Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-532-397/2009

NUTARTIS

2009 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Vytautui Gineikai ir Alvydai Medišauskienei, nuteistiesiems R. S., R. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. S. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., bausmes apimant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., bausmes apimant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti H. S. ir A. Š., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val. 25 min., Birutės 2, Šakiai, Šakių rajono PK areštinėje, būdamas suimtas, veikdamas bendrininkų grupėje su suimtaisiais A. Š., H. S. ir nuteistuoju R. K., turėdami tikslą pabėgti iš areštinės, pradėjo kelti kameroje triukšmą. Į kamerą įėjus Šakių rajono PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės budėtojui R. J., užpuolė jį ir kameros tarpduryje buvusį Šakių rajono PK Viešosios Policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulį, einantį areštinės postinio pareigas A. K., bei jiems į pagalbą atėjusį Šakių rajono PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės vyresnįjį postinį V. Š., pavartodami prieš juos fizinį smurtą, suduodami pareigūnams smūgius rankomis, kojomis ir nuo kameroje esančio suolo nuplėšta metaline suolo koja, tuo tarnybos pareigas vykdantiems pareigūnams R. J., A. K. ir V. Š. padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, išsiveržė iš areštinės kameros į areštinės koridorių, iš areštinės koridoriaus pro atrakintas duris pateko į koridorių, jungiantį areštinę su laikino sulaikymo kambariais, numušė nuo šiame koridoriuje esančių durų, vedančių iš koridoriaus į komisariato vidinį kiemą, pakabinamą spyną, pro šias duris pateko į policijos komisariato vidinį kiemą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes vyresniajam postiniui V. Š. panaudojus tarnybinį šaunamąjį ginklą buvo sužeistas, sulaikytas prie komisariato vidinio kiemo tvoros ir sugrąžintas į areštinės kamerą.

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val. 25 min., Birutės 2, Šakiai, Šakių rajono PK areštinėje, būdamas nuteistas, veikdamas bendrininkų grupėje su suimtaisiais A. Š., R. S. ir H. S., turėdami tikslą pabėgti iš areštinės, pradėjo kelti kameroje triukšmą. Į kamerą įėjus Šakių rajono PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės budėtojui R. J., užpuolė jį ir kameros tarpduryje buvusį Šakių rajono PK Viešosios Policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulį, einantį areštinės postinio pareigas A. K., bei jiems į pagalbą atėjusį Šakių rajono PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo grupės vyresnįjį postinį V. Š., pavartodami prieš juos fizinį smurtą, suduodami pareigūnams smūgius rankomis, kojomis ir nuo kameroje esančio suolo nuplėšta metaline suolo koja, tuo tarnybos pareigas vykdantiems pareigūnams R. J., A. K. ir V. Š. padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, bandė išsiveržti iš areštinės kameros, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes išbėgęs iš areštinės kameros į areštinės koridorių budėtojo R. J. buvo sugražintas į areštinės kamerą ir užrakintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. S. ir R. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. S. ir R. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei pagrįstai R. S. pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p..

Nors nuteistasis R. S. neigia mušęs policijos pareigūnus, šį jo aiškinimą paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų R. J. ir V. Š. parodymai, kuriais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo. Būtent iš nukentėjusiojo R. J. parodymų seka, kad, užėjus į areštinės kamerą, pareigūnus užpuolė ten buvę suimtieji. Pastarasis šio užpuolimo metu grūmėsi tik su nuteistuoju R. K., pastarąjį sulaikė išbėgusį iš kameros, po to jį sugriebęs įstūmė atgal į tą pačią kamerą ir joje uždarė. Tuo pat metu jis suprato, kad kiti trys suimtieji (nuteistieji) jau buvo pabėgę iš kameros ir patekę į vidinį policijos komisariato kiemą. Iš nukentėjusiojo policijos pareigūno V. Š. parodymų matyti, kad tuo pačiu metu, kai R. J. grūmėsi ir sulaikė mėginusį iš kameros pabėgti nuteistąjį R. K., kiti trys toje pačioje kameroje buvę suimtieji, tai yra nuteistieji A. Š., H. S. ir R. S., išbėgo į koridorių ir ten užpuolė V. Š., mėginusį laikyti į kiemą vedančias duris. Po to du iš šių asmenų, tai yra A. Š. ir R. S., policijos komisariato vidinio kiemo teritorijoje buvo sulaikyti.

Tą aplinkybę, kad tarp visų keturių nuteistųjų buvo bendras susitarimas pabėgti iš Šakių rajono policijos komisariato laikino sulaikymo kameros, ir kad tuo tikslu jie buvo sudarę planą užpulti policijos pareigūnus, tam paruošę ir įrankius (nulupę metalinę suolo koją), patvirtina ir nuteistųjų H. S., R. K., A. Š. parodymai.

Tad įvertinant virš paminėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie nuteistojo R. S. dalyvavimą nusikaltimų, numatytų BK 22 str.1 d., 241 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 10 p., padaryme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. S., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. S., atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, anksčiau penkis kartus teistas (teistumas neišnykęs), be to, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Įvertinęs paminėtąsias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. S. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas netgi žymiai mažesnį, nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga, ji nėra aiškiai per griežta, tad švelninti ją apeliacinio skundo motyvais, juolab, kad nuteistasis tik apeliaciniame skunde tvirtina nuoširdžiai besigailintis dėl savo veiksmų, pagrindo nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė turėtų būti subendrinta su 10 metų laisvės atėmimo bausme, kadangi byloje nėra duomenų apie ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas spręsti tokio pobūdžio klausimą, antra, kadangi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo gauti duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus ir įsiteisėjusius nuosprendžius, skundžiamą nuosprendį subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais nebuvo galimybės, kas teisingai nurodyta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Šį klausimą, gavus duomenis apie nuteistojo atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius nuosprendžius, Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnio tvarka pataisos namų teikimu spręs vėliausią nuosprendį priėmęs ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei pagrįstai R. K. pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d., 138 str. 2 d. 10 p..

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 22 str. 1 d., 241 str. 2 d. neigia, tvirtindamas, kad jis iš areštinės nebėgo, o tik priešinosi pareigūnams, šį jo aiškinimą paneigia nukentėjusiojo R. J. parodymai, kurie yra išanalizuoti išdėstant argumentus dėl nuteistojo R. S. apeliacinio skundo. Neatkartodama aukščiau nurodytų motyvų, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra įrodyta byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visetu, tame tarpe ne tik nukentėjusiojo V. Š. parodymais, bet ir kitų liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kaltinamųjų A. Š., H. S. parodymais, iš kurių seka, kad nuteistasis (apeliantas) turėjo bendrą susitarimą su kitais nuteistaisiais pabėgti iš areštinės kameros, tuo tikslu panaudoti smurtą prieš pareigūnus, ir šiuos kėslus, bendrai veikiant grupėje, įgyvendino.

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, anksčiau vienuolika kartų teistas (teistumas neišnykęs), be to, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje). Įvertinęs paminėtąsias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. K. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas netgi žymiai mažesnį, nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga, ji nėra aiškiai per griežta, tad švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo

Subendrinti nuteistajam R. K. šiuo nuosprendžiu bei ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas spręsti tokio pobūdžio klausimą, be to, byloje nesant duomenų apie nuteistojo atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius nuosprendžius, subendrinti skundžiamą nuosprendį su ankstesniais nuosprendžius negalėjo ir pirmosios instancijos teismas, kas teisingai nurodyta nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Šį klausimą, gavus duomenis apie nuteistojo atžvilgiu priimtus ir įsiteisėjusius nuosprendžius, Lietuvos Respublikos BPK 347 straipsnio tvarka pataisos namų teikimu spręs vėliausią nuosprendį priėmęs ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų R. S. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.