- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1463-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01263-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Architelio statyba“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „Architelio statyba“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Orkanas“: a) pagal 2016-08-01 kasos pajamų orderį, 2000 Eur sumai / 2016-08-01 pinigų priėmimo kvitas 2000 Eur sumai; b) pagal 2016-08-03 kasos pajamų orderį, 2000 Eur sumai / 2016-08-03 pinigų priėmimo kvitas 2000 Eur sumai; c) pagal 2016-08-17 kasos pajamų orderį, 1200 Eur sumai / 2016-08-17 pinigų priėmimo kvitas 1200 Eur sumai; d) pagal 2016-08-19 kasos pajamų orderį, 1000 Eur sumai / 2016-08-19 pinigų priėmimo kvitas Nr. 07, 1000 Eur sumai; e) pagal 2016-08-22 kasos pajamų orderį, 2000 Eur sumai / 2016-08-22 pinigų priėmimo kvitas Nr. 08, 2000 Eur sumai; f) pagal 2016-08-31 kasos pajamų orderį, 23 745 Eur sumai / 2016-08-31 pinigų priėmimo kvitas Nr. 11-A, 21 516 Eur sumai ir 2016-08-31 pinigų priėmimo kvitas Nr. 12-A, 2229 Eur sumai; g) pagal 2016-09-05 kasos pajamų orderį, 2771 Eur sumai / 2016-09-05 pinigų priėmimo kvitas Nr. 10, 2771 Eur sumai; 2) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Architelio statyba“ iš atsakovės UAB „Orkanas“ 34 716 Eur; 3) priteisti ieškovei BUAB „Architelio statyba“ iš atsakovės UAB „Orkanas“ kaip be pagrindo gautas pinigines lėšas 2 940,32 Eur; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Orkanas“ ieškovei BUAB „Architelio statyba“ 6 proc. metinių palūkanų skaičiuojant pagal pareikšto ieškinio reikalavimų sumą (37 656,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje ieškovės pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
2. Reiškiamų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Orkanas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant pakankamai, pinigines lėšas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė byloje egzistuojančiu viešuoju interesu. Nurodė, kad pareikštu ieškiniu yra prašoma pripažinti atsiskaitymus grynais pinigais negaliojančiais, kuriais UAB „Orkanas“ buvo sumokėta 34 716 Eur suma pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą bei priteisti 2 940,32 Eur kaip be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti. Tuo tarpu riziką, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei, galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Orkanas“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jo neradus ar esant nepakankamai, – atsakovei priklausančių piniginių lėšų, neviršijant 37656,32 Eur sumos, areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su ieškove.
4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, įsipareigojimai kitiems kreditoriams, padarė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais atsiskaitymus pagal statybos rangos sutartį, neginčydama šios sutarties, kaip atsiskaitymo pagrindo, teisėtumo, o ieškinio dalyką įvardija kaip sandorių pripažinimą negaliojančiais;
5.2. teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo nežinant atsakovės turtinės padėties yra visiškai nepagrįstas ir nepriimtinas, o tuo pačiu reiškiantis ir palankesnių sąlygų procese sudarymą ieškovei, t. y. jos procesiniam pranašumui;
5.3. iš atsakovės balanso už 2018 metus matosi, jog metinis pelnas sudarė 4 289 Eur. Įmonė neturi nekilnojamojo turto. Kilnojamojo turto vertė 13 251 Eur. Jeigu teismas būtų vertinęs atsakovės ūkinės veiklos finansinius rezultatus ir ūkinės veiklos specifiką, be didelių pastangų būtų nustatyta, jog tai vidutinio verslo įmonė, veikianti kaip generalinis rangovas statybos rangoje, apsiimantis atlikti nedidelės apimties statybos darbus, pasitelkdamas smulkaus verslo statybines įmones. Dėl šios specifikos atsakovės gaunamos iš užsakovų piniginės lėšos už atliktus darbus didžiąja dalimi sudaro subrangovams mokėtinos pinigų sumos. Pagal CK 6.650 straipsnį subrangovai neturi jokių teisinių santykių su užsakovu ir veikia tik per generalinį rangovą. Todėl jau vien šiuo aspektu vertinant laikinosios apsaugos priemonės mąstą, turint omenyje, kad restitucija neliečia sąžiningų trečiųjų asmenų (atsakovės subrangovų), ant atsakovės nepagrįstai perkeliama visa ieškinio sumos užtikrinimo našta. O turint omenyje, kad materialaus turto vertė 13 251 Eur, likusi arešto suma – 24 405 Eur (37 656,32 – 13 251) tenka apyvartinėms piniginėms lėšoms, kurios, kaip minėta, didžiąja dalimi yra subrangovams mokėtinos sumos. Tokio masto piniginių lėšų areštu sutrikdoma ne tik atsakovės ūkinė veikla, bei ir su ja komerciniais sandoriais susijusių kitų ūkio subjektų;
5.4. bankroto procesas ir jo iš jo kylantys civiliniai teisiniai ginčai turi viešojo intereso elementą, tačiau jis yra fakultatyvus ir nedominuoja virš ginčo civilinio teisinio santykio. Civilinės bylos sąsajumas su bankroto procesu pats savaime neapsprendžia ypatingosios ar atskiros procedūros, ar kitokių vertintinų aplinkybių sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei įprastinė procesinė tvarka ir pagrindai;
5.5. iš ieškinio turinio galima tik daryti prielaidą, jog ieškovė, remdamasi CK 6.930¹ straipsniu, sandoriais laiko atliktus atsiskaitymus pagal dvišalią statybos rangos sutartį, kurie buvo atlikti pažeidžiant šioje normoje nurodytą atsiskaitymų eiliškumą. Prievolės vykdymas pagal dvišalį sandorį, nėra vienašalis sandoris. Be to, CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą dėl atsiskaitymų eiliškumo nustato tik kreditoriui neturinčiam pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams įvykdyti. Pareikštais reikalavimais įstatymo leidėjas laiko tik vykdomuosius dokumentus ar pateiktus mokėjimo dokumentus į valstybės ir Sodros iždus. Ieškinyje neužsimenama, kad ginčijamų atsiskaitymų metu BUAB „Architelio statyba“ būtų buvę pateikti vykdomieji dokumentai, išvardinti CK 6.930¹ straipsnyje.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Šalies argumentai
6.1. ieškovė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodė abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, dėl ko teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kurių naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo;
6.2. ieškovė savo reikalavimą grindžia ne deklaratyviais teiginiais ar nemotyvuotais paaiškinimais, o leistinais rašytiniais įrodymais - kasos išlaidų orderiais, pinigų priėmimo kvitais, kasos knygos išrašais, banko sąskaitų išrašais ir kitais rašytiniais dokumentais. Su atsakove, kuri būdama penktos eilės kreditore CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme, buvo atsiskaityta pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes atsiskaitymai su tos pačios eilės kreditoriais nebuvo vykdomi pagal mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka;
Motyvuojamoji dalis
6.3. ieškinio pavadinimas nelemia ieškinio dalyko, o tai nustatoma iš ieškinio reikalavimų. Teismas pagrįstai priėmė pareikštą ieškinį ir civilinė byla bus nagrinėjama pagal jame reiškiamus reikalavimus;
6.4. teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra nepagrįstai, neprotingai ir nesąžiningai suvaržančios atsakovės teises, parenkant taikomas priemones nebuvo pažeistas ekonomiškumo principas;
6.5. atsakovės pateikti duomenis su atskiruoju skundu bei kiti dokumentai su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas;
6.6. įstatymas neskirto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal įmonės veiklos sritis, neva užsakovams galima būtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o generaliniams rangovams negalima, nes jie neturės lėšų atsiskaityti su subrangovais. Teismai vertina turimus duomenis apie asmens turtinę padėtį bei galimybę įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės pateiktus dokumentus patvirtinančius jos turtinę/finansinę padėtį bei galimybes įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, neturėtų pagrindo pakeisti/panaikinti 2019 m. balandžio 26 d. nutartį.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.
8. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
9. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad nėra nei vienos CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos sąlygos.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Tačiau vien ta aplinkybė, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones patvirtina, kad teismas ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-302/2017; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
12. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl nėra pagrindo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) konstatuoti aiškų ieškinio nepagrįstumą, o apeliantės argumentai šios išvados nepaneigia. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie atliktus atsiskaitymus pagal dvišalią statybos rangos sutartį bei argumentai apie CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl atsiskaitymo eiliškumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, ir šioje bylos stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizuojamos ir nevertinamos, dėl jų bus pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą.
13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja antroji CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis, jos pozicija, įsipareigojimai kitiems kreditoriams.
14. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su teismo konstatuotu grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Kadangi pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, atsakovė savo turtinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 metų balansą, iš kurio matyti, jog atsakovės turto vertė 2018 metais sudarė 37 142 Eur, ir kurių 13 561 Eur – ilgalaikis turtas, 24 224 Eur – trumpalaikis turtas. Įvertinus nurodytus duomenis bei byloje ieškovės reikšto turtinio reikalavimo mastą – 34 716 Eur, darytina išvada, jog reiškiamo reikalavimo mastas, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, galėtų kelti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau vien šio fakto taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepakanka.
15. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-27-407/2016 ir 2-28-407/2016 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog byloje nėra jokių atsakovės turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl šiuo atveju ieškovei nepateikus jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, kad esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai reikės vykdyti galima teismo sprendimą atsakovė gali būti iššvaisčiusi, paslėpusi ar sunaikinusi savo turtą arba jį perleidusi kitiems asmenims, arba ruošiasi atlikti tokius veiksmus, ir besiremiant tik deklaratyviais teiginiais apie grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti aptariamos grėsmės egzistavimo vien dėl to, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį.
18. Aktualu dar ir tai, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieną iš argumentų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos atsakovei, nurodė, kad ieškovė byloje yra bankrutavusi bendrovė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje reikalauja ir viešasis interesas.
19. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik ieškovės kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas ar jos dabartinis teisinis statusas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turto. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).
20. Apeliantė nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, o kilnojamojo turto vertė – 13 251 Eur. Taigi likusi jos turtą iš esmės sudaro turimos ar gautinos lėšos, kurios naudojamos apeliantės veikloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovės veiklą ir tokiu būdu gali būti pažeisti ne tik atsakovės interesai, bet ir pačios ieškovės interesai, jeigu, patenkinus ieškinį, priteistos sumos nebus galima išsiieškoti dėl to, kad atsakovė dėl sutrikdytos veiklos bus negavusi pajamų.
21. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepaneigė atsakovės sąžiningumo prezumpcijos bei įvertinus galimus neigiamus padarinius pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavus atsakovės apyvartines lėšas, darytina išvada, kad reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, neįrodyta, be to, atsakovės lėšų areštas neatitinka šios nutarties 15 punkte nurodytų principų. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu pritaikytos nepagrįstai, todėl turi būti panaikintos.
22. Atsižvelgiant į nurodytą, atskirasis skundas laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ turtui atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.