino, kiek buvo tuo metu valandų, nes pasižiūrėjo mašinoje. Po įvykio, tą pačią dieną A. D. ir D. B. papasakojo apie įvykį ir nuėjo namo. Tą pačią dieną apsipyko su M. G., būdami prie ,, (duomenys neskelbtini)“. Dėl ko – nepamena. Namo grįžo apie pusę keturių. Tvirtina, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo, kodėl draugai nurodo kitaip – nežino. Daugiau ikiteisminių tyrimų nepradėta, su šeima bendrauja, santykiai geri, lanko mokymo įstaigą, dirba, nukentėjusiojo atsiprašė. Su šeimos nariais kalbėjo apie žalos atlyginimą. Savo poelgį vertina kritiškai, pasižada ateityje nenusižengti. Iš savo elgesio padarė išvadas, po pokalbio su mama kreipėsi pas psichologą. Kadangi policija uždraudė artintis prie nukentėjusiojo, anksčiau žalos neatlygino, teisminio nagrinėjimo metu atlygino dalį susitartos atlyginti žalos.

Įstatyminė nepilnamečio kaltinamojo atstovė G. S. nurodė, jog apie įvykį sužinojo tik tuomet kai atvyko pareigūnai, sūnus nieko nebuvo pasakojęs. Birželio 17 dieną buvo susitarę su sūnumi važiuoti į kaimą, bet sūnui neprisiskambino, telefonas buvo išjungtas. Dieną prieš I. išvažiuojant į pirtį tarėsi, kad važiuos pas močiutę į kaimą. Telefonas jam dažnai išsikraudavo. Jis namo grįžo normaliai, neatrodė, kad kažkas būtų įvykę, alkoholio kvapo nebuvo. Jis tiesiog grįžo, nuėjo išsimaudyti, persirengė ir kartu išvažiavo. Jai matant sūnus niekada alkoholio nevartojo, šeimoje alkoholio vartojimas nėra toleruojamas. Iš sūnaus kompanijos pažįsta G. ir B.. G. mamą pažįsta, ji pasakojo, kad G. neklauso, tačiau nieko rimto įvykę nėra. B. tėvų nepažįsta. Pas G. į pirtį I. vyko su jos sutikimu, G. mama žadėjo vaikus prižiūrėti, jie padėjo kažką dirbti. Apie ,, (duomenys neskelbtini)“ girdi pirmą kartą. Namuose su sūnumi problemų nebūna, tačiau, kai jis išeina su savo kompanija, būna, jog pareina vėliau negu tartasi, yra buvę ir atsikalbinėjimų. Namuose jis ,,superinis“ vaikas – ir sesę, ir brolį prižiūri, namuose padeda, klauso. Po šio įvykio bandė ieškoti sprendimo, pasakoti jis nėra linkęs, todėl kreipėsi į psichologę. Psichologė sakė, kad tai paauglystė, noras pritapti prie kitų. Pats jis apie šį įvykį nieko neaiškino, tiesiog sakė, jog ėjo gatve, prasilenkė su nepažįstamu vyru, kad kai paklausė, kiek valandų, jis kažką atsakė, įžeidė. Šeimoje be jos ir I. yra G. S. sugyventinis, 12 metų dukra ir 3 metukų sūnus. I. santykiai su jos sugyventiniu geri, I. jie kartu augina nuo gimimo.

Nukentėjusysis T. B. nurodė, jog kaltinamojo nepažinojo. Prisimena tik, kad ėjo į stotį ir kad atsikėlė (duomenys neskelbtini) klinikose. Paties momento, kad kažkas kažko būtų klausę, kad būtų trenkę, neatsimena. Neatsimena, kad anksčiau būtų sakęs, kad pajuto smūgį. Brolis jam pasakojo, kad po šito įvykio jį vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad ten jis pradėjo triukšmauti, todėl ten pasakė, kad girtas ir išleido namo. Alkoholio jis tikrai gėręs nebuvo.

Kadangi nukentėjusysis nieko apie įvykį neprisiminė, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, kad 2018-06-17 susiruošė važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini), apie 14 val. išėjo iš namų, ėjo link autobusų stoties, pro senelių namus (duomenys neskelbtini) gatve, buvo blaivus. Pamena tik momentą, kad pajuto vieną smūgį į galvos sritį, lyg tai iš galo, smūgis buvo į dešinę pusę, lyg kažkur ausies srityje, po smūgio jis nukrito ir daugiau nieko nepamena. Prisimena tik kai atsigavo (duomenys neskelbtini) klinikose. Močiutė, su kuria gyvena, jam vėliau sakė, kad jis parėjo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, iš karto atsigulė. Ką jis kalbėjo GMP medikams – neprisimena, ar eidamas naudojosi telefonu taip pat neprisimena, dviračiu tikrai nevažiavo, kadangi šis sugedęs (2 t., 54-55, 56-58 b. l.).

Paskelbus parodymus, nukentėjusysis patvirtino ir patikslino, jog viską papasakojo brolis, nes pats net neatsimena, kad buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. (duomenys neskelbtini) klinikose atsidūrė greitosios išvežtas iš namų. Patvirtino, jog eidamas į stotį telefoną galėjo turėti, bet ar nešėsi jį rankoje, ar kišenėje – neprisimena. Po tų įvykių telefonas buvo dingęs, jį surado policija. Paskutinį ką atsimena, tai, kad ėjo link stotelės ir pajuto smūgį į dešinę galvos pusę virš ausies. Žmogaus, kuris jam sudavė – nematė, neatsimena, kad kas nors būtų užkalbinęs, ar ko nors klausęs. Kaltinamasis prieš posėdį atsiprašė, sudarė su juo taikos sutartį, prašo labai smarkiai jo nebausti.

Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog T. B. yra jos anūkas. Jis dėl smegenų ligos kartais eidamas svyruodavo, jam nustatytas nedarbingumas. 2018 m. birželio mėnesį (datos neatsimena) T. ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas savo merginą, o grįžti namo antradienį. Nors jis visuomet paskambindavo, pasakydavo, kur jis yra, tačiau tą dieną nepaskambino. Kažkodėl ji nuėjo į jo kambarį ir rado T. gulintį lovoje, jis buvo su kepure. Bandė jį kalbinti, bet jis nieko nešnekėjo. Vėliau pamatė, kad kepurė kruvina. Jo mergina J. telefonu pasakė, kad T. pas ją atvažiavęs nebuvo. Atvykus greitajai, pažįstama felčerė sakė, kad T. jau šiandien buvo ligoninėje, tačiau jį paleido, nes buvo girtas ir triukšmavo. Iki T. išvežant į ligoninę su juo nebuvo įmanoma susišnekėti. Po to jis nelabai ką prisiminė, tik sakė, kad į stotelę ėjo kitu nei įprastai keliu, kaip pateko į ligoninę ir kaip iš jos parėjo namo – neatsiminė, grįžo su visais turėtais pinigais, telefono nebuvo, vėliau atsirado. T. iš namų išėjo blaivus, pasipuošęs. Iki įvykio jis sirgo vėžiu, buvo daryta galvos operacija. Nustatytas nedarbingumas su sužalojimu nesusijęs. Alkoholio nevartoja. Po sužalojimo sveikata iš esmės nepakito.

Liudytojas A. B., nukentėjusiojo T. B. brolis, nurodė, jog T. draugė pasakė, kad brolis sužalotas. Nuvažiavęs į brolio namus, pamatė, kad jis visas mėlynas, o galva sutinusi. Iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Greitosios darbuotoja pasakė, jog brolis pas juos jau buvo atvežtas, kad buvo rastas girtas nukritęs gatvėje. Kai iš namų antrą kartą jį nuvežė į ligoninę, iš (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini), ten darė tyrimą dėl girtumo, bet girtumo nenustatė. Per Facebook rado įvykį mačiusius asmenis, kurie papasakojo, kaip viskas buvo, tačiau nenori būti liudytojais. Jie sakė, jog matė, kaip jaunuolis be marškinėlių pribėgo prie T., sudavė į galvą ir brolis nugriuvo. T. B. po įvykio atsiminė tik tiek, kad išėjo važiuoti pas draugę į (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį į galvą ir viskas. Kaip iš ligoninės sutvarstytas parėjo namo – irgi neprisimena. Vėliau dokumentus rado ligoninėje, telefoną rado policija. Brolis alkoholiu nepiktnaudžiavo, vartojo saikingai. Jis dar iki įvykio turėjo problemų dėl sveikatos, po įvykio jo sveikata nepablogėjo. Ligoninėje dėl sužalojimo T. B. gulėjo apie pora mėnesių, gal daugiau.

Liudytojas A. R. nurodė, jog nukentėjusiojo T. B. nepažįsta. 2018 m. birželio mėnesį Kalvarijoje kartu su I. S. ir M. G. iš centro ėjo į taip vadinamą ,, (duomenys neskelbtini)“, A. R. važiavo dviračiu. Būdamas apie 20-30 metrų nuo I. S., pamatė einantį žmogų, kurį laiką nieko nematė, nes žiūrėjo žemyn, o pakėlęs galvą, pamatė, kad tas žmogus guli ant žemės. Kodėl jis nugriuvo – nežino. Bandė kviesi greitąją, bet telefonas buvo išsikrovęs, o kiti neturėjo. Nuėjo pas netoliese gyvenančius žmones, pasakė, kad jie iškviestų greitąją. Tuo metu M. G. buvo prie to žmogaus, žiūrėjo, kad jam kas nors neatsitiktų. Ką I. darė – nežino. Kodėl žmogus gulėjo ant žemės nežino, gal jam kas nors trenkė, bet kas trenkė – nematė. Ar prieš tai kas nors su juo bendravo – nematė. Po to, kai iškvietė greitąją, jis ir M. G. nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kur tuo metu buvo I. – nematė, konflikto ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat nematė, I. tą vakarą nesutiko. Nematė, kad tą dieną kas nors būtų vartojęs alkoholį. Dieną prieš, buvo pirtyje, kurią padėjo tvarkyti, ten taip pat nematė, kad kas nors vartotų alkoholį. Prisimena, kad buvo apklaustas policijoje, kur, kaip jam atrodo, sakė tiesą. Ką tiksliai ten sakė – neatsimena, kadangi buvo streso būsenoje, galėjo ir sumeluoti. Galėjo meluoti apie tai, kad I. S. gėrė, nes galvojo, kad taip palengvins jo padėtį. Atsimena, kad sakė, jog kažkas gėrė alkoholinius gėrimus. Apklausoje be jo ir tyrėjos dalyvavo ir asmuo iš vaiko teisių apsaugos.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 153 – 154 b. l.), liudytojas nurodė, jog jie dalyje neteisingi, kadangi nurodyta, jog ryte gėrė pirtyje, bet atrodo, kad tai netiesa, nes neatsimena, ar tada gėrė. Išsigalvojo ir toje dalyje, kur sakė, kad nukentėjusiajam trenkė I., kadangi labai policijoje klausinėjo, todėl iš streso sugalvojo pasakyti, kad matė. Kad trenkė I. pasakė todėl, kad jis buvo šalia nukentėjusiojo. Iš draugų girdėjo, kad I. su M. susimušė, todėl taip ir pasakė. Priežasties nežino. Tą dieną I. matė ,,(duomenys neskelbtini)“, bet labai trumpai, su juo nekalbėjo, nematė, kad jis su kuo nors pyktųsi. Tuomet apklausoje viską nurodė detaliai, komisariate labai detaliai klausinėjo. Prieš teismo posėdį su niekuo nekalbėjo ir niekas neprašė kitaip nurodyti aplinkybes. Su I. S. yra draugai.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose A. R. teigė, jog 2018-06-16 su draugais buvo pirtyje, kuri priklauso M. G. tėvams. 2018-06-17 kartu su I. S. ir mergina, kuri vairavo, važiavo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į "(duomenys neskelbtini)" (negyvenamas namas), kur netrukus atvažiavo ir kiti draugai. Ar "(duomenys neskelbtini)" kas vartojo alkoholį – nematė, pats negėrė. "(duomenys neskelbtini)" buvo jis, M. G., A. D., I. S., lyg tai L.. Sugalvojo eiti link miesto. Jis, I. S. ir M. G. ėjo link centro, tuo metu buvo apie 14-15 val. Paskui ėjo atgal link "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) gatve. Jis važiavo dviračiu kelio važiuojamąją dalimi, I. ir M. ėjo apie 10 metrų atstumu. Matė, kad iš priekio kelio važiuojamąja dalimi, maždaug viduriu eina vyras, kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, draugai jam buvo iš kairės pusės, I. S. arčiau to žmogaus. Paskui pamatė, kaip I. S. dešine ranka trenkia tam žmogui į galvos sritį. Atrodo, kad trenkė į kairę veido pusę, po smūgio žmogus iškarto nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, daugiau smūgių nematė, negirdėjo, kad I. būtų ką nors sakęs prieš trenkdamas, tuo metu nuo I. buvo 10-15 metrų atstumu. Krintančio žmogaus smūgio garso negirdėjo, greitai privažiavo, atrodo vyras buvo be sąmonės, bėgo kraujas, M. laikė vyro galvą, liepė kviesti greitąją pagalbą. Jis bandė iš to vyro telefono, kuris buvo ant žemės, iškviesti pagalbą, bet nemokėjo, todėl telefoną įdėjo į jo kelnių kišenę ir bėgo į namą prašyti žmonių kviesti pagalbą, o kai grįžo I. jau nebuvo, kur jis buvo nežino. Pamena, kad kaip privažiavo su dviračiu, I. kažką sakė, kad tas vyras rodė "fakus", bet jis to nematė. Įvykio metu I. buvo su šortais ir be marškinėlių. Jis ir M. G. grįžo į "(duomenys neskelbtini)", atrodo vėliau atėjo ir I.. M. su I. susimušė dėl to, kad I. trenkė tam vyrui (1 t., 153-154 b. l.).

Liudytojas M. G. teisme nurodė, jog prisimena, kad dieną prieš įvykį jo namuose kartu su draugais dirbo, po to ėjo į pirtį, kur vartojo alkoholį. Kitą dieną grįžo į (duomenys neskelbtini), atėjo į A. (D.) sesės kiemą, vadinamą ,, (duomenys neskelbtini)“, kur visi rinkdavosi. Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ ėjo į parduotuvę kartu su A. (R.) ir I. (S.), grįžtant iš parduotuvės, I. ėjo apie 8-10 metrų toliau nuo jų, tuomet visi prasilenkė su nukentėjusiuoju. Išgirdo, kad I. su nukentėjusiuoju kažką šnekėjo, o kai atsisuko, pamatė, kad tas žmogus yra ant žemės. I. iš karto nuėjo. Kartu su A. iškvietė greitąją, tiksliau A. nuėjo pas kaimynus, kad šie iškviestų. Prieš įvykį laiką leido (duomenys neskelbtini) – sėdėjo, žaidė kortomis, alkoholinių gėrimų nevartojo, nebent kas nors buvo pagiringi. Atrodo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ tikrai niekas negėrė, nes visiems buvo nesveika. Neatsimena, ką I. su nukentėjusiuoju kalbėjo, bet jie kalbėjo normaliai. Po to iš karto pamatė vyrą ant žemės. Mano, kad jam trenkė I.. Liepė A. bandyti skambinti iš nukentėjusiojo telefono, bet nepavyko, nes reikėjo slaptažodžio ir tada A. nubėgo į kiemą pas kažkokius žmones ir jie iškvietė greitąją. I. iš karto nuėjo, gal buvo išsigandęs, kad tas žmogus nualpo, kad buvo kraujo. Po įvykio su juo nešnekėjo. Iš tikrųjų, nežino, ko I. galėjo išsigąsti. Pats jis irgi buvo išsigandęs – bijojo, kad žmogus gali mirti, laikė jo galvą, o jis kraujavo. Atsimena, kad buvo apklaustas policijoje birželio mėnesį, bet ką sakė – neatsimena. Policijai apie šį įvykį sakė tiesą, tuomet geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Protokolą pasirašė, bet jo neperskaitė, nes niekas nedavė, o gal tiesiog neatsimena, kad perskaitė. Nežino, kodėl pasirašė, kad protokolą perskaitė. Po konflikto ir po to kai nukentėjusiajam buvo suteikta pagalba, vėl grįžo į ,,(duomenys neskelbtini)“, ten susipyko ir susimušė su I., dėl ko – neatsimena, muštynes matė A. ir D. Neatsimena, kad būtų ikiteisminio tyrimo metu nurodęs susipykimo su I. priežastį, todėl negali pasakyti, kad nurodė teisybę. Kuomet prasilenkė su nukentėjusiuoju, girdėjo pliaukštelėjimo ar smūgio garsą, paties smūgio nematė. Tą dieną, kai įvyko įvykis, jautėsi gal pagiringas, nes skaudėjo galvą. I. tą dieną neatrodė išgėręs. Pirtyje alkoholį nustojo gerti naktį, tiksliau apie 3-4 ryto. Kada I. nuėjo miegoti – nežino. Pirtyje gėrė alų ir vieną 0,7 l butelį degtinės. Ar alkoholį gėrė visi – nežino, nes buvo apie 10 žmonių. Apie tai, kodėl nukentėjusysis nukrito ant žemės, su I. nesikalbėjo. Mano, kad žmogus nukrito dėl to, kad jam trenkė I., nes daugiau aplinkui nieko nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo labai daug pareigūnų, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo nebuvo.

Perskaičius M. G. 2018 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 149-150 b. l.), M. G. nurodė, jog jų netvirtina, nes nematė, kaip I. trenkė. Iš viso neatsimena, ką kalbėjo policijoje. Tuomet sakė, kad I. ,,už dyką“ sumušė žmogų, ko gero taip ir galvojo, bet dabar neatsimena, galėjo dėl to su I. susipykti. Ko gero tai, ką pasakojo pareigūnams, yra teisybė, jokių priežasčių meluoti – neturėjo.

Šalies argumentai

A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog I. S. pažįsta. Galimai 2018 m. birželio 17 d. matė tarp I. S. ir M. G. kilusį konfliktą, kurio metu jie apsistumdė. Prieš tai dieną buvo pas draugą pirtyje, šiek tiek išgėrinėjo – gėrė alų, ar gėrė degtinę – neatsimena, pirtyje visi buvo šiek tiek apsvaigę arba girti. Vartoti alkoholį baigė naktį. Kitas rytas prasidėjo tuo, kad aptvarkė draugo sodybą ir L. L. A. D., I. S., M. G., A. R., D. B. parvežė į (duomenys neskelbtini). Nuvežė į ,,(duomenys neskelbtini)“, iš ten ėjo prie upės išsimaudyti, po to I., M. ir A. nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo – M. su I. dėl kažko ginčijosi, lygtai dėl to, kad I. kažkam trenkė. Po to I. išėjo namo. Kai I. išėjo, M. arba A. pasakė, kad I. kažkam trenkė. Kiek suprato – I. kažkam sudavė dėl to, kad jam kažką parodė ar pasakė. Atsimena, kad buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, neturėjo jokio pagrindo meluoti, apklausos metu sakė teisybę. Parodymai skiriasi, kadangi dabar gerai nepamena, kas vyko. Pirtyje alkoholį vartojo ir I. S., kokios jis buvo būklės, kai nuėjo miegoti – neprisimena. Ryte, kai grįžo iš pirties, I. S. buvo dar pagiringas.

Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 157-158 b. l.), A. D. juos patvirtino, nurodydamas, jog matė parkritusį žmogų, greitosios pagalbos automobilį. Pamena, kad tą dieną sau pirko alaus, bet nepamena, būtų gėrę visi. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gėrė visi, reiškia gėrė, nes tuomet aplinkybes prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, jog 2018-06-16 su draugais buvo M. G. šeimai priklausančioje pirtyje, ten vartojo alkoholinius gėrimus, nakvojo. 2018-06-17 sekmadienio rytą iš pirties pradėjo skirstytis, L. ir kažkuri iš merginų parvežė į (duomenys neskelbtini) A. D. ir M. G.. Parduotuvėje nusipirko alkoholio ir nuvažiavo į vadinamą "(duomenys neskelbtini)", ten leido laiką, gėrė nusipirktą alkoholį, alkoholį gėrė visi, tame tarpe ir I. S.. Pabuvus "(duomenys neskelbtini)" apie 1 val., galimai apie 14 val. M. G., I. S. ir A. R. kažkur išėjo. Kai jie išėjo, A. D. ir A. nusprendė nueiti iki parduotuvės, ėjo pro senelių namus, kai pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje ant kelio važiuojamosios dalies gulintį nepažįstamą vyrą, M. G. stovintį šalia ir A. R., kuris stovėjo netoliese, aplinkui buvo ir daugiau žmonių. Tai pamatę su A. priėjo arčiau, I. S. nesimatė. M. pasakė "I. trenkė", daugiau nieko nesakė. Sulaukę kol atvažiuos greitoji medicinos pagalba, grįžo į "(duomenys neskelbtini)". Gal po 30 minučių į "(duomenys neskelbtini)" atėjo ir I., jis ir M. G. susiginčijo dėl to, kad I. už nieką trenkė žmogui (1 t.,147-158 b. l.).

BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nepilnamečio liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Jis nurodė, kad 2018-06-17 su draugais buvo pirtyje, kuri priklauso M. G. tėvams. Pirtyje buvo M. G., A. R., T. M., I. S., visi vartojo alkoholinius gėrimus, ten ir nakvojo. Jis ir T. M. iš pirties išėjo namo 2018-06-17 rytą, apie 09.20 val., kiti dar liko pirtyje. 2018-06-17 d. apie 13.00 val. eidamas netoli stoties, ant kelio važiuojamosios dalies pamatė savo draugus M. G. ir A. R.. Priėjęs pamatė, kad M. G. laikė vaikino vardu T. galvą, o A. sėdėjo ant dviračio. T. buvo sužeistas, matėsi kraujas, dar buvo du kaimynai, vyras ir moteris. Jis klausė kas įvyko, visi sakė, kad nežino, draugai sakė, kad T. rado jau gulintį. Tačiau jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) visi kalbėjo, jog T. B. sumušė I. S., iš ko tai tiksliai girdėjo, negali pasakyti. M. ir A. taip pat girdėjo, kad T. sumušė I. S.. Kai pamatė, kad atvažiuoja greitoji medicinos pagalba, su A. R. pasitraukė. 2018-06-17 apie 16.00 val. nuėjo į "(duomenys neskelbtini)", kur kartais susitinka su draugais. "(duomenys neskelbtini)" rado I. S., M. G., A. R., paskui atėjo T. M., susirinkę kalbėjo, kad I. S. T. trenkė už dyką, šio pokalbio I. negirdėjo, nes buvo paėjęs toliau. Kai "(duomenys neskelbtini)" matė I. S., šis buvo išgėręs, jis buvo šviesiais šortais, be maikės, nuogu kūnu, matė, kad I. ranka truputį sužalota. Kad I. S. sužalojo T. girdėjo iš pokalbių, pats nematė (1 t.,145-146 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus Skyriaus specialisto išvadoje Nr. PKG20(100)2019(01) nurodyta, kad T. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka: 1) į dešinio skruosto (žando) bei nosies sritį, padarant dešinio viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės sienos lūžį ir nosies sumušimą, lydimą kraujo susikaupimo dešiniame žandiniame antyje bei kraujavimo iš nosies; būdinga smūgio sudavimui (pvz., ranka, koja ir pan.); 2) į pakaušio dešinę pusę, padarant odos nubrozdinimą pakaušio dešinės pusės srityje, dešinio smilkinkaulio linijinį lūžį pereinantį į dešinio pleištakaulio didįjį sparną bei pleištinį antį su kraujo susikaupimu pleištinio ančio srityje, su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės smilkininėje srityje ir kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus smilkinių skilčių srityse, būdingas griuvimui bei galvos užpakalinio paviršiaus dešinės pusės atsitrenkimui į kietą pagindą pvz., kelio dangą). Smūgis į veidą galėjo būti po jo sekusio griuvimo priežastimi. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinės pusės smilkininėje srityje, lydimo galvos smegenų suspaudimo. Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, galėjo būti padaryti ir vienu metu. Kategoriškai pasakyti apie sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Nuo griuvimo ir galvos atsitrenkimo į kietą pagrindą, įvykus kaukolės kaulo lūžiui, lūžgalių kraštams pažeidus galvos smegenų dangalinę arteriją, išsiliejo kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešiniame pusrutulyje, kuris ilgainiui dėl jo didėjančio tūrio pradėjo spausti galvos smegenis. Visi T. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į nustatytų kūno sužalojimų lokalizaciją, pobūdį, jų morfologinius požymius, betarpiškai po galvos traumavimo T. B. galėjo trumpalaikiai netekti sąmonės, po ko sąmonei sugrįžus, buvo galimi jo bet kokie savarankiški veiksmai iki išsiliejusiam ir besikaupiančiam kraujui (hematomai) virš kietojo galvos smegenų dangalo pradėjus spausti galvos smegenis (literatūros duomenimis, lokalus 30-50 ml kraujo tūris sukelia galvos smegenų spaudimą, o hematomos tūriui pasiekus 100 ml paprastai įvyksta mirtis). Konkrečiu atveju iki patekimo į LSMUL (duomenys neskelbtini) klinikas (2018-06-18) T. B. buvo sąmoningas (tik vangus), kontaktiškas, paliepimus vykdė. Nukentėjusiojo T. B. medicininiuose dokumentuose iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pasigendama konstatuoto odos nubrozdinimo skruoste nurodytos konkrečios pusės (dešinės ar kairės) bei jo dydžio ir tai, komisijos nuomone, laikoma nepilnu rasto sužalojimo aprašymu (2 t., 104-109 b. l.).

2018-06-19 – 2018-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Apžiūros metu konstatuota, jog ant asfaltuotos važiuojamosios dalies kelio dangos yra sudžiūvusios į kraują panašios medžiagos (1 t., 21-27 b. l.);

2018-07-11 objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) 2018-06-17 garso įrašas (1 t. 39, 41-44 b. l.).

2018-06-27 Objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas 2018-06-20 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktas vaizdo įrašas, kuris peržiūrėtas ir aprašytas jame fiksuotas vaizdas, iš kurio matyti, kaip 14:18 min. iš (duomenys neskelbtini) g. išeina 3 asmenys, iš kurių vienas važiuoja dviračiu, asmenys eina link stoties, link pėsčiųjų perėjos. Asmenų identifikuoti iš įrašo nėra galimybės, nes vaizdas per tolimas ir neryškus (1 t. 45-47, 49-54 b. l.);

Įtariamojo I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog I. S. parodo vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis ėjo, prieš susitinkant T. B., bei vietą, kurioje jis sudavė T. B. ir smūgio sudavimo būdą – dešinės rankos delno apatine dalimi į kairės pusės veido sritį bei vietą, kurioje nukentėjusysis nugriuvo po smūgio (3 t., 105-110 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinęs bei įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. S. inkriminuota veika visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis iš esmės visus jam inkriminuotus veiksmus pripažino visiškai (išskyrus girtumą), tai patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, įvykio vietoje rasta į kraują panaši dėmė, įtariamojo kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Įvykio laiką ir vietą patvirtina bendrajam pagalbos greitosios medicinos pagalbos tarnybai teikta ir užfiksuota garso įrašuose informacija. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo laipsnį įrodo teismo medicinos tarnybos išvada, kurioje detaliai išdėstyta, kuo vadovaujantis T. B. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visos teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja ir viena kitą papildo. Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai ir teigia nematę smūgio sudavimo nukentėjusiajam momento, vis tik patvirtina, jog be I. S., kuris netoli nukentėjusiojo, daugiau niekas negalėjo suduoti smūgio, be to minėti teisme apklausti kaltinamojo draugai, ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė smūgio sudavimo nukentėjusiajam aplinkybes, o teisme teigė, jog tuomet įvykį prisiminė geriau ir meluoti neturėjo jokio pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nusikalstamą veiką prieš T. B. I. S. įvykdė neturėdamas tam jokios dingsties – jie pažįstami nebuvo, jokių tarpusavio nesutarimų neturėjo, tarp jų net neįvyko joks konfliktas. Nors kaltinamasis, pripažindamas jog nukentėjusiajam sudavė smūgį savo kaltę bando sušvelninti, nurodydamas, jog jį sunervino nukentėjusiojo atsakymas ar įžeidžiami žodžiai, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, I. S. veiksmai vertintini chuliganiškais, kadangi akivaizdu, jog nei nepagarbūs, įžeidžiantys žodžiai, nei netinkamu tonu pasakyti kitokie žodžiai ar parodyti gestai – negali būti pretekstas vartoti smurtą. Juolab, jog ir pats I. S. nurodė, jog nežinantis, dėl ko sudavė nukentėjusiajam. Tai, jog smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas be jokios dingsties patvirtinta ir teisme apklaustų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tame tarpe ir paties M. G., kurie nurodė, jog M. G. supyko ant I. S. būtent dėl to, jog nukentėjusįjį sumušė ,,už dyką“, t. y. neturint tam jokio pagrindo. Šie veiksmai laikytini akivaizdžiai ir demonstratyviai ignoruojančiais elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, ir atliktais be jokios dingsties. Net ir savo veiksmams atlikti panaudojant mažareikšmę dingstį, remiantis teismų praktika, tokių veiksmų atlikimas laikomas chuliganiškomis paskatomis. Be to, I. S. T. B. sužalojo miesto gatvėje, netoliese gyvenamųjų namų, t. y. viešoje vietoje.

Taip pat teismas laiko, jog nustatyta, kad I. S., smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, neabejotinai suvokė, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir gali sukelti jos sutrikdymą ir nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad siekio sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą kaltininkas neturėjo, tačiau teismas sprendžia, jog jis buvo abejingas savo suduoto smūgio padariniams, iš įvykio vietos pasišalino, pats greitosios pagalbos nekvietė. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis sunkiai sužalojo T. B. veikdamas netiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog I. S. veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikiant netiesiogine tyčia). I. S. nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šios veikos padarymo padarė tris nusikalstamas veikas, už ką nuteistas 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (3 t., 126-131 b. l.).

I. S. keturis kartus atsisakyta pradėti administracinę teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (nes priešingą įstatymui veiką padarė jaunesnis nei 16 metų amžiaus asmuo) už tai, kad tyčia išdaužė namo laiptinės durų stiklą, įžeidinėjo ir plūdo kitą nepilnametį, jog vartojo narkotines medžiagas ir buvo neblaivus viešoje vietoje. Be to, jis du kartus vairavo transporto priemonę kai nėra įgijęs teisės ją vairuoti, dėl ko jam 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. vasario 21 d. surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai ir paskirtos nuobaudos (3 t., 132-135 b. l.). Net bylą pradėjus nagrinėti teisme, jis padarė administracinius teisės pažeidimus, už ką 2019-07-01 Marijampolės apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį ir 492 straipsnio 1 dalį.

I. S. nuo 2018-09-25 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 136 b. l.), charakterizuojamas labai gerai (4 t., 13 b. l.); (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro, kur jis mokosi nuo 2018-11-08, charakterizuojamas kaip nepažangus, tačiau labai gero elgesio moksleivis; Psichiatro ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (3 t., 148 b. l.); Psichologo išvadoje nurodyta, jog jis lankėsi pas psichologę, dėl patiriamų pergyvenimų, jam būdingi ankstyvosios paauglystės ypatumai, ,,pasimetimo“ tarpsnis, padidintas jautrumas, emocijų nepastovumas, dėl impulsyvumo padidėjusi elgesio nukrypimų grėsmė. Išreikštas didelis pasitikėjimo lygis motina, stiprintas ryšys su šeima, jos socialine aplinka (4 t., 15 b. l.).

I. S. gyvena su motina G. S., jos sugyventiniu G. E., seserimi M. ir broliu M., gimusiais 2006 ir 2016 metais, sveikatos problemų neturi. I. S. elgesys buvo svarstytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko gerovės komisijoje, jam nuo 2018-03-15 iki 2018-08-31 buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės – tęsti mokymąsi pagal pasirinktą programą, lankyti socialinio pedagogo konsultacijas, lankyti psichologo konsultacijas, nustatyta, jog jo gyvenimo sąlygos yra geros, jis pats supranta, kad dažnai elgiasi netinkamai, įsipareigoja keistis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo (VVTAIĮT prie SADM (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) savivaldybės Informacija apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, 3 t., 141-142 b. l.) .

I. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, atlygino išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai bei dalį (1000 eurų) nukentėjusiajam T. B. padarytos neturtinės žalos, pasirašė susitarimą dėl likusios žalos atlyginimo, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, dėl ko nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Nepritartina prokurorės pozicijai, jog vien dėl to, kad I. S. nepripažįsta sunkinančios aplinkybės girtumo, nėra pagrindo daryti išvadai, jog jis nepripažįsta kaltės.

Remiantis teismų praktika, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju I. S. nuo pat pirmosios apklausos metu davė išsamius parodymus apie jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir šie jo parodymai nekito viso proceso (parodymų patikrinimo vietoje, teisminio nagrinėjimo) metu. Aplinkybė, ar veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne – nelaikytina ta esmine faktine aplinkybe, kuri lemtų kaltės pripažinimą ir dėl kurios nepripažinimo nebūtų galima spręsti dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). I. S. atlygino visą Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą – 3001, 69 euro ir 1/6 nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos. Taigi iš prašomos priteisti bendros 9001, 69 euro sumos, I. S. atlygino 4001,69 euro, t. y. beveik pusę. Be to jis susitarė su nukentėjusiuoju dėl likusios žalos atlyginimo gana trumpu terminu – per pusę metų. Įvertinus tai, jog kaltinamasis nepilnametis, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino ir dirba šiuo metu, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuoširdžias pastangas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl teismo manymu yra pagrindas, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis atlygino dalį ir deda pastangas atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą.

Byloje liudytojais apklaustų kaltinamojo draugų parodymai patvirtina, jog I. S. naktį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir ryte prieš pat nusikaltimą – vartojo alkoholinius gėrimus. Nors teisiamojo posėdžio metu dauguma liudytojų to nenurodė, tačiau, tačiau teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu neturėjo pagrindo meluoti teigdami, jog visi pirtyje iki vėlyvo laiko ir kitą dieną vartojo alkoholį. Tai, kad I. S. prieš veikos padarymą buvo apsvaigęs, nors ir netiesiogiai patvirtino liudytojas M. G., nurodydamas, jog visiems būnant ,, (duomenys neskelbtini)“ kai kurie buvo pagiringi, bei liudytojas A. D., kuris kategoriškai teigė, jog I. S. nusikaltimo dieną buvo pagiringas. Sprendžiant klausimą, ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo priešingas teisei elgesys nuolatos yra lemiamas alkoholio vartojimo, ką patvirtina ir tai, jog ir vėlesnes veikas (už kurias nuteistas 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu) ir viena iš kurių beveik tapati veikai nagrinėjamai šioje byloje, tik nesukėlusi tokių rimtų pasekmių, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, ir pats I. S., apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog negali nurodyti, kodėl susinervino ir kodėl sudavė nukentėjusiajam, kas taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad spontaniškas ir nevaldomas elgesys buvo nulemtas alkoholio vartojimo. Todėl teismas aplinkybę, jog I. S. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

I. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu, todėl jam taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti BK XI skyriuje.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina, nesant jokių sąlygų skirti švelnesnės rūšies bausmes. Įvertinus tai, jog nusikaltimą I. S. nusikalto būdamas nepilnamečiu ir atsižvelgus į išdėstytas I. S. charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į nusikalstamos veikos padarymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, įvertinus kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tai, iki nagrinėjamo nusikaltimo darė teisės pažeidimus, po šios nusikalstamos veikos dar tris kartus nusikalto bei padarė administracinio nusižengimo kodekse numatytus pažeidimus. Parenkant bausmės dydį taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog I. S. bando pakeisi savo elgesį teigiama kryptimi – įsidarbino, lankėsi pas psichologą, tačiau tos pastangos nėra pakankamos, kadangi jis net ir bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje vėl padarė teisės pažeidimą, t. y. 2019 m. gegužės 31 d. buvo neblaivus viešoje vietoje ir su savimi turėjo pakelį cigarečių ,,Winston“. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiajam nusikaltimu sukeltas sveikatos sutrikdymo pasekmes (po nukentėjusiojo gydymo jo sveikata nepablogėjo daugiau, nei buvo prieš sužalojimą) bei į nukentėjusiojo poziciją, kuris pretenzijų kaltinamajam nereiškia.

Teismų praktikoje net ir pilnamečiams asmenims, teisiamiems už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą netiesiogine tyčia, pripažinusiems kaltę ir atsiprašiusiems nukentėjusiojo, kai padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą kaltininkas pripažįsta ir sutinka atlyginti, paprastai skiriama minimali ar artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė ir netgi svarstomas klausimas dėl švelnesnės bausmės, nei numatyta sankcijoje, paskyrimo ir neretai tokia bausmė skiriama. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šioje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių ir sąlygų, kad būtų galima skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Teismo įsitinimu, nėra ir pagrindo skirti švelnesnės rūšies bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi, remiantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais esant galimybei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šioje situacijoje neprieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas sprendžia, jog, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, I. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artima bausmės minimumui, vertinant (atsižvelgus į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi.

Įvertinus I. S. itin jauną amžių (nusikaltimo padarymo metu jam dar nebuvo 16 metų), tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, atsižvelgiant į tai, jog iki šios nusikalstamos veikos padarymo jokios atsakomybės formos nebuvo taikytos, jokios poveikio priemonės neskirtos, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidedant. Įvertinus tai, jog I. S. sunkiai koreguoja savo elgesį: net ir prasidėjus šios bylos nagrinėjimui teisme, padarė administracinį nusižengimą, pažeidinėja 2018-11-22 baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus – skirtinas artimas maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Teismo manymu tik taikant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą, bus galimybė stebint I. S. elgesį, tokiu būdu jį koreguoti. Tuo tikslu skirtinas kompleksas auklėjamojo poveikio priemonių – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK85 straipsnis) ir elgesio apribojimas (BK 87 str.), įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo (jeigu teismas dėl probacijos sąlygų nesilaikymo panaikintų bausmės vykdymo atidėjimą) atveju, į I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina pagal 2018-11-22 baudžiamąjį įsakymą atlikta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. b) papunkčiui bei sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-06-21 11 val. 30 min. iki 2018-06-22 11 val. 10 min., t. y. viena para, prilyginant ją 1 laisvės atėmimo dienai.

Civiliniai ieškiniai

Byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 3001,69 eurų žalą, patirtą dėl atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios nukentėjusiojo gydymo (3 t., 6-7 b. l.) bei nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti 20 000 eurų neturtinę žalą (2 t., 66-67 b. l.).

Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui Swedbank mokėjimo nurodytą, iš kurio matyti, jog 2019-05-09 į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą I. S. pervedė 3001,69 euro (4 t., 16 b. l.).

Nustačius, jog ieškinyje nurodyta prašoma priteisti žala visiškai atlyginta, procesas dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktinas.

Byloje pateiktas susitaikymo aktas, kurį pasirašė I. S., jo įstatyminė atstovė, laiduojanti už žalos atlyginimą G. S. ir nukentėjusysis T. B.. Iš šio susitarimo matyti, jog T. B. prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino iki 6000 eurų, o I. S. įsipareigojo šią sumą nukentėjusiajam pervesti į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą per pusę metų, bet nevėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. (4 t., 40 b. l.). 2019-06-25 mokėjimo nurodymu žalos atlyginimui į T. B. ir I. S. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodytą sąskaitą pervesta 1000 eurų (4 t., 78 b. l.).

Įvertinus tai, jog nagrinėjamoje situacijoje yra visi neturtinės žalos atlyginimo pagrindai, kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas susitarimas įstatymui neprieštarauja, toks susitarimas tvirtintinas.

Kiti klausimai

Daiktiniai įrodymai: vatos šluotelė su į kraują panašios medžiagos pavyzdžiu, paimtu įvykio vietos, kuri saugoma (duomenys neskelbtini) AVPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., 29 b. l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintina

Du kompaktiniai diskai – su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų įrašu (1 t., 40-43,48-50 b. l.) – paliktini prie bylos medžiagos.

I. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi subendrinti su 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (griežtesne bausme apimant švelnesnę) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Taikyti baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus (BK 85 str.) ir elgesio apribojimą (BK 87 str.):

- elgesio apribojimą paskirti 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant I. S. nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

- per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju, bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityti pagal 2018-11-22 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 p. b) papunkčiu) bei sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-21 iki 2018-06-22, t. y. vieną parą, prilyginant ją 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Procesą dėl (duomenys neskelbtini)teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio – nutraukti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį I. S. įsipareigoja, o jo įstatyminė atstovė atsakovė G. S. laiduoja, jog iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus atlyginta T. B. likusi neatlyginta 5000 (penkių tūkstančių) eurų žala.

Išaiškinti I. S. ir jo įstatyminei atstovei atsakovei G. S., jog neįvykdžius teismo patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, gali būti išduotas vykdomasis raštas ir žalos išieškojimas vykdomas priverstinai, išieškant neatlygintos žalos dydį iš kaltinamojo I. S., o jam neišgalint iki pilnametystės iš jo įstatyminės atstovės civilinės atsakovės G. S..

2019 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – palikti iki susitariamo dėl žalos atlyginimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktinius įrodymus: vatos šluotelę su į kraują panašios medžiagos pavyzdžiu – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; Du kompaktinius diskus: su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kamerų įrašu – palikti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti nuteistajam, jog nevykdant ar netinkamai vykdant teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) sąlygas, darant teisės pažeidimus, teismas probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti pareigų arba auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė