- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- A-62-752-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
- Pareiškėjas
- V., V. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į darbą bei išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2005 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) sudarė su advokatu V. V. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (b. l. 12).
2009 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba raštu Nr. (3.4)-SR-2578 konstatavo, kad advokatas V. V. nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir įspėjo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d. Sutartis bus nutraukta (b. l. 24-25).
2009 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba raštu Nr. (3.3)-SR-2925 Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį, sudarytą su advokatu V. V., vienašališkai nutraukė (b. l. 22).
2009 m. lapkričio 12 d. V. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą ieškiniui dėl jo grąžinimo į darbą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje paduoti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 15-16) prašymą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme. Nurodyta, kad prašymas nagrinėtinas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.
II.
Pareiškėjas V. V. skundu (b. l. 4-6), kurį vėliau papildė (b. l. 113), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 14 d. įspėjimą Nr. (3.4)-SR-2578 dėl sutarties nutraukimo ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. (3.3)-SR-2925 dėl sutarties nutraukimo; grąžinti jį į Tarnybą nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. ir priteisti išmoką už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. bei 9 652,18 Lt atlyginimo už 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
Nurodė, kad Sutartis su juo vienašališkai buvo nutraukta nepagrįstai. Nuo Sutarties sudarymo pradžios jis sąžiningai vykdė visus įsipareigojimus. Nuo 2008 m. su Tarnyba prasidėjo nesutarimai: iš jo Tarnyba pradėjo reikalauti paaiškinimų, kokių nenumatyta pasirašytoje Sutartyje, o nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas buvo atleistas iš Tarnybos nedarbingumo laikotarpiu, taip grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 131 straipsnio, 133 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad Tarnyba pateikė netikslią informaciją, kuri neatitinka faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo V. V. skundą (b. l. 31-38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pagrindinis Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Antrinę teisinę pagalbą teikia Tarnybos konkurso būdu atrinkti antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai. Tarnyba su šiais advokatais sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pagal sutartis kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą bei moka užmokestį. Atitinkamai su pareiškėju buvo sudaryta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis. Nurodė, kad tai ne darbo, o civilinės teisės normomis grindžiama sutartis. Šia Sutartimi advokatas įsipareigojo tinkamai ir sąžiningai, teikti antrinę teisinę pagalbą, vykdyti Sutarties 2.2 punkte numatytas pareigas. Sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad Tarnyba turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, raštu įspėjus kitą šalį prieš 15 dienų, jeigu nustato, kad advokatas be pateisinamų priežasčių netinkamai vykdo arba nevykdo Sutarties 2.2 punkte nustatytų pareigų. Taigi, anot atsakovo, Sutartis su pareiškėju, jam pakartotinai pažeidus Sutarties 2.2 punkte nustatytas pareigas, buvo nutraukta teisėtai, laikantis Sutartyje numatytų nutraukimo sąlygų bei nepažeidžiant jo paminėtų DK nuostatų.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimi (b. l. 3) pareiškėjo V. V. skundą dalyje dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 14 d. įspėjimo Nr. (3.4)-SR-2578 panaikinimo atsisakė priimti, o 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu (b. l. 119-124) skundą kitoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 2 d. buvo pasirašyta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis Nr. N7, kuria Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pavedė, o advokatas įsipareigojo pagal tarnybos sprendimus nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosios teisės srityje, o esant būtinumui ir advokatui sutikus – civilinės teisės srityje. Sutartis nutraukta 2009 m. rugsėjo 17 d. vadovaujantis civilinės teisės normomis. Taigi tarp šalių sudaryta Sutartimi advokatas įsipareigojo tinkamai ir sąžiningai teikti antrinę teisinę pagalbą, vykdyti Sutarties 2.2 punkte numatytas pareigas. Teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. V. netinkamai vykdė arba nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio ir 6.218 straipsnio 1 dalies normomis ir nurodė, kad atsakovas, pareiškėjui V. V. be pateisinamų priežasčių pakartotinai netinkamai vykdžius (nevykdžius) Sutarties 2.2 punkte nustatytų pareigų, pagrįstai įspėjo V. V. dėl Sutarties nutraukimo ir teisėtai vėliau Sutartį nutraukė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padaryti sutarties pažeidimai buvo esminiai, nes jis nevykdė savo prievolės teikti piliečiams antrinę teisinę pagalbą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo V. V. nurodyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai, numatyti DK 131, 133 straipsniuose, tarp šalių nutraukiant Nuolatinio teisinės pagalbos teikimo sutartį netaikomi, nes su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, o paslaugos teiktos pagal sutartį, sudarytą vadovaujantis CK teisės normomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad netenkinus skundo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo panaikinimo, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti pareiškėjo reikalavimai.
IV.
Pareiškėjas V. V. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu nesutinka ir prašo priimti naują sprendimą, grąžinant jį į Tarnybą ir priteisiant kompensaciją už pravaikštą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 128-129) nurodo, kad su Tarnyba sudarė darbo sutartį ir jis buvo pašalintas iš darbo nedarbingumo laikotarpiu, todėl buvo pažeistos jo teisės, numatytos DK 131 straipsnio 1 dalyje ir 133 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas neišreikalavo, o Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė įrodymų, kuriais tiksliai mėnesiais jis yra pateikęs netikslius ar neteisingus duomenis apie savo dalyvavimą teismuose ir ikiteisminių tyrimų veiksmuose. Anot pareiškėjo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas, nėra nusiskundimų iš teismų ir ikiteisminių tyrimų tyrėjų, taip pat nepateikta jokių pranešimų tarnybai. Teigia, kad jį atleisti iš darbo pagal 2005 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą darbo sutartį nebuvo jokio juridinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 135-140) su pareiškėjo V. V. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nepadarė fakto ar teisės klaidų, priimtame teismo sprendime nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, pilnai atskleista bylos esmė, ištirti visi byloje pateikti įrodymai, nustatyti teisiniai santykiai, siejantys šalis, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai ir motyvai yra nepagrįsti. Atsiliepimą atsakovas grindžia motyvais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, adresuotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis bylas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, numato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.
Pareiškėjas V. V. kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtą sprendimą, kuriuo buvo nutraukta tarp jo ir Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 2 d. pasirašyta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsniu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos: organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą; kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; informuoja apie galimybes ir sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Taigi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti. Tokia veikla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui.
Kita vertus, nors byloje yra ginčijamas viešojo administravimo subjekto (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) sprendimas, teisėjų kolegijos nuomone, keliamas ginčas nėra grynai administracinis. Byloje skundžiamo Tarnybos sprendimo teisėtumo
ir pagrįstumo įvertinimas tiesiogiai susijęs su 2005 m. rugpjūčio 2 d. tarp Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato V. V. pasirašytos Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties turinio ir šiai sutarčiai taikomų privatinės teisės normų analize. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas V. V., gindamas savo galimai pažeistas teises ir reikšdamas reikalavimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis ir laikė, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė, konstatuodamas, kad tarp pareiškėjo V. V. ir atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo sudaryta ne darbo, o civilinė sutartis. Pirmosios instancijos teismo spendimas pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (CPK 26 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į aptartą įstatyminį reglamentavimą, taip pat į šios bylos aplinkybes ir nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, administracinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, kad būtų išspręstas nagrinėjamos administracinės bylos rūšinio teismingumo klausimas.
Bylos nagrinėjimas atidedamas iki bus gauta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 8 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n utaria:
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, prašant išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Bylos nagrinėjimą atidėti iki bus gauta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis.
Nutartis neskundžiama.