- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-01
- Bylos Nr.
- I-2491-662/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Henrikas Sadauskas, Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- L., L. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Registrų centras“, V. K.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Andžej Stankevič
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Audriaus Bakavecko, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant pareiškėjai L. V., jos atstovui advokato padėjėjui Andžej Stankevič, atsakovo VĮ „Registrų centras“ ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo atstovei Rūtai Zinkevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. V. skundą atsakovui VĮ „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ir V. K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. V. padavė skundą (b. l. 3-8), kuriuo prašo 1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006-08-08 sprendimą Nr.229 ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2006-07-04 sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, ir įpareigoti VĮ „Registrų centras“ įregistruoti L. V. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniaus miesto sav., sodininkų bendrijoje „Elektronika – 1“, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) ; 2) priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėja paaiškino, kad 1995-04-07 sodininkų bendrijoje „Elektronika – 1“, Vilniaus miesto sav., įsigijo žemės sklypą. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 153 str. 1 d. nustatė, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas ar sutartis nenumato ko kita. Taigi kartu su sklypu L. V. įgijo nuosavybės teisę į jame esančius statinius. Pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 str. 1 d., ant žemės sklypo esantys statiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, priklauso žemės savininkui. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. 1 d., ši nuostata nebūtų taikoma tik tuomet, jei iki kodekso įsigaliojimo statiniai būtų buvę pastatyti ant kito savininko žemės. Šiuo atveju ir žemė, ir statiniai priklausė valstybei. VĮ „Registrų centras“, atsisakydamas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties ir žemės sklypo registravimo Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre pažymėjimo pagrindu tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė įstatymus.
Atsiliepimas
VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo vardu pateiktame atsiliepime (b. l. 45-46) nurodoma, kad pagal 1995-04-07 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/95-7174 pareiškėja įgijo nuosavybės teisę tik į žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį sodininkų bendrijoje „Elektronika-1“, (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus miesto sav., tuo tarpu pastato savininkas buvo ir yra jo statytojas A. K. (tai patvirtina 1975 m. valstybinio sodo namelio priėmimo aktas). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. reikalavimus, asmuo pateikdamas prašymą įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre kartu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Pareiškėja dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į minėtą sodo pastatą teritoriniam registratoriui nepateikė, todėl teritorinis registratorius, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, pagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą. Centrinis registratorius patvirtino VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimo teisėtumą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutiko.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. K. skundą palaikė. Ji paaiškino, kad šiuo metu jau miręs jos sutuoktinis A. K. sodo pastatą ir žemės sklypą dvidešimto amžiaus devintajame dešimtmetyje pardavė pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2006-06-19 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registravimo (b. l. 10). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2006-07-04 priėmė sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą (b. l. 16). Pastarąjį sprendimą L. V. apskundė VĮ Registrų centrui (b. l. 17). Išnagrinėjusi skundą, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2006-08-08 sprendimu Nr.229 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006-07-04 sprendimą (b. l. 18-19).
Taigi ginčas kilo dėl nuosavybės teisių į daiktą įregistravimo. Bylos duomenimis pareiškėja žemės sklypą, esantį s/b „Elektronika-I“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, įsigijo 1995-04-07 pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P01195-717 (b. l. 11-12). Šis žemės sklypas ir teisės į jį 1995-06-07 buvo įregistruotos tuometiniame valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ir išduotas tai patvirtinantis pažymėjimas Nr.01/19914-1 (b. l. 13). Anksčiau nurodytoje sutartyje nėra jokių įrašų apie tai, jog kartu su žemės sklypu L. V. yra parduodamas ir jame esantis sodo namelis. Kaip matyti iš Valstybinės statybos inspekcijos 1975-11-14 išduoto valstybiniam kolektyvinio sodo namelio priėmimui akto (b. l. 44), namelio statytojas buvo A. K., kuris kartu įgijo ir nuosavybės teisę į jį.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Ši imperatyvi materialinės teisės norma reiškia, kad tam tikrų daiktinių teisių įregistravimas yra siejamas su jas patvirtinančių dokumentų pateikimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog su prašymu pateikiami dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje bei detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr.1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr.349 redakcija) 16 punkte.
Pareiškėja skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. redakcija) 153 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia taisyklę, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog ant kito savininko žemės pastatyti pastatai nelaikomi jo žemės priklausiniu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis su žemės savininku. Taigi iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 153 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis (išlyga) minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos atžvilgiu. Šiuo atveju taip pat negali būti remiamasi ir taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 redakcija) 4.40 straipsnio 1 dalis (žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip), teigiančia priešingai nei anksčiau minėto kodekso nuostata, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 redakcija) 31 straipsnio „Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalies taikymas“ 1 dalį, iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (naujos redakcijos) įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo žemės priklausiniais, jeigu galioję įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties L. V. nėra įgijusi nuosavybės teisių į žemės sklype esantį sodo namelį, todėl nepagrįsti ir jos skundo teiginiai.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos daiktinių teisių (nuosavybės teisės) į žemės sklype esantį sodo namą, todėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006-08-08 sprendimas Nr.229 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2006-07-04 sprendimas „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ yra teisėti ir pagrįsti bei juos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, tai netenkintinas ir jos prašymas priteisti išlaidas, susijusias su bylos narinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais., 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsniu,
nusprendė:
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.