- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1-3074-1017/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18455-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- P. G.
- Nukentėjusysis
- R. G.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. G. (P. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka, teistas, paskutiniai teistumai:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę, atliekant pataisos namuose; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi lygtinai paleistas, neatlikus 1 metų 4 mėnesių 20 dienų paskirtos bausmės; 2014 m. vasario 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu (bausmę atlikęs);
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: P. G., būdamas neblaivus (nustatytas 2,18 promilių neblaivumas), 2017 metų balandžio 17 d., apie 21.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, kas pasireiškė tuo, jog jis patempė ir pasuko savo motinos R. G. kairę ranką apie savo ašį, nukentėjusiajai R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žastikaulio diafizės (kūno) vidurinio trečdalio lūžiu.
Be to, P. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: P. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 20.47 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3.39 promilių neblaivumas), smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. G., spirdamas jai į dešinį šoną, tuo savo veiksmais sukeldamas R. G. fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. G. visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo veiksmų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų, susijusių su 2017 m. balandžio 17 d. įvykiu, vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. G. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 17 d. vakare jis buvo namuose – (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo mama – nukentėjusiąja R. G.. Buvo neblaivus, kartu su mama išgėrinėjo. Mama jam nedavė išgerti ir jis pasuko mamos ranką. Savo kaltės iš karto po įvykio nepripažino, nes buvo po išgertuvių.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. G. nurodė, kad 2017 metų balandžio 17 dieną jis kartu su mama R. G. šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. Su mama gėrė alkoholinius gėrimus nuo pat ryto. Į vakarą, tikslaus laiko neatsimena, kai jau abu buvo neblaivūs, pradėjo su mama bartis. Tokie žodiniai konfliktai tarp mamos ir jo kyla nebe pirmą kartą, ypatingai kai abu būna išgėrę. Su mama tą dieną turėjo tik žodinį konfliktą, jis prieš mamą rankos nekėlė, jos už rankų netampė, jai jokio smūgio nesudavė, taip pat mamai jokiais būdais negrasino. Kodėl mama iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Policiją ji kvietė jau nebe pirmą kartą. Jis mamos niekados nemušė, tarp jų kyla tik žodiniai konfliktai (b. l. 34). Papildomi apklaustas kaltinamasis paaiškino, kad dėl 2017 metų balandžio 17 d. įvykio gali pasakyti, jog tą dieną su mama buvo išgėrę, jis neprisimena, ar patempė mamai už rankos ar ne, ko pasėkoje buvo sužalota jo mamos, R. G. ranka. Pamena tik tiek, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas (b. l. 81).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. G. nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. jis kartu su sūnumi šventė Šv. Velykas, adresu (duomenys neskelbtini). Visą dieną namie buvo dviese, jokių svečių neturėjo. Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, kai abu buvo išgėrę, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji norėjo nuo sūnaus paslėpti butelį su alkoholiu, kad jis daugiau nebegertų. Kai jis tai pastebėjo, jis jai griebė už kairės rankos ir ją patempė. Toje rankoje ji laikė butelį, kurį norėjo paslėpti. Manė, kad jis norėjo ne griebti jai už rankos, o atimti butelį, bet jam išėjo tik pagriebti jos ranką. Kadangi jos kairė ranka buvo traumuota, anksčiau operuota, ji pajuto didelį fizinį skausmą nuo to, kad P. G. jos tą ranką patempė. Po to, ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kurie kai tik atvažiavo, Pavelą išsivežė į policijos komisariatą. Taip pat išsikvietė greitąją medicinos pagalbos brigadą, kuri ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kad apžiūrėtų ranką. Ligoninėje praleido visą naktį, namo grįžo tik ryte. Po įvykio, kai sūnus grįžo namo, jis jos atsiprašė, jie susitaikė, šiuo metu su juo nesipyksta. Sūnui jokių pretenzijų neturi (b. l. 20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. nurodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.52 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. V., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus naudoja prieš ją fizinę jėgą, tampo savo motiną. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėja, ji buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Ji jiems pasakė, kad sukonfliktavo su savo sūnumi, o jis konflikto metu patempė ją už rankos. Akivaizdžiai matėsi, kad pranešėjai skaudėjo ranką, ji negalėjo jos laisvai judinti, laikėsi už tos rankos. Jis neprisimena, kuri ranka buvo sužalota. Vėliau ji jiems nurodė savo sūnų, kuris, kaip ji pasakė, patempė ją už rankos. Sūnus taip pat buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo nukentėjusiąją ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Jie pranešėjos sūnų sulaikė ir pristatė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ąjį PK. Visą tą laiką sulaikytasis elgėsi ramiai (b. l. 23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto R. R. apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas, apžiūrėjęs R. G. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, gautą iš Respublikinės Universitetinės ligoninės, teikia išvadą, jog R. G. nustatytas kairio žastikaulio diafizės (kūno) vidurinio trečdalio lūžis, padarytas patempiant – sukant ranką apie išilginę ašį. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 25-26).
Apžiūros protokole užfiksuota R. G. 2017 m. balandžio 17 d., 21.44.35 val. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra (b. l. 60-63). Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su šio skambučio garso įrašu (b. l. 58).
Įvykio aplinkybės užfiksuotos išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (b. l. 11), J. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 13-14).
Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2017 m. balandžio 17 d., 22.30 val. P. G. nustatytas vidutinis – 2,18 promilių neblaivumas (b. l. 11).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo P. G. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios R. G. ir liudytojo J. G. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat J. G. tarnybinio pranešimo, Bendrojo pagalbos centro, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenų) visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis P. G., 2017 metų balandžio 17 d., apie 21.45 val., būdamas savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su savo mama – nukentėjusiąja R. G., būdamas neblaivus (nustatytos 2,18 promilės) smurtavo prieš nukentėjusiąją – jis tyčia patempė ir pasuko savo motinos R. G. kairę ranką apie savo ašį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. G. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žastikaulio diafizės (kūno) vidurinio trečdalio lūžiu. Paminėta tyčinė kaltinamojo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį.
Dėl duomenų, susijusių su 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykiu, vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. G. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. vakare jis buvo namuose – (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo mama – nukentėjusiąja R. G.. Buvo neblaivus, atsimena, kad barėsi su mama. Galėjo taip būti, kad jis spyrė mamai. Tiksliau įvykio aplinkybių neatsimena dėl neblaivumo. Mama ne be reikalo kvietė pareigūnus. Savo poelgį vertina neigiamai. Šiuo metu toliau gyvena su mama, po šio įvykio puikiai sutaria. Dėl visko kaltas girtumas, jis yra priklausomas nuo alkoholio, sutinka gydytis. Šiuo metu iš darbo biržos laukia darbo pasiūlymo. Elgesio pataisos programose nėra dalyvavęs.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. G. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuo ryto jis su mama R. G. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus – stiprų, spirituotą vyną. Tos pačios dienos vakare, jam būnant namuose, pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie juos abu su mama nuvežė į policijos komisariatą, kur jis vėliau buvo sulaikytas. Jis nežino, kas iškvietė policiją ir dėl kokios priežasties. Išgertuvių su mama metu jokio konflikto tarp jų nebuvo, t. y. jis jos atžvilgiu nenaudojo jokio fizinio smurto. Mano, kad mama, būdama neblaivi, išsigalvojo nebūtus dalykus, t. y. kad jis jai neva spyrė. Jis dėl išgerto didelio kiekio alkoholio neprisimena, ar tą kartą mama jį varė iš namų, ar kėlė konfliktines situacijas bei triukšmavo (b. l. 78). Papildomai apklaustas kaltinamasis nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. su mama buvo neblaivūs, todėl atsimena, kad tarp jo ir mamos buvo žodinis konfliktas, bet ar ją pastūmė ir ar jai spyrė į šoną, jis neatsimena. Jis labai gailisi dėl visų konfliktų su mama (b. l. 81).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. G. nurodė, kad ji gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Paminėtas butas priklauso jai. Ji gyvena kartu su savo sūnumi P. G.. Už buto paslaugas moka per puse kartu su sūnumi Pavelu. Jos santykiai su sūnumi yra geri, konfliktuoja retai. Retsykiais su sūnumi vartoja alkoholinius gėrimus, kiekvieną mėnesį ji gauna pajamų apie 90 Eur, jos sūnus Pavel padeda jai išgyventi. 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.00 val. ji kartu su sūnumi pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – vyną. Ji su sūnumi Pavelu apsižodžiavo dėl buitinių problemų. Sūnus Pavelas įvykio vakarą jai į dešinį šoną nespyrė, jokio fizinio skausmo ji nejuto. Policiją iškvietė, kadangi norėjo, kad sūnus apsiramintų, norėjo jį pagąsdinti. Kadangi įvykio vakarą pati buvo neblaivi, todėl atvykusiems policijos pareigūnams pateikė netikslią informaciją, buvo supykusi ant savo sūnaus Pavelo. Šiuo metu pretenzijų savo sūnui Pavelui neturi (b. l. 43). Papildomai apklausta nukentėjusioji R. G. nurodė, kad dabar su sūnumi sugyvena gerai, nesipyksta. Sūnui jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. P. paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.50 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. N. (A. N.), iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus muša savo motiną. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pranešėja R. G., kuri jiems pasakė, kad ją muša jos sūnus P. G.. Taip pat ji jiems pasakė, kad jos sūnus jai su koja spyrė į dešinį šoną, nuo ko ji pajuto skausmą. Ir R. G., ir P. G. buvo neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. R. G. nuo medicininės pagalbos atsisakė. P. G. ir R. G. buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ąjį PK ( b. l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. N. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus patrulių rinktinėje, 3 – kuopoje, vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugpjūčio 18 d. jis gavo iškvietimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus P. G. muša pranešėją kumščiais. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi R. G., kuri paaiškino, kad sūnus spyrė jai į dešinį šoną. Pranešėja taip pat paaiškino, kad su sūnumi vartojo alkoholinius gėrimus. Pranešėja atsisakė greitosios medicinos pagalbos. Sūnus P. G. įvykio vietoje nieko nepaaiškino. Pranešėja Regina ir jos sūnus P. G. buvo pristatyti į Vilniaus m. 2-ąjį PK (b. l. 50).
Apžiūros protokole užfiksuota R. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d., 20.44.18 val. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra ( b. l. 64-66). Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su šio skambučio garso įrašu (b. l. 59).
Įvykio aplinkybės užfiksuotos išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (b. l. 35), J. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 36-37).
Alkotesterio kvito duomenimis, P. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d., 21.12 val. nustatytas sunkus – 3,39 promilių neblaivumas (b. l. 68).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo P. G. prisipažinimą bei paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, liudytojų K. P. ir A. N. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybinio pranešimo, Bendrojo pagalbos centro, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenų) visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis P. G. 2017 m. rugpjūčio 18 d., apie 20.47 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytos 3,39 promilės), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. G., spirdamas jai į dešinį šoną, tuo savo veiksmais sukeldamas R. G. fizinį skausmą. Šiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis, būdamas stipresnis už nukentėjusiąją, konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti pasekmės nukentėjusiosios sveikatai ir nors tokių padarinių nenorėjo, jiems sąmoningai leido atsirasti.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. G. pateikė prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Teisiamojo posėdžio metu baudžiamąją bylą prašė nutraukti. Prokurorė šį prašymą palaikė.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, be to, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji jam atleido. Nepaisant to, visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykdė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas. Be to, teismo vertinimu, kaltinamojo P. G. nusikalstama veika padaryta 168,47 Eur turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai nėra atlyginta, dėl jos sumokėjimo sąlygų bei termino kaltinamasis ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinei ligonių kasos atstovas nėra susitaręs. Dėl nurodyto šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (BK 38 str. 1 d. 2 p.). Be to, teismui kyla pagrįsta abejonė ir dėl ketvirtosios BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis yra teistas iš viso šešis kartus, įskaitant ir už smurtinius nusikaltimus, pirmasis jo teistumas buvo 1997 metais, kai kaltinamajam buvo 21 metai, jis jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, be to, 2015 m. kovo 31 d. teistas už analogiška nusikalstamą veiką būtent nukentėjusiosios atžvilgiu, jam buvo paskirta ir atlikta arešto bausmė, ne kartą baustas administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti su smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narį), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, vienas sunkus ir vienas apysunkis, tyčiniai nusikaltimai, kurių pasekmė – nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo jai sukėlimas), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti kaltinamajam esant neblaiviam, savo namuose, prieš savo mamą), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, turintis kelias profesijas, nevedęs, vaikų neturintis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenantis su mama, ne kartą baustas administracine tvarka, 2017 metais už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, viešosios rimties trikdymą, visi nusižengimai susiję su alkoholinių gėrimų įsigijimu arba vartojimu. Be to, kaltinamasis yra teistas, įskaitant ir už analogišką nusikaltimą prieš nukentėjusiąją, dėl kurio jam buvo paskirta arešto bausmė, taip pat kaltinamasis yra teistas ir už kitos rūšies nusikaltimus, tačiau jie irgi buvo smurtinio pobūdžio, yra realiai atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant šių teistumų bei už padarytas nusikalstamas veikas atliktų bausmių, susijusių su realiu kaltinamojo laisvės atėmimu, kaltinamasis savo elgesio nepakeitė ir toliau, būdamas neblaivus, smurtavo. Duomenų apie jo gydymąsi priklausomybės ligų centre ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, kuris, kaip minėta, jau yra teistas ne kartą ir jam tiek už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tiek ir už analogišką veiką jau buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės (areštas bei laisvės atėmimas), kurios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė bei vienintelė bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatyti šios bausmės vidurkiai. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. G. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam paskirtina galutinė – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės šias nusikalstamas veikas padarė, įtakotas alkoholio, pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui, sutinka ją gydytis, dėl jo veiksmų, esant blaiviam, problemų nekyla, turi pastovią gyvenamąją vietą, ieško darbo, yra užsiregistravęs darbo biržoje, teismas sprendžia, jog yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant P. G.: 1) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje, jeigu tai suderinama su gydymusi; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 6) per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 1 d., 2 d. 3, 5, 6, 8, 10 p., 3 d.).
Bylos duomenimis, kaltinamasis P. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 18 d., 22.15 val. iki 2017 m. balandžio 18 d., 13.03 val. (1 para; b. l. 27-28), taip pat nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d., 21.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., 16.37 val. (2 paros; b. l. 71-72). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 paros, prilyginamos 3 laisvės atėmimo dienoms) įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 28).
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 168,47 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajai R. G. nustatytų sužalojimų yra kaltas P. G., bei pateikus į bylą dokumentus, kad dėl šių sužalojimų gydymo civilinis ieškovas patyrė 168,47 Eur turtinę žalą, civilinis ieškinys patenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti P. G. (P. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti P. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti P. G. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir P. G. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje, jeigu tai suderinama su gydymusi; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 6) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į P. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 18 d., 22.15 val. iki 2017 m. balandžio 18 d., 13.03 val. (1 para), taip pat nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d., 21.15 val. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., 16.37 val. (dvi paros), iš viso tris paras, prilyginamas trims laisvės atėmimo dienoms.
P. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš P. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 168,47 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 47 centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.