Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nuo (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. 2021 m. gruodžio 5 d., apie 20 val. 45 min. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Švedijos Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam ar nėra neblaivus, ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

2. Be to, A. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. liepos 9 d. 11.58 val., būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) bulvare, Nr. 253, naudodamasis interneto prieiga bei turima „Facebook“ paskyra „A. A.“, parašęs per Messenger programą nukentėjusiajam D. V., pasiūlė įsigyti už gerą kainą dvi transporto priemones – (duomenys neskelbtini), 2017 m. gamybos, ir (duomenys neskelbtini), kurių įtariamasis realiai neturėjo. Su D. V. sutarė dėl transporto priemonių pirkimo–pardavimo kainos – 8500 Eur, iš kurių nukentėjusysis 500 Eur įtariamajam pateikė grynais, nurodė likusią sumą, tai yra, 8000 Eur pervesti į įtariamajam A. A. priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam D. V., turėjusiam pasitikėjimą įtariamuoju, nesant pagrindo abejoti įtariamuoju, kad šis gali teikti melagingą informaciją, kad pasinaudos pasitikėjimu apgaulės būdu išviliojant jo asmenines lėšas bei įvykdžius šį nurodymą ir 2022 m. liepos 9 d. 12.58 val. pervedus 2500 Eur, 2022 m. liepos 11 d. 15.54 val. pervedus 5500 Eur, į minėtą A. A. sąskaitą, įtariamasis, teikdamas įvairius pasiteisinimus, nepateikė žadėtų transporto priemonių, gautų 8500 Eur negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – D. V. priklausančius 8500 Eur, padarydamas nukentėjusiajam tokio dydžio turtinę žalą.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, kad D. V. vieną automobilį iš jo buvo nupirkęs ir buvo sakęs, „jei turėsi geresnių variantų, dar pasiūlyk“. Jam atostogaujant, gavo automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukas, kurias jis persiuntė D. V. su pasiūlymu šiuos automobilius pirkti. D. V. jam pervedė pinigus, kuriuos jis panaudojo, tačiau automobilio D. V. negavo. Vėliau, tyrimo metu, su D. surašė taikos sutartį. Šiuo metu jis D. V. kas mėnesį moka pinigus. D. V. jokių pretenzijų jam neturi. Taip pat parodė, kad D. V. pasiūlymą pateikė 2022 m., kažkur liepos mėnesį, tikslios datos nepasakys. Gali būti kaltinime nurodyta data – 2022 m. liepos 9 d. Tuo metu atostogavo, buvo viešbučio teritorijoje. Per „Messenger“ D. V. nusiuntė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukas. Buvo kalba apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“, bet paskui atsirado automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir ta kalba buvo baigta. Tą dieną pateikė tik automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą. Tiksliai nepasakys ką parašė, tačiau siūlė tokį automobilį. Taip pat buvo susirašinėjimas ir pokalbis. D. V. pasakė, kad tas variantas tinka, kad perveda pinigus. Susirašinėjimo aplinkybių tiksliai nepamena. Dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pokalbis buvo anksčiau. Galbūt kai nupirko iš jo automobilį „Volvo“ bei iš po autoįvykio buvo atsiųstos automobilio nuotraukos, bet ten buvo klaustukas. Jis daug metų dirba Švedijoje, kurioje iš po autoįvykio nebeleidžia naudoti automobilių. D. sakė, kad su ta „(duomenys neskelbtini)“, ko gero, nieko nebus. Jam buvo pervesti pinigai už automobilį „(duomenys neskelbtini)“. D. pervedė 8500 eurų į jo asmeninę „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą per du sykius. Gryni pinigai 500 Eur buvo perduoti pokalbio metu už automobilį „(duomenys neskelbtini)“, turbūt pas D. kontoroje prieš išskrendant atostogauti. Tikslios datos nepasakys, nes neprisimena. Likusios lėšos pervestos buvo per du kartus kaltinime nurodytomis dienomis, t. y. liepos 7-9 dienomis. Tuo metu realiai transporto priemonių neturėjo. Gavęs pasiūlymą iš karto tą pačią dieną jį persiuntė D.. Jis pats yra daug transporto priemonių nupirkęs, nes 17 metų dirbo Švedijoje. Turi daug pažinčių, kuriomis pasinaudojęs pirko transporto priemones. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelis buvo pamestas ir, taip gavosi, kad vis vilkino, vilkino. Už tas transporto priemones pats nebuvo sumokėjęs. Jis paprašė nukentėjusiojo sumokėti, kad galėtų nupirkti pasiūlytą automobilį. Jis nebuvo jokių sumokėjimų atlikęs. Gautus pinigus panaudojo kitų automobilių pirkimui. Taip pasielgė, nes suklydo. Kaip ir kada pranešė nukentėjusiajam, kad transporto priemonių nebus, nepamena. Pinigų negrąžino. Grąžina dabar po pareiškimo pateikimo ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Buvo susitarta ir anksčiau dėl pinigų grąžinimo, bet taip gavosi, kad pinigų negrąžino. Dabar reguliariai moka kas mėnesį. Iš pradžių žadėjo per du – tris mėnesius grąžinti pinigus. Su nukentėjusiuoju bendravo, bet pažadų nukentėjusiajam neįvykdė. Pripažįsta, kad įvykdė nusikalstamą veiką. D. matė, kad jis užsiima automobiliais. Be to, D. V. padėjo įsigyti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurį įsigijęs jis buvo patenkintas. D. V. tuo metu jį atstovavo byloje dėl vairavimo neblaiviam. Tokiu būdu ir įgijo D. V. pasitikėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, galima jais remtis. Šio teisiamojo posėdžio metu taip pat duoda teisingus parodymus. Pripažįsta, kad buvo pažadas dėl automobilio ir paimtas avansas už automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Dėl vairavimo neblaiviam teisiamojo posėdžio kaltę pripažino, ją pripažįsta ir dabar. Buvo tokia situacija, kad grįžęs iš Švedijos, su draugu sustojo kolonėlėje, kurioje pradėjo riedėti automobilis. Jis tą automobilį patraukė 30 m. Pareigūnams pasakė, kad automobilio nevairavo. Pareigūnai pradėjo įžūliai su juo elgtis. Pozicija dėl šios nusikalstamos veikos nesikeičia. Prašė, kad perkvalifikuotų į administracinį nusižengimą, neperkvalifikavo. Sutinka, kad padarė nusikalstamą veiką. Specialiosios teisės atėmimą Šiaulių apygardos teismas sutrumpino iki vienų metų. Pagal laidavimą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės per tą laiką nepadaryti naujos nusikalstamos veikos, uždrausta vairuoti, konfiskuoti transporto priemonę. Automobilis konfiskuotas ir jis jos jau nebeturi. Su D. yra sudarę susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tai gali patvirtinti ir pats D. bei elektroninės bankininkystės duomenys. D. moka jau tris mėnesius. Padarė tris įmokas: 1000, 500 ir 400 eurų. Savo veiksmus vertina labai blogai. Ateityje planuoja dirbti užsienyje, nes atlyginimas didesnis, greičiau pavyks atsiskaityti. Pažada ateityje nenusikalsti. Pasiūlymo metu užsiėmė automobiliais. Dirbo Švedijos įmonėje miško darbus. Vasarą užsiėmė individualia veikla – automobilių prekyba. Dėl to gavo baudų, kurias sumokėjo. Gautas pajamas deklaravo. Veikla buvo vykdoma 2021 metais. 2022 m. liepos mėnesį individualios veiklos nevykdė, bet turėjo galimybę Švedijoje įsigyti automobilį savo vardu. Veiklos laikotarpiu pardavė 3-4 automobilius. Apgavysčių buvo daug. Yra ne kartą ir pats nukentėjęs, pervedęs pinigus. Pripažįsta, kad D. yra apgautas, kad vilkino pinigų grąžinimo procesą. Nedirba, tačiau tokiu elgesiu finansinių galimybių nesusimažino, turi problemų su nugara, nes 15 metų dirbo Švedijoje su traktoriumi. Žada važiuoti dirbti. Gali dirbti stovimą darbą, bet negali lankstytis, sunkiai kelti. Pardavėjui pažadėjo pervesti pinigus, buvo suformavęs pavedimą, bet pagalvojęs, kad greitai jie grįš, nes ten buvo ne švedai. rezervavo žodžiu. Paskui jis bendravo su kažkokiu D., kuris „palaukite, palaukite“. Pripažįsta, jog siuntė nukentėjusiajam suklastotą pavedimą. D. B. pinigai nebuvo pervesti. D. nebuvo dar pardavęs automobilio. Individualios veiklos 2022 m. liepos mėnesį nebuvo įregistravęs. Žalą atlygins, susitarimą įgyvendins. Baudžiamojo poveikio priemonės yra įvykdytos dėl vairavimo neblaiviam, teisę vairuoti transporto priemones yra atgavęs.

5.1. Sukčiavimas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje, objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis: 1) svetimo turto įgijimu; 2) svetimos turtinės teisės įgijimu; 3) turtinės prievolės išvengimu; 4) turtinės prievolės panaikinimu. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus (turtinės prievolės turėtojus), teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-303-693/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

5.2. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. A. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 182 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog realiai neturėdamas automobilių, bei realiai nesusitaręs dėl jų pirkimo, pasiūlė juos pirkti D. V., susitarė dėl kainos, D. V. nusiuntė suklastoto pavedimo nuotrauką, tariamai jis už automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. B. pervedė 3000 Eur avansą, tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą D. V. turtą – 8500 Eur, po ko teikė įvairius pasiteisinimus, tačiau žadėtų transporto priemonių nepateikė, pinigų negrąžino. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės ir prie pareiškimo pateikti duomenys: mokėjimų nurodymų, susirašinėjimo pavedimo kopijos, nukentėjusiojo parodymai apklausos metu, sąskaitų išklotinių apžiūrų protokolas, tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė, jog apgaudinėja nukentėjusįjį pranešdamas neteisingus duomenis, pateikdamas suklastotą mokėjimo nurodymą, numatė, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėjo tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Kaltinamojo veika pagal turto vertę teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

5.3. A. A. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje Nr. 1-230-1002/2022, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato. Kadangi A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 8 dalimi, 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-1002/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-1-42286-2021-0 ir baudžiamąją bylą Nr. 1-230-1002/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-1-42286-2021-0, sujungė su baudžiamąja byla Nr. Nr. 1-1629-1007/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-28202-2023-4), suteikiant jai numerį Nr. 1-1629-1007/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-28202-2023-4). Šiuo nuosprendžiu nustačius, jog kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje, sprendžiama dėl A. A. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, tai yra taip pat ir už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 5 d. apie 20 val. 45 min. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Švedijos Respublikos), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktų reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigojančius policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

6. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6.1. A. A. padarė du nesunkius nusikaltimus, šios nusikalstamos veikos yra baigtos. Nusikalto būdamas neteistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenimis, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 tomas, b. l. 179–183), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nuo 2023-12-04 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 tomas, b. l. 184–186). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą. Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos D. V., dėl kitos dalies susitarė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

6.2. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

6.3. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas baudų bausmes, jų dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustačius didesnį nei minimalus, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas dydis. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

6.4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

6.5. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

6.6. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme A. A. išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 5 d. 20.45 val. iki 2021 m. gruodžio 6 d. 9.30 val. (1 para) ir laikytina jį sumokėjus 2 MGL (100 eurų) baudos dalį (BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą).

7. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

8. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad eismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu.

9. Kaltinamasis A. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl kaltinamajam A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Minėta, jog vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. A., paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d., bei automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Švedijos Respublikos), konfiskavimas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d., yra įvykdęs 2023 m. birželio 6 d.

10. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos.

11. Transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl nagrinėjamu atveju privalo būti svarstomas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, paskyrimo kaltinamajam klausimas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas. Byloje nėra gauta duomenų, jog š baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta. Matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas Švedijos Respublikos), registruotas A. A. vardu, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

12. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

13. Kaltinamasis A. A. ir nukentėjusysis D. V. teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d. susitaikymo protokolą bei susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris patvirtina kaltinamąjį susitaikius su nukentėjusiuoju ir įsipareigojus nukentėjusiajam atlyginti padarytą 8500 Eur ir 10000 Eur neturtinę žalą per 18 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo momento lygiomis dalimis (4 tomas, b. l. 24–25). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2023 m. rugsėjo 25 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia kitų proceso dalyvių teisių, todėl minėtas susitarimas tvirtintinas.

14. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 tomas, b. l. 14–17), iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

15. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmeninės laikmenos, pridėtos prie baudžiamosios bylos medžiagos (2 ir 3 tomo galinio viršelio), paliktinos saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir skirti A. A. subendrintą bausmę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. A. skirti sumažintą bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, A. A. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 5 d. 20.45 val. iki 2021 m. gruodžio 6 d. 9.30 val. (1 para) ir laikyti jį sumokėjus 2 MGL (100 eurų) baudos dalį (BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 šešiems metams, šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 6 d, nustatant, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė yra įvykdyta 2023 m. birželio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Patvirtinti kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo D. V. 2023 m. rugpjūčio 9 d. susitarimą baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis A. A. per 18 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo momento lygiomis dalimis geranoriškai įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam D. V. 8500 Eur turtinę žalą ir 10000 Eur neturtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – 2 skaitmenines laikmenas, pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos (2 ir 3 tomo galinio viršelio), palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti A. A., kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendžio priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Išaiškinti A. A., jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.