- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-586-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskis, Leonidas Ignatovas
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei J. L.
atsakovui V. G.
vertėjai G. L.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei J. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Institucija, tiekianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė neterminuotai apriboti atsakovo V. G. tėvo valdžią jo nepilnametės dukters K. G. atžvilgiu, įsteigti vaikui nuolatinę globą, globėja paskiriant ieškovę, ir nustatyti su ja vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, kadangi išlaikymas buvo priteistas Trakų rajono apylinkės teismo 1995-03-15 nutarimu. Nurodė, kad jos dukrai V. G. ir atsakovui santuokoje 1994-06-04 gimė duktė K. G.. Nuo gimimo Karina su tėvais gyveno bute pas ieškovę. Atsakovas, gyvendamas santuokoje su ieškovės dukterimi, nuolat konfliktuodavo, naudodavo smurtą ne tik prieš ieškovę ir savo sutuoktinę, bet ir prieš dukterį Kariną. Dėl šių incidentų ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai. 2007-01-12 mirė ieškovės duktė V. G.. Kadangi V. G. sveikata buvo prasta, nuo pat gimimo būtent ieškovė nuolat rūpinosi anūke, vesdavo ją į darželį, maitino, prižiūrėjo ir iki šiol tai daro. Ieškovė nurodė, kad atsakovas po V. G. mirties visiškai nesirūpina dukra, nesidomi jos vystymusi, sveikata, neremia jos nei materialiai, nei moraliai, o taip pat nuolat konfliktuoja ir smurtauja. Savo agresyviais veiksmais, amoraliu elgesiu bei bauginimais jis daro neigiamą poveikį mergaitės psichiniam vystimuisi ir sveikatai. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog atsakovo elgesys ateityje galėtų pasikeisti. Kadangi atsakovo dukra faktiškai gyvena su ieškove, todėl, apribojus atsakovo tėvo valdžią ir vaikui įsteigus globą, ji turėtų būti skiriama globėja.
Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė nustatyti dukters K. G. gyvenamąją vietą su juo, įpareigojant ieškovę grąžinti jam vaiką. Nurodė, kad 1994-01-29 jis susituokė su V. G., 1994-06-04 jiems gimė dukra K. G.. Jo žmona V. G. mirė 2007-01-12. Iki žmonos mirties jų šeima gyvena pas ieškovę. Mirus žmonai, ieškovė pareikalavo jį išsikelti, ką jis ir padarė. Duktė Karina liko gyventi pas ieškovę, nes ieškovė nesutiko atiduoti jam vaiką. Ieškovė neleidžia atsakovui pasiimti dukters ir draudžia jam su vaiku matytis. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo smurto šeimoje, amoralaus elgesio, nesirūpinimo dukra, yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodė, jog jis visą laiką šeimoje vienas dirbo, išlaikė šeimą. Savo dukterimi nuolat rūpinosi materialiai ir moraliai, santykiai labai pablogėjo po žmonos mirties, ieškovei sąmoningai nuteikinėjant anūkę prieš tėvą. Nurodė, jog pastaruoju metu dukra labai priešiškai nuteikta jo atžvilgiu, vengia bendrauti. Atsakovo manymu, ieškovė pažeidžia jo teisę dalyvauti auklėjant vaiką, taip pat dukters teisę gyventi su tėvu, būti jo auklėjama, bendrauti su juo. Nurodė, kad turi pakankamas pajamas užtikrinti vaikui geras sąlygas augti, vystytis bei tobulėti. Jis yra tvarkingas, rūpestingas, alkoholio nevartoja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-02-28 sprendimu atmetė ieškovės J. L. ieškinį, priėmė jos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą K. G. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas tenkino atsakovo V. G. priešieškinį bei nustatė jo dukters K. G. gyvenamąją vietą su atsakovu V. G., įpareigojant ieškovę J. L. grąžinti atsakovui V. G. dukrą K. G.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas netinkamai atlieka tėvo pareigas ir įgyvendina teises, dėl ko nagrinėjamu atveju būtų pagrindas apriboti jo kaip tėvo valdžią (LR CK 3.180 str.). Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas paskutinius kelerius metus šeimoje vartoja smurtą. Teismas iš atsakovo charakteristikos, Grigiškių vidurinės mokyklos pažymos nustatė, kad atsakovas pasitaisė ir paskutinius kelerius metus tinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas. Tai, jog jis pastaruoju metu negali dalyvauti dukters auklėjime ir lavinime, yra sąlygota ieškovės elgesio neleidžiant atsakovui pasiimti savo dukros. Administracinė nuobauda už viešosios tvarkos pažeidimą atsakovui buvo paskirta tik vieną kartą. Teismas iš ieškovės elgesio bylos nagrinėjimo metu padarė išvadą, jog ji reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo reiškia tik tam, kad galėtų būti paskirta anūkės Karinos globėja (rūpintoja). Teismas, atmesdamas Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, jog K. G. norą gyventi su ieškove I. L. tikslinga pripažinti objektyvia priežastimi, dėl kurios vaikas negali gyventi su tėvu, vadovavosi Vilniaus universiteto Psichologijos katedros docentės dr. R. Bieliauskaitės išvada. Iš pastarosios išvados teismas nustatė, kad K. G. sunki psichologinė būklė yra sąlygota jos motinos mirties ir ieškovės bei atsakovo tarpusavio konflikto dėl vaiko, o, atsižvelgiant į ieškovės itin neigiamą požiūrį į atsakovą, yra pavojus, kad atsakovo ir dukters santykiai nutrūks, nes atsakovui bus apsunkintos galimybės atstatyti buvusį ryšį su dukra. Tuo tarpu atsakovą su dukterimi sieja gilus tėvo ir dukters ryšys, o praradus šį ryšį tėvo mergaitei niekas negalės atstoti. Teismas iš bylos medžiagos sprendė, kad nėra pakankamų priežasčių bei pagrindų atskirti K. G. nuo atsakovo. Vien mergaitės noras gyventi su ieškove nėra pakankama priežastis atskirti ją nuo savo tėvo. Teismas sprendė, jog ateityje atsakovas galėtų tinkamai auginti ir auklėti savo dukterį bei užtikrinti platesnį mergaitės bendravimo ratą, suteikti jai didesnes galimybes lavintis papildomai popamokinėje veikloje. Todėl mergaitės noras prieštarauja jos pačios interesams. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas nesugebės tinkamai išauginti ir išauklėti dukters. Gyvenimo sąlygos mergaitei gali būti sudarytos vienodai geros ir pas ieškovę, ir pas atsakovą, nepriklausomai nuo to, kad jis gyvena pas savo motiną. Atsakovas, būdamas K. G. tėvu, turi teisę ir pareigą auklėti dukrą ir yra atsakingas už jos auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LR CK 3.165 str. 1 d.). Be to, atsakovas turi pirmumo teisę prieš ieškovę auklėti savo dukrą.
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-02-28 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, neįsigilino į bylos medžiagą, nesivadovavo protingumo ir objektyvumo kriterijais. Skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovas V. G. gydėsi nuo alkoholizmo, o jo ankstesnis gyvenimo būdas sąlygojo agresyvaus atsakovo charakterio susiformavimą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės anūkės K. G. raštu išreikšto nenoro gyventi kartu su tėvu bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados, jog atsakovo dukters K. G. noras gyventi su ieškove pripažintinas objektyvia priežastimi, dėl kurios vaikas negali gyventi su tėvu. Teismas, apeliantės nuomone, neatsižvelgė į tarp ieškovės J. L. ir jos anūkės K. G. susiformavusius santykius ir į tai, kad mergaitės atskyrimas nuo močiutės turėtų neigiamos įtakos jos charakterio formavimuisi, santykiams mokykloje ir su kitais žmonėmis. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neįvertino, kaip atsakovas, dirbdamas laiko prasme neapibrėžtą darbą, galės skirti laiko dukters auklėjimui, jos pasiruošimui mokyklai. Teismas, teigia apeliantė, neįvertino, kad atsakovas neturi savo gyvenamojo būsto ir gyvena pas savo motiną, kuriai neprisidėjus prie K. G. auklėjimo neaišku, kaip susiformuos jos ir Karinos santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-02-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad sutuoktiniams V. G. ir V. G. (atsakovas) 1994-06-04 gimė duktė K. G.. Šeima gyveno V. G. motinai J. L. (ieškovė) priklausančiame bute. 2007-01-12 V. G. mirė. Atsakovas V. G. iš ieškovės buto išsikėlė, o nepilnametė K. G. liko gyventi su senele. Ieškovė J. L. prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnametės dukters K. G. atžvilgiu, įsteigti vaikui nuolatinę globą, globėja paskirti ieškovę, ir nustatyti su ja vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas V. G. priešieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, įpareigojant ieškovę grąžinti jam vaiką. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008-02-28 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir nauju sprendimu ieškinį patenkinti.
Ieškovė siekia neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukters Karinos atžvilgiu. Tėvų valdžios apribojimo sąlygos įtvirtintos LR CK 3.180 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti apribota tik tuomet, kai jie: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovė, teisėtai pareiškusi ieškinį (LR CK 3.135 str., 3.182 str.) neįrodė (LR CPK 178 str.) sąlygų, įgalinančių teismą apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir privalo imtis visų priemonių apsaugoti vaikų teises ir interesus (LR CPK 376 str.). Byloje nėra duomenų apie kokias nors neišaiškintas aplinkybes, todėl teismo išvada dėl neįrodyto ieškinio yra pagrįsta. Ieškovė ieškinį ir apelaicinį skundą grindžia aplinkybe, kad atsakovas yra gydęsis nuo alkoholizmo, jo ankstesnis gyvenimo būdas sąlygojo agresyvaus charakterio susiformavimą. Argumentas nepagrįstas. Teismas ištyrė šią aplinkybę ir nustatė, kad atsakovas į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, nuo piktnaudžiavimo alkoholiu gydėsi 1997 m. t.y. ėmėsi priemonių pasitaisyti, o įrodymų, pakankamų išvadai, kad atsakovas šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik vieną kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, o konfliktai ir pareiškimai policijai yra susiję su šioje byloje sprendžiamu ginču. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, kiek tai leidžia įtemtu santykiai su ieškove, rūpinasi dukterimi. Apeliantė ypatingai atkreipia dėmesį į K. G. išreikštą nenorą gyventi su tėvu ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, jog mergaitės noras gyventi su ieškove pripažintinas objektyvia priežastimi, dėl kurios vaikas negali gyventi su tėvu. Įstatymas - LR CK 3.177 str. - numato, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko, vaikas turi būti išklausytas. Pirmosios instancijos teismas šio imperatyvo laikėsi. Byloje yra K. G. 2007-02-15 raštas, kuriame sutinkama su ieškovės skyrimu nuolatine globėja. Be to, mergaitė buvo išklausyta 2007-06-05 teismo posėdyje, kuriame išdėstė norą gyventi su ieškove. Tačiau pasisakydamas teisme vaikas akcentavo ieškovės ir atsakovo nesutarimus. Įstatymas - LR CK 3.174 str. 2 d. - numato galimybę išspręsti ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neatsižvelgiant į vaiko norą, jei vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris gali kilti tarp skyrium gyvenančių tėvų, o klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Esant tik vienam iš vaiko tėvų ir tik apribojus jo valdžią vaiko atžvilgiu, turi būti sprendžiama dėl vaiko globos. Tėvo valdžios apribojimas sprendžiamas išimtinai ir pirmiausia paisant vaiko interesų. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vilniaus universiteto psichologijos katedros docentės dr. R. Bieliauskaitės išvada, kad esama sunki K. G. psichologinė būklė yra sąlygota jos motinos mirties ir ieškovės bei atsakovo tarpusavio konflikto dėl vaiko, kad Karina natūraliai perima kartu gyvenančios ieškovės požiūrį ir poziciją, net ieškovei nedarant specialaus poveikio. Įvertinęs šią išvadą, visas kitas bylos aplinkybes, ieškovės paaiškinimus teismo posėdžiuose (t1, b.l. 149) dėl galimybės, kad ieškovė „kažką sau pasidarys“, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad inicijuodama šį procesą ieškovė ne tik rūpinosi Karina, bet paisė ir savo interesų. Pareigą ir teisę auklėti vaiką, atsakomybę už vaiko auklėjimą ir vystymąsį pirmiausia turi vaiko tėvai (LR CK 3.165 str.). Nenustačius nė vienos LR CK 3.180 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, įgalinančios apriboti atsakovo tėvo valdžią jo dukters Karinos atžvilgiu, nėra teisinės galimybės nustatyti mergaitės gyvenamosios vietos su ieškove. Visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į psichologo išvadą teismas pagrįstai nusprendė, kad K. G. noras nuolat gyventi su ieškove prieštarauja jos interesams. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl laiko prasme neapibrėžto atsakovo darbo (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos laikui atsakovas pakeitė darbovietę), dėl aplinkybės, kad atsakovas neturi nuosavo gyvenamojo būsto, nėra pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžios. Ieškinys atmestas pagrįstai. Atmetus ieškinį ir atsižvelgiant į jau aptartas bylos aplinkybes, vadovaujantis LR CK 3.168 str. 3 d., teisėtai patenkintas priešieškinys dėl K. G. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek ir ateityje siekiant tinkamo nepilnametės Karinos auklėjimo bei ugdymo, pirmiausia turi būti paisoma jos interesų ir teisių, privalomai aktyviai dalyvaujant vaikų teisių apsaugos institucijoms, laikantis įstatymų, tame tarpe ir LR CK 3.172 str. nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir pažymima, kad ieškovė nuo jų mokėjimo yra atleista. Šis apeliantės reikalavimas taip pat netenkinamas, nes LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas iš ieškovės priteisė tik atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir, atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, nėra pernelyg didelės.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.