Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-241-659/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1-241-659/2017
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00401-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
Š. R., S. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-241-659/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00401-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; (S) 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,kaltinamajam E. K.,nukentėjusiesiems Š. R., S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, mokosi per darbo biržą, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 06.00 val. būti namuose; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-31 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi, vadovaujantis 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus 2015-03-10 ir 2016-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes, paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendžiu pagal BK 187 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-10 ir 2015-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais, kurie subendrinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

2016-11-20, apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su M. K. ir A. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str. 1 d. 5 p., nutrauktas, viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. E. K. nepakluso baro apsaugos darbuotojo S. J. prašymui išeiti iš baro, pastūmė S. J., o tuo metu prie apsaugos darbuotojo priėjęs M. K. sugriebė S. J. už kaklo ir jį pargriovė ant grindų bei pats ant jo užgulęs smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, kojas, suduodamas ne mažiau 5 kartus. Tuo pat metu E. K. į pagalbą S. J. atėjusiam apsaugos darbuotojui Š. R. spyrė vieną kartą į kojas, 4 kartus smūgiuodamas į krūtinę jį pastūmė bei kartu su A. K. sudavė ne mažiau kaip po 2 kartus į veidą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką E. K. kartu su A. K. pribėgo prie gulinčio S. J. ir A. K. apsaugos darbuotojui S. J. įspyrė vieną kartą į kojas bei sudavė ne mažiau 4 smūgius kumščiu į galvą, o E. K. sudavė jam ne mažiau 7 smūgius kumščiu į galvą. Pašaliniams asmenims E. K. ir A. K. atitraukus nuo nukentėjusiojo, M. K. S. J. sudavė ne mažiau 5 smūgius į galvą. Šiais bendrais veiksmais S. J. buvo padaryta netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos veide, išsidėsčiusios kaktos kairėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko bei dešinio skruosto srityse, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, išsidėsčiusios kairio užausio srityje speninės ataugos projekcijoje, pakaušio kairėje pusėje ir dešinio smilkinio bei dešinio užausio srityse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio peties viršutiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės čiurnos priekiniame išoriniame paviršiuje, smulkios daugybinės įstrižos krypties poodinės kraujosruvos kairiame žaste, išsidėsčiusios palei pažasties priekinį paviršių, smulkios taškinės ir skersų brūkšnių pavidalo poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Š. R. buvo padaryta poodinė kraujosruva su galvos minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkininėje srityje, dešinės plaštakos I piršto minkštųjų audinių patinimas su kraujosruva nago guolio srityje, poodinė kraujosruva dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Nurodė, kad 2016-11-20 linksminosi klube „(duomenys neskelbtini)“. Visą vakarą su barmenėmis prie baro gėrė alkoholinius gėrimus, už kuriuos banko kortele atsiskaitinėjo jo brolis M. K.. Barmenių paklausė dėl ko jos neišmuša čekio, kaip apskaičiuoja gėrimų kainas, kadangi jos ką nori, tą gali įmušti į kasą. Po kurio laiko prie jo priėjo, kaip vėliau sužinojo, apsaugos darbuotojas, kuris buvo apsirengęs civiliais rūbais. Darbuotojas pasakė jam eiti laukan. Nesuprato kas vyksta, įžūliai nesielgė, aplinkiniams grėsmės nekėlė. Tuo metu, kai darbuotojas norėjo jį imti ir vestis į lauką, jis atstūmė jo ranką ir tuo tarpu pribėgęs Š. R. griebė jam už kaklo bei pradėjo jį smaugti. Atstumdamas nuo savęs Š. R., pradėjo gintis. Tuomet Š. R., užrakinęs jį vieną bare, pripurškė dujų, spardė jį. Jis nieko nematė, duso nuo dujų. Vėliau atvažiavo apsaugos darbuotojai, policijos ekipažas ir jį išsivežė. Teigia, kad jokių smūgių nei S. J., nei Š. R. sudavęs nebuvo, o nuo jų veiksmų gynėsi tik juos atstumdamas nuo savęs. Mano, kad apsauginis priėjo prie jo dėl to, kad priekaištavo barmenėms dėl sąskaitos. Visos pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos, bet kas jose buvo įrašyta, nežino. Teigia ir tai, kad šioje byloje jis pats yra nukentėjusysis, buvo sužalotas, dėl ko kreipėsi į policiją, rašė pareiškimą. Pareiškimas buvo atmestas, o dėl kokių aplinkybių, nežino. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartoja retai. Girtumo stadija priklauso nuo nuotaikos. Žino, koks girtumo laipsnis jam buvo nustatytas tą vakarą. Buvo apsvaigęs, tačiau atsimena visas įvykio aplinkybes, nors apklausos metu sakė, jog įvykio aplinkybių neatsimena, bet todėl, kad, nematęs vaizdo medžiagos, nenorėjo visko pasakoti. Nurodo, jog dalyvavo susitaikymo su nukentėjusiuoju procese, tačiau nesijausdamas kaltu, nukentėjusiojo neatsiprašė bei asmeniškai prie žalos atlyginimo neprisidėjo. Jo brolis M. K. atlygino žalą už visus tris, kadangi tiek broliui, tiek A. K. reikėjo išvykti į užsienį dirbti. Brolio pinigų žalai atlyginti neprašė. Nukentėjusysis, gavęs pinigus pasakė, kad jokių pretenzijų neturi. Prašo prokurorės prašymo dėl bausmės skyrimo netenkinti, nes mokosi. Gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. parodė, jog su E. K. susidurti yra tekę ir anksčiau. Yra tekę jį išprašyti laukan, bet tą sykį buvo mažiau išgėręs, todėl buvo pavykę susitarti geruoju. Įvykio dieną jis dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Bare, kaip apsaugos darbuotojas, būna vienas, tačiau tą vakarą į barą atsigerti kavos buvo atvykęs Šarūnas. Jį pakvietė barmenė, nes E. K. pradėjo šūkauti, įžūliai elgtis, kabinėtis. Tą vakarą E. K. buvo pakankamai išgėręs. Priėjęs prie E. K., prisistatė, kad yra apsaugos darbuotojas. Paaiškina, kad baruose apsaugos darbuotojai visada būna su kostiumais, juodais švarkais. Iš pradžių, priėjęs prie jo pirmą kartą, jį įspėjo, pasakydamas, apsiraminti, išgerti kokteilį, apsirengti ir eiti namo. Po pirmo įspėjimo, praėjus 10-15 min., jį vėl pakvietė barmenė. Priėjęs prie baro, paprašė barmenių vienkartinės stiklinės, į kurią supylė E. K. kokteilį, pasakydamas, kad jam laikas eiti, tačiau jis pradėjo spyriotis, nors E. K. buvo pasiūlyta gražiai išeiti. Patraukė kėdę, kad E. K. būtų lengviau praeiti. Tuo metu šalia E. K., prie baro, nebuvo nei jo brolio, nei draugo. E. K. pradėjo kilnoti rankas. Jis nustūmė E. K. ranką. E. K. atsistojęs pradėjo šaukti „broli, mušam apsaugą“. Paspaudė užpuolimo mygtuką. Iš nugaros netikėtai pasirodė E. K. brolis, smogė jam iš nugaros ir pradėjo smaugti. Taip jis atsidūrė ant grindų ir prasidėjo muštynės. Iš pradžių E. K. brolis jį užsmaugė, po to visi trys puolė ant jo, trankė, dėl ko, instinktyviai, stengėsi apsisaugoti galvą. Abejoja, ar buvo kilę kažkokių problemų su sąskaitomis, kadangi kvitas, atsiskaitant su kortele, atspausdinamas automatiškai. Į tokį neadekvatų E. K. elgesį buvo sureaguota tik tuomet, kai gavo skundą, jog jis trukdo barmenių darbui, kiša rankas už baro. Nematė, ar barmenės su klientais gėrė alkoholinius gėrimus, kadangi tuo metu bare buvo nemažai žmonių. Susitaikymo metu iš E. K. atsiprašymo negirdėjo, tačiau jo broliui bei draugui su juo atsikaičius, pretenzijų niekam nebeturi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis Š. R. parodė, jog laiko tiksliai neatsimena, bet kaip girdėjo, tai įvykis įvyko apie 02.00 val. nakties. Tuo metu buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su S. J.. Vilkėjo uniformą, kuri panaši į policijos pareigūno. Vienu metu Saulius nuėjo prie baro bendrauti su klientu, o dėl kokių aplinkybių nesigilino. Po ko pastebėjo konfliktą tarp Sauliaus ir E. K.. Pamatė, kad E. K. bando nustumti Saulių ar jam smūgiuoti. E. K. buvo išgėręs, be to, buvo kilęs įtarimas, jog jis yra pavartojęs kažkokių narkotinių medžiagų. Po žodžių „broli, mušam apsaugą“ buvo nuspaustas apsaugos mygtukas. Gavęs pranešimą, pradėjo reaguoti, pribėgo prie E. K. ir bandė sustabdyti konfliktą. Kadangi Saulius buvo jam už nugaros, o E. K. jam iš priekio, tai nepastebėjo, kaip E. K. brolis M. K. užpuolė Saulių. M. K. pargriovė Saulių ant žemės, o jį patį užpuolė E. K. ir A. K.. E. K. su A. K. jį stumdė, tampė, buvo išstūmę į lauką, iš jų gavo porą smūgių. Tuo momentu jis jokių veiksmų nedarė. Po to įbėgo į vidų, tačiau jie jį pasivijo. E. K. ir A. K. papurškė ašarinių dujų, kadangi nebebuvo kaip suvaldyti konflikto, tačiau ašarinės dujos nesuveikė. Tada jie (E. K. ir A. K.) nubėgo prie Sauliaus, kuris gulėjo ant žemės, o ant jo buvo užvirtęs E. K. brolis M. K.. Jie visi trys puolė spardyti Saulių. Tuo metu bare buvo daug pašalinių asmenų, iš kurių vieni stūmė, kiti traukė, skyrė. Visi lakstė į visas puses, kilo sumaištis. Galvodamas, kad apart jų trijų gali būti daugiau asmenų, nubėgo užrakinti baro duris, kad neįbėgtų kiti. Grįžęs pamatė, kad visi trys spardo Saulių. Kadangi ašarinės dujos nesuveikė, ėmėsi fizinės jėgos, kad numalšinti konfliktą, išgelbėti Saulių, sudavė E. K. porą smūgių. Buvo išsigandęs, nes Saulius gulėjo ant žemės be sąmonės, jį gulintį spardė trise. Taip pat, bandydamas E. K. brolį nustumti nuo Sauliaus, sudavė ir jam porą smūgių. Išgirdo iš E. K. grasinamus, kad papjaus. E. K. brolį ir A. K. išstūmė pro baro duris ir jas vėl užrakino. E. K. liko viduje, kad būtų ką sulaikyti. Atvažiavo policijos ekipažas su apsaugos darbuotoju. E. K. buvo pasipriešinęs policijos pareigūnams. Jam buvo uždėti antrankiai. Nurodo, kad taip pat buvo afekto būsenoje, buvo gavęs smūgių į smilkinį. E. K. nesmaugė. Pas tyrėją, susitikimo metu, nei iš vieno nebuvo jokio atsiprašymo, tačiau pasirašė susitaikymo dokumentus. Jokia žala jam atlyginta nebuvo, nes jos neprašė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, jog dirba bare „(duomenys neskelbtini)“. E. K. pažįsta iš matymo. Įvykio dieną matė jį antrą kartą. Tuo metu dirbo bare su kolege. E. K. su dviem draugais atėjo į barą apie 23.00 val. Jie buvo ilgokai – iki 3-4 val. Visi trys sėdėjo prie baro, bet ne visą laiką, vaikščiojo po barą. Iš pradžių E. K. elgėsi mandagiai, vėliau agresyviai dėl suvartoto alkoholio kiekio. Skundėsi baro klientės merginos, kad jis kabinėjasi. Vėliau kabinėjosi ir prie jų (barmenių), trukdė dirbti, ėmė už rankų. Prašė, kad liautųsi, kol galiausiai paprašė Sauliaus, kad jį išlydėtų. Barą saugojo „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu baras pastovaus apsaugos darbuotojo neturėjo. Su jomis (barmenėmis) E. K. negėrė. Tiksliai pasakyti negali, bet lyg už gėrimus E. K. nemokėjo, mokėjo kiti du, su juo atėję, vaikinai. Bare sąskaitos nėra vedamos, kadangi už užsakymus klientai atsikaito iš karto. Problemų su atsiskaitymu nebuvo. Paprašė Sauliaus, kad išlydėtų E. K. dėl agresyvaus elgesio, ne dėl atsiskaitymo. Saulius priėjo, gražiai paprašė jo išeiti. Gali būti, kad E. K. nesuprato, kad Saulius yra apsaugos darbuotojas. E. K. pradėjo muštynes, pirmas trenkė Sauliui. Saulius jį nustūmė ir tada sušoko kiti du asmenys, kurie buvo atėję kartu su E. K., prasidėjo muštynės. Tuo metu bare buvo Šarūnas, jis buvo kitame baro gale. Viskas įvyko labai greitai, kad net Šarūnas nespėjo susivokti, jis pribėgo tik po to. Muštynės tebesitęsė. Saulius su Šarūnu stengėsi juos išskirti. Mušė visi trys – E. K., M. K. ir A. K.. Daugiausia smūgių kliuvo Sauliui. Iš pradžių muštynės vyko stačiomis, vėliau Sauliui nukritus, jie jį spardė gulintį. Pati bėgo traukti vyrus nuo Sauliaus. Šarūną irgi mušė, kažkuriuo metu net buvo išstūmę iš baro. Paskui jos iškvietė policiją bei dar kartą spaudė apsaugos pultelį. Iš apsaugos tarnybos, kartu su policija, atvyko Remigijus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja U. V. parodė, jog kaltinamasis E. K. yra matytas bare. Įvykio dieną jis buvo pakankamai daug išgėręs. Be to, sprendžiant iš E. K. akių, buvo kilęs įtarimas, kad jis buvo kažką pavartojęs. Kilo konfliktas tarp jo ir Sauliaus. Jos (barmenės) paprašė Sauliaus, kuris tą vakarą padėjo prižiūrėti tvarką, kad išlydėtų E. K., nes buvo daug išgėręs. Kilus konfliktui, iš pradžių jis stumdėsi tik su Sauliumi, vėliau prisidėjo jo brolis ir dar kitas asmuo. E. K. į barą atėjo su broliu ir draugu. Pastarasis pats pasakė, kad tai yra jo brolis. Jiems atėjus, klientų bare buvo nedaug, todėl bendravo su jais. Juos matė ne pirmą kartą. Jie buvo atėję antrą kartą. Pirmą kartą, maždaug prieš savaitę iki to įvykio, jie taip pat buvo išgėrę, elgėsi agresyviai, tačiau konfliktas nekilo. Teigia, kad kartu su klientais negėrė, kadangi tai draudžiama. Nurodo, kad bare už kokteilius atsiskaitoma iš karto.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) biure ir įvykio dieną į barą atvyko pagal užpuolimo pavojaus signalą iš centrinio valdymo punkto. Atvyko praktiškai kartu su policijos pareigūnais. Užėjus į barą, E. K. gulėjo ant grindų, kurį su policijos pareigūnais pakėlė ir nuvedė į policijos automobilį. E. K. buvo ramus, aplinkoje nesiorientavo, matyt dėl girtumo. Policijos pareigūnams jis nesipriešino. Po kiek laiko grįžo E. K. du draugai, kuriuos atpažino barmenė. Paprašė jų praeiti prie policijos automobilio. Jie pasakė, kad nėra niekuo dėti. Policijos pareigūnai juos pasiėmė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. P. parodė, kad paties įvykio nematė. Buvo sugadintas baro priklausantis turtas. Buvo nuvykęs į policiją, į apklausą. Taip pat buvo atvykę trys asmenys, tarp kurių buvo ir E. K., kurie atlygino žalą. Kuris iš asmenų padavė pinigus pasakyti negali, nes nematė, sėdėjo atsukęs nugarą. Gavus pinigus, tą pačią dieną, pagal sąskaitą-faktūrą nupirko dvi naujas baro kėdes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir nutrauktas jam su nukentėjusiaisiais susitaikius, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2016-11-20, apie 02.00 val., būnant bare „(duomenys neskelbtini)“, prie jo brolio E. K. priėjo du apsaugos darbuotojai. Jis pamanęs, kad brolį E. K. nori išvesti iš baro ir sužaloti, priėjo prie apsaugos darbuotojo S. J., paėmė jį už kaklo ir parvertė ant grindų, bei užgulė ant jo, sudavė jam smūgius į kojas ir galvą, galėjo suduoti apie 10 smūgių, kiek tiksliai nurodyti negali. Dėl tokio savo poelgio, kad sudavė smūgius apsaugos darbuotojui gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, atlygino savo veiksmais padarytą materialinę žalą (1 t., b. l. 144, 149).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas ir nutrauktas jam su nukentėjusiaisiais susitaikius, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2016-11-20, apie 02.00 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pamatęs, kad draugą E. K. nori išvesti iš baro, priėjo prie apsaugos darbuotojo Š. R., pradžioje jį ramino, išėjus į lauką, baro tarpduryje Š. R. sudavė du kartus į veidą, po ko pribėgęs prie gulinčio S. J. jam įspyrė si sudavė 4 smūgius į veidą. Po ko jį kažkas iš baro klientų nustūmė ir jis griūdamas nukrito ant baro grindų. Mano, kad tuo metu, griūdamas, susilaužė ranką. Dėl sulaužytos rankos pretenzijų neturi Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, pasižada daugiau taip nesielgti. Nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino padarytą žalą (1 t., b. l. 160, 166).

Iš kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikto vaizdo įrašo, kuris aprašytas 2016-11-24 apžiūros protokole, matosi fiksuotos įvykio aplinkybės, suduoti smūgiai S. J. ir Š. R.. Vaizdo įraše fiksuotas laikas yra viena valanda vėlesnis nei realus įvykis, kadangi nebuvo pakeistas vasaros laikas (1 t., b. l. 105-110).

Iš neblaivumo (girtumo) kvito matyti, kad 2016-11-20 02.44 val. E. K. buvo nustatytas 1.94 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis (2 t., b. l. 3).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. J. buvo padaryta netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos veide, išsidėsčiusios kaktos kairėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko bei dešinio skruosto srityse, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje išsidėsčiusios kairio užausio srityje speninės ataugos projekcijoje, pakaušio kairėje pusėje ir dešinio smilkinio bei dešinio užausio srityse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio peties viršutiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės čiurnos priekiniame išoriniame paviršiuje, smulkios daugybinės įstrižos krypties poodinės kraujosruvos kairiame žaste, išsidėsčiusios palei pažasties priekinį paviršių, smulkios taškinės ir skersų brūkšnių pavidalo poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. 1. 48-50).

Iš 2016-11-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. J. tyrimui pateikė įvykio metu sugadintus daiktus: laikrodį „Guess” su dėžute bei švarką (1 t., b. 1. 111), kurie apžiūrėti ir aprašyti 2016-11-28 apžiūros protokole (1 l., b. l.114-117).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Š. R. buvo padaryta poodinė kraujosruva su galvos minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkininėje srityje, dešinės plaštakos I piršto minkštųjų audinių patinimas su kraujosruva nago guolio srityje, poodinė kraujosruva dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 l., b. l. 65-67).

Pagal įvykio metu galiojusią BK 284 straipsnio redakciją, BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą (išsamius ir nuoseklius nukentėjusiųjų S. J., Š. R. paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kurie sutampa su jų aplinkybėmis, nurodytomis ikiteisminio tyrimo metu apklausoje, taip pat įtariamųjų M. K. bei A. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu apklausoje duotus parodymus, liudytojų A. M., U. V., R. L. bei A. S. P. paaiškinimus, sutampančius su jų ikiteisminio tyrimo metu apklausoje bei tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, vaizdo įrašo iš įvykio vietos medžiaga, kurioje fiksuotos įvykio aplinkybės, kurios sutampa su aukščiau išvardytų asmenų parodymais, be to, ir Valstybinės medicinos tarnybos specialisto išvadų duomenis), sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. K. 2016-11-20, apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su M. K. ir A. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutrauktas, viešoje vietoje – bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nepakluso baro apsaugos darbuotojo S. J. prašymui išeiti iš baro, panaudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo S. J. atžvilgiu, pastūmė jį bei, S. J. gulint ant grindų, sudavė jam ne mažiau 7 smūgių kumščiu į galvą ir taip, veikdamas bendrai su M. K. ir A. K., padarė S. J. netaisyklingos formos poodines kraujosruvas veide, išsidėsčiusias kaktos kairėje pusėje ir dešinės akies apatinio voko bei dešinio skruosto srityse, netaisyklingos formos poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, išsidėsčiusias kairio užausio srityje speninės ataugos projekcijoje, pakaušio kairėje pusėje ir dešinio smilkinio bei dešinio užausio srityse, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio peties viršutiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio dilbio viršutinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės čiurnos priekiniame išoriniame paviršiuje, smulkias daugybines įstrižas krypties poodinės kraujosruvos kairiame žaste, išsidėsčiusias palei pažasties priekinį paviršių, smulkias taškines ir skersų brūkšnių pavidalo poodines kraujosruvas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat, E. K. panaudojo fizinę prievartą apsaugos darbuotojo Š. R. atžvilgiu, kuris buvo atėjęs S. J. į pagalbą. E. K. spyrė nukentėjusiajam Š. R. vieną kartą į kojas, 4 kartus smūgiuodamas į krūtinę jį pastūmė bei kartu su A. K. sudavė ne mažiau kaip po 2 kartus į veidą. Šiais veiksmais padarė Š. R. kraujosruvą su galvos minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkininėje srityje, dešinės plaštakos I piršto minkštųjų audinių patinimą su kraujosruva nago guolio srityje, poodinę kraujosruvą dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamasis, elgdamasis įžūliai, panaudojęs fizinę prievartą nukentėjusiųjų S. J. bei Š. R. atžvilgiu, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, neigė savo kaltę bei nurodė, kad įžūliai nesielgė, aplinkiniams grėsmės nekėlė, jokių smūgių nei S. J., nei Š. R. nesudavė, o nuo jų veiksmų gynėsi tik juos atstumdamas nuo savęs, ši kaltinamojo gynybinė versija yra paneigta aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, jų atžvilgiu atlikusį nusikalstamus veiksmus. Be to, liudytojomis apklaustos A. M. bei U. V., kurios matė įvykį, patvirtino, jog kaltinamasis pradėjo muštynes, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Taip pat ir įtariamieji M. K. bei A. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiaisiais bei atlyginus nusikalstama veika padarytą žalą, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pripažino nusikalstamus veiksmus. Be kita ko, įvykio aplinkybės yra užfiksuotos vaizdo įraše, kuriame matyti suduoti smūgiai S. J. ir Š. R..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo E. K. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis E. K. įvykdė vieną, baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą, kuris padarytas viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jų sveikata. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės pagal ankstesnį teismo nuosprendį atlikimo metu, šiuo metu registruotas darbo biržoje, mokosi, administracine tvarka baustas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam E. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskyrus, prokuroro teismui pasiūlytą bausmę, – areštą.

Kardomoji priemonė, paskirta E. K. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (2 t., b. l. 78-79).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – CD laikmenos su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, 2 vnt., kurie yra voke, bylos 1 t. gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. , 3 d., 65 str. 1 d.1 p. c p.p., prie šios bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2015-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, ir skirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo momento.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į E. K. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2016-11-20 02.20 val. iki 2016-11-21 16.09 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę, paskirtą E. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

CD laikmenas su vaizdo įrašu, 2 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė