- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1640-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01641-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- M. G., K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „SEB“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-9115-920/2024, pagal pareiškėjų K. G. ir M. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo byloje – AB „SEB“ bankas, UAB „SB lizingas“, „Bigbank“ AS filialas, UAB „Renti“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. G. ir M. G. teismui pateiktu pareiškimu prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
2. Nurodė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2953). Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi, jau kurį laiką neveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Gyvenant santuokoje, išryškėjo pareiškėjų skirtingi charakteriai, skirtingi ateities planai, dėl to šeimoje vyravo nesutarimai, santykiai tapo komplikuoti. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, santuoka galutinai iširo ir nėra jokios tikimybės, jog šeimos santykiai galėtų būti atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu prašymą patenkino.
4. Teismas nusprendė nutraukti K. G. ir M. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 2953), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti K. G. ir M. G. 2024 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:
SUTARTIES OBJEKTAS
4.1. K. G. ir M. G. (duomenys neskelbiami) sudarė santuoką Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2953, kurią susitarė nutraukti bendru Šalių sutikimu ir laisva valia.
NEDALINTINAS TURTAS
4.2. Šalys pareiškia, kad visas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas iki santuokos ar santuokos metu įgytas vieno sutuoktinio vardu kaip asmeninė nuosavybė, po santuokos nutraukimo ir toliau lieka šiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise.
4.3. Šalys pareiškia, jog neturi jokių pretenzijų į Šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bei nereikalauja jo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje numatytais pagrindais.
SANTUOKOS METU ĮGYTO TURTO PADALIJIMAS
4.4. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo K. G. atitenka šis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas:
4.4.1. Butas su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbiami), adresas: (duomenys neskelbiami), įregistravimo pagrindas: 2020 m. lapkričio 24 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 4597 (turto vertė: 63 200 Eur).
4.4.2. Šalys pareiškia, jog sutinka, kad už šio turto palikimą K. G., M. G. nėra mokama kompensacija.
4.5. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo M. G. atitenka šis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas:
4.5.1. Transporto priemonė „AUDI A4 WW. AUDI S4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbiami), valdytojas-savininkas nuo 2019 m. kovo 22 d. (turto vertė: 800 Eur);
4.5.2. Transporto priemonė „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbiami), valdytojas-savininkas nuo 2024 m. balandžio 27 d. (turto vertė: 10 000 Eur);
4.5.3. MB „Mangistrans“, į. k. 305733212, visos M. G. priklausančios dalininko teisės, narystė nuo 2021 m. balandžio 12 d. (įnašų suma: 10 Eur).
4.5.4. Šalys pareiškia, jog sutinka, kad už šio turto palikimą M. G., K. G. nėra mokama kompensacija.
4.6. Visos turtinės teisės į santuokos metu nuomos pagrindu valdymo teisėmis K. G. priklausančią transporto priemonę „AUDI A4 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbiami), valdytojas nuo 2023 m. kovo 1 d. (turto vertė: 3 000 Eur), po santuokos nutraukimo bei tinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų lieka K. G.. Šalys sutinka, jog už šios turtinės teisės palikimą vienam iš sutuoktinių, kitas sutuoktinis kompensacijos nereikalauja ir ateityje nereikalaus.
4.7. Šalys patvirtina, kad bendru sutarimu susitarė dėl šioje Sutartyje aptarto turto pasidalijimo, atsižvelgiant į turto faktinį valdymą, naudingumą ir reikalingumą bei kiekvienai iš Šalių tenkančius turtinius įsipareigojimus (M. G. nėra mokama kompensacija už K. G. tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, kadangi K. G. pati viena įsipareigoja sumokėti Sutarties 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytus solidarius Šalių kreditus). Šalys patvirtina, kad Sutartis yra teisinga, atitinka tikrąją Šalių valią ir nepažeidžia nei vieno iš jų interesų. Jokio tarpusavio ginčo tarp Šalių dėl bendro turto pasidalijimo nekyla ir pretenzijų vienas kitam jie neturi. Šalys supranta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo klausimas nebegalės būti sprendžiamas teisme.
4.8. Šios Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo teisme dieną K. G. vardu atidarytose banko ir (arba) kitos kredito įstaigos sąskaitose esančios piniginės lėšos, jos vardu išduotose banko kortelėse esančios piniginės lėšos, faktiškai jos valdomos piniginės lėšos, pas trečiuosius asmenis esančios jos piniginės lėšos, jos ar jos vardu sukauptos lėšos (pensijų kaupimo, bet kokios rūšies draudimo ir (ar) kt. fonduose, indėliai ir kt.), taip pat jos ar jos vardu gautinos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka K. G. asmeninė nuosavybė, o M. G. vardu atidarytose banko ir/arba kitos kredito įstaigos sąskaitose esančios piniginės lėšos, jo vardu išduotose banko kortelėse esančios piniginės lėšos, faktiškai jo valdomos piniginės lėšos, pas trečiuosius asmenis esančios jo piniginės lėšos, jo ar jo vardu sukauptos lėšos (pensijų kaupimo, bet kokios rūšies draudimo ir/ar kt. fonduose, indėliai ir kt.), taip pat jo ar jo vardu gautinos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka M. G. asmeninė nuosavybė.
4.9. Šalys pareiškia, kad santuokos metu kito nei viršuje nurodyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, transporto priemonių, savo vardu registruotų akcijų ir/ar kitų vertybinių popierių, piniginių lėšų, turtinių teisių bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neįgijo, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.
KREDITORIŲ INTERESŲ TENKINIMO TVARKA
4.10. Visi finansiniai įsipareigojimai AB „SEB“ bankas pagal kredito sutartį Nr. 2020012053 (sudarymo data: 2020 m. gruodžio 1 d.), po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams K. G. ir M. G., kurie prieš kreditorių atsako solidariai. Vidiniuose tarpusavio santykiuose Šalys susitaria, kad K. G. išmokės visą nurodyto kredito likutį, įskaitant su šiuo kreditu susijusias sumas. M. G., sumokėjęs nors dalį šių įmokų už K. G., įgyja teisę išieškoti sumokėtą sumą iš K. G. regreso tvarka.
4.11. Visi finansiniai įsipareigojimai „BIGBANK“ AS filialas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20017149 (sudarymo data: 2020 m. birželio 2 d.) ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20040374 (sudarymo data: 2020 m. gruodžio 1 d.), po santuokos nutraukimo lieka abiem sutuoktiniams K. G. ir M. G., kurie prieš kreditorių atsako solidariai. Vidiniuose tarpusavio santykiuose Šalys susitaria, kad K. G. išmokės nurodytų kreditų likučius, įskaitant su šiais kreditais susijusias sumas. M. G., sumokėjęs nors dalį šių įmokų už K. G., įgyja teisę išieškoti sumokėtą sumą iš K. G. regreso tvarka.
4.12. Visi finansiniai įsipareigojimai UAB „Renti“ pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI01032023/0015 (sudarymo data: 2023 m. kovo 1 d.), po santuokos nutraukimo lieka K. G..
4.13. Visi finansiniai įsipareigojimai UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C404729498 (sudarymo data: 2024 m. balandžio 27 d.), po santuokos nutraukimo lieka M. G..
4.14. Šalys pareiškia, jog jokių kitų kreditorių, išskyrus nurodytus šioje Sutartyje, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi.
KITOS SĄLYGOS
4.15. Sutuoktiniams po santuokos nutraukimo yra paliekamos šios pavardės: K. G. – „C.“, o M. G. – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
4.16. Šalys santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo pajėgios išlaikyti save pačios, todėl viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.
4.17. Ši Sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui.
4.18. Šalys pareiškia, jog pasirašius šią Sutartį, jos viena kitai neturi jokių turtinių ir neturtinių reikalavimų ir įsipareigojimų, išskyrus nurodytus šioje Sutartyje.
4.19. Šalys pažymi, jog joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta Sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Bet kokie šios Sutarties pakeitimai ar papildymai įsigalioja tik tada, kai yra sudaryti raštu, pasirašyti ir patvirtinti teisme.
4.20. Šalys pareiškia, jog Sutartį perskaitė, ją suprato, suprato visas šios Sutarties sąlygas, jos sukeliamas teises bei pareigas, taip pat pareiškia, jog yra veiksnios, Sutartis atitinka Šalių tikrąją valią, ketinimus ir interesus.
5. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktą informaciją jų santuoka faktiškai iširo, todėl prašymas nutraukti santuoką tenkintinas. Pareiškėjai kartu su prašymu nutraukti santuoką teismui pateikė jų 2024 m. gegužės 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė turto padalijimo, tarpusavio išlaikymo bei kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl sutartis tvirtinama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie bylos naujus įrodymus apie sutuoktinių kreditorius. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Sutuoktiniai be sutartyje nurodytų kreditorių, turėjo dar vieną kreditorių, tačiau sutartyje jis nenurodytas ir nebuvo informuotas apie sutuoktinių santuokos nutraukimo procesą. Apeliantas teikia įrodymus apie tai, kad sprendimo priėmimo metu jie su pareiškėja turėjo įsiskolinimą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Sutuoktiniai iki 2024 m. liepos 31 d. turi sumokėti 846,70 Eur įsiskolinimą už Butui suteiktas komunalines paslaugas. Iš mokėjimo pranešimo matoma, kad už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. buto komunalinių mokesčių paslaugų suma – 54,09 Eur, tačiau visa mokėtina suma – 846,70 Eur. Vadinasi, 786,16 Eur įsiskolinimas buvo dar iki 2024 m. birželio 1 d., taigi ir teismo sprendimo priėmimo dieną.
6.2. Sutartyje numatyta, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas po santuokos nutraukimo lieka asmenine pareiškėjos nuosavybe. Sutarties parengimu rūpinosi pareiškėja, kai sutuoktiniai nusprendė nutraukti santuoką, ji nuolat darė apeliantui spaudimą, jų santykiai buvo konfliktiniai, todėl apeliantas, nepasitaręs su teisininkais ir norėdamas kuo greičiau užbaigti procesą, pasirašė sutartį. Tik po to, kai buvo priimtas sprendimas, aplinkiniai atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad ši sąlyga pažeidžia apelianto interesus. Apeliantu už tai nebuvo numatyta jokia piniginė kompensacija. Toks turto padalinimas akivaizdžiai prieštarauja sutuoktinių turto lygių dalių principui. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje nėra nustatytų svarbių aplinkybių, kurioms egzistuojant būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, daroma išvada, kad sutartis pažeidžia sutuoktinių lygių dalių principą, todėl laikoma prieštaraujanti įstatymams ir net neturėjo būti tvirtinama.
6.3. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad sutuoktiniai prieš kreditorių atsako solidariai, tačiau turėjo būti numatyta ir sąlyga, jog pareiškėja neturi teisės reikalauti iš apelianto pusės sumokėtos sumos. Jeigu tokia sutarties sąlyga įsigaliotų, tai susidarytų situacija, kai pareiškėjai lieka butas, prievolė kreditoriui lieka solidari, o šalys tik tarpusavyje susitarę, kad pareiškėja moka visas įmokas. Todėl pareiškėja, piktnaudžiaudama tokia sąlyga, galėtų kreiptis į apeliantą, vėliau į teismą dėl pusės sumokėtos sumos išieškojimo, nors apeliantas po sprendimo įsigaliojimo būtų visiškai nesusijęs su butu.
6.4. Sutarties 4.1 punkte numatyta sąlyga, kad vidiniuose santykiuose vykdys įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui negali būti laikoma kompensacija už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį. Sutarties 4.1. punkte numatytą sąlygą dėl įmokų sumokėjimo būtų galima laikyti daline kompensacija už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį tik tuo atveju, jeigu sutartyje būtų aiškiai ir nedviprasmiškai įrašyta sąlyga, jog pareiškėja įvykdžiusi prievolę kreditoriui AB SEB bankui, neturi teisės regreso tvarka reikalauti iš apelianto to, ką pareiškėja įvykdė, atskaičius jai tenkančią dalį. Nesant tokios sąlygos, konstatuotina, kad sutartis ir joje numatytas turto padalijimas prieštarauja apelianto interesams, nes neužtikrina sutuoktinių lygių dalių principo.
6.5. Nors Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad apeliantas turės teisę išsiieškoti iš pareiškėjos už ją sumokėtą dalį įmokų, tačiau nėra jokių garantijų, kad pareiškėja faktiškai sumokėtas sumas grąžins apeliantui. Pareiškėja, kaip matyti iš teikiamo su šiuo skundu įrodymo, nevykdo įsipareigojimų ir nemoka už komunalines paslaugas, todėl tikėtina, kad ne tik tinkamai nevykdys įsipareigojimų AB SEB bankui, tačiau ir apeliantui gali būti sudėtinga išsiieškoti iš pareiškėjos jo atliktus mokėjimus kreditoriui.
6.6. AB SB bankas suteikė 40 000 Eur kreditą, o pirkimo metu butas buvo įvertintas 45 100 Eur suma. Butas pirktas 2020 m., t. y. dar prieš visus pasaulinius įvykius (Covid pandemijos pradžioje, prieš karą Ukrainoje), per kuriuos būstų kainos ženkliai išaugo, tai dabar buto vertė turėtų būti ne mažiau nei 60 000 Eur. Apelianto žiniomis, šiuo metu paskolos likutis yra 31 957,48 Eur, santuokos metu sumokėta 8 042,52 Eur suma. Vadinasi, atėmus likusių įsipareigojimų sumą, pareiškėjai atiteko bendro turto daugiau nei už 28 000 Eur, todėl apeliantui turėjo būti sumokėta kompensacija lygi pusei šios sumos, maždaug 14 000 Eur.
6.7. Tokios kompensacijos nesumokėjimas akivaizdžiai pažeidžia apelianto teisės ir teisėtus interesus. Vien tik dviejų automobilių, kurių bendra vertė nurodyta sutartyje 10 800 Eur, palikimas sutuoktiniui, neleidžia daryti išvados, kad turtas būtų buvęs padalintas po lygiai, nes apeliantui be jokios pateisinamos priežasties bendro turto po santuokos nutraukimo atiteko gerokai mažiau.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. G. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti naują rašytinį įrodymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Pareiškėja patvirtina, kad yra susidaręs įsiskolinimas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, kuris yra nuolat dengiamas pareiškėjos K. G. lėšomis kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir nevesti bendro ūkio. Aplinkybės apie kreditoriaus egzistavimą apeliantui buvo žinomos dar prieš pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau jis nesiėmė priemonių informuoti šį kreditorių apie inicijuojamą santuokos nutraukimo bylą, taip pat nereiškė pastabų ir pretenzijų dėl to, kad sutartimi nebuvo išspręstas klausimas dėl susidariusio įsiskolinimo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ paskirstymo tarp sutuoktinių.
7.2. Apie esamą kreditorių pareiškėjas žinojo 2024 m. liepos mėnesio pradžioje, todėl jis turėjo visas galimybes net po sutarties pasirašymo ir jos pateikimo bylą nagrinėjančiam teismui informuoti teismą apie naują kreditorių, tačiau tokių veiksmų civilinėje byloje neatliko iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Po apeliacinio skundo pateikimo pareiškėjai iškilo būtinybė pateikti aktualų mokėjimo pranešimą – UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2024 m. liepos 31d. mokėjimo pranešimą Nr. EKŪ_MP975516, iš kurio matyti, kad mokėtina suma šiai įmonei sudaro 531,41 Eur, o gauti mokėjimai 2024 m. liepos mėn. sudarė 400,00 Eur.
7.3. Santuokos metu šalys įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), kuris buvo įgytas 2020 m. lapkričio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4597 pagrindu K. G. ir M. G. vardu. Šalys, siekdamos nutraukti santuoką, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi sutuoktiniai nusprendė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbiami), nuosavybės teise atitenka K. G. nuosavybėn (Sutarties 3.1.1. punktas) be mokėtinos kompensacijos pareiškėjui M. G.. Tos pačios sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad įsipareigojimai AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. 2020012053 (sudarymo data: 2020 m. gruodžio 1 d., kurios pagrindu gautas kreditas buvo panaudotas aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimui), po santuokos nutraukimo lieka solidari abiejų pareiškėjų prievolė, tačiau šalys tarpusavyje susitarė, kad K. G. asmeniškai vykdys įsipareigojimus šiam kreditoriui ir kompensuos M. G. pinigines lėšas, jei jis sumokės nors dalį įmokų pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį. Tokiu susitarimu buvo siekiama tikslo – kuriam iš sutuoktinių atitenka santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (butas su rūsiu), tas sutuoktinis prisiima asmeninę pareigą pilna apimtimi vykdyti įsipareigojimus kredito davėjui. Reikalinga vertinti pareiškėjų pasirašytą sutarties visas sąlygas, o ne atskirai kiekvieną punktą atskirai.
7.4. Prieš pasirašydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties sąlygas derino abu pareiškėjai, o pareiškėja kreipėsi į teisininkus dėl šios sutarties parengimo po to, kai buvo pasiektas šalių susitarimas dėl santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo paskirstymo tarp sutuoktinių. Iki teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas turėjo galimybę konsultuotis dėl sutarties sąlygų, tartis su artimaisiais, teisininkais, tačiau jis neatskleidė aplinkybių, dėl ko pasirašyta sutartis neatitinka jo valios nei pareiškėjai, nei teismui, kuriam buvo pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokiu pasyviu elgesiu pareiškėjas išreiškė poziciją, kad jo pasirašyta sutartis atitinka jo pareikštą valią dėl santuokos nutraukimo sąlygų.
7.5. Iš šalių pateiktos sutarties turinio matyti, kad santuokoje įgyto turto nekilnojamojo turto vertė sudaro 63 200,00 Eur, tuo tarpu kredito AB SEB bankui dydis (su mokėtinomis palūkanomis) sudaro 58 364,01 Eur. Be to, pareiškėja asmeniškai prisiėmė pareigą vykdyti įsipareigojimus ne tik AB SEB bankui, tačiau ir kreditoriui „Bigbank“ AS filialui, kuris yra suteikęs du vartojimo kreditus pareiškėjams. Bendra kredito gavėjų mokama suma (su palūkanomis) pagal šiuos vartojamuosius kreditus Bigbank AS filialui sudaro 24 436,03 Eur. Sistemiškai analizuojant sutarties sąlygas matyti, kad pareiškėjos įsipareigojimai asmeniškai vykdyti įsipareigojimus bendriems sutuoktinių kreditoriams – AB SEB bankui ir „Bigbank AS“ filialui yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis.
Atsiliepimas
7.6. Apeliantas kelia hipotetines versijas apie neva netinkami vykdomus pareiškėjos įsipareigojimus. Pažymi, kad AB SEB bankas, sudarydamas kredito sutartį su pareiškėjais, šios prievolės įvykdymą papildomai užtikrino hipoteka. Ši užtikrinimo priemonė leidžia kreditoriui nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, jei paskolos gavėja nevykdys įsipareigojimų bankui. Netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, kreditoriui nukreipus prievolės įvykdymą į pareiškėjai priklausantį turtą (apeliantas nurodo, kad šio turto vertė yra didesnė nei likusi mokėti kredito suma), įsipareigojimas bus padengtas vien tik iš hipoteka įkeisto turto, todėl nebus jokio pagrindo nukreipti išieškojimo veiksmus į apelianto turtą.
7.7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija tik sutarties 3.1.1. ir 4.1. punktus, kaip pažeidžiančius jo interesus, nedarant jokių nuorodų į sutarties 4.2. punkto nuostatas. Kaip matyti, pats apeliantas taiko dvejopus standartus analogiškoms sutarties nuostatoms, o tuo pačiu keičia savo poziciją dėl sąlygų, dėl kurių šalys buvo susitarusios ir ją pareiškusios teismui teiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
7.8. Be to, kreditoriai, kurie buvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą suinteresuotaisiais asmenimis, neteikė prieštaravimų dėl tokios sutarties sąlygų, įskaitant bendraskolių tarpusavio susitarimus dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
10. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja įstatomo nuostatoms, buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, be to į sutartį nebuvo įtraukti visi kreditoriai.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto padalijimo, kai santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau vienam iš sutuoktinių po teismo sprendimo nurodžius, kad sutuoktinių susitarimas dėl bendro turto padalijimo neatitinka įstatymo reikalavimų.
12. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu (supaprastinto proceso tvarka) galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jo padarinių.
13. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).
15. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas sutarties turinį įtraukia į sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus išimtį iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šioje teisės normoje paminėtos esminės aplinkybės duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, jų išlaikymą, sutuoktinio išlaikymą ir kt.). CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, todėl ji neturėtų būti aiškinama plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-781/2023).
16. Taigi, sprendimui, šalių turtinių santykių reguliavimui turi būti taikomos šios sutarties nuostatos, kurios gali būti keičiamos tik įstatymo nustatytais išimtiniais atvejais, tokius pakeitimus įvertinus ir patvirtinus teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjai ar vienas iš jų, manydami, jog santuokos nutraukimo sutarties sąlygos dėl turto padalijimo ir tarpusavio šalių atsiskaitymo nėra aiškios, tik kreipdamiesi į santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusį teismą gali atlikti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų koregavimą, kadangi tik teismo įvertintas susitarimas, atsižvelgiant į susitarimo objektą, galėtų ateityje sukelti šalims teisines pasekmes.
17. Apeliantas skunde nurodo, kad pareiškėjai palikus santuokoje įgytą butą, kuriuo vertė šiai dienai yra apie 60 000 Eur, teismo patvirtintu susitarimu liko neišspręstas kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę turto dalį klausimas, taip pat liko neišspręstas santuokos metu iš bendrų lėšų sumokėtos 8 042,52 Eur piniginių lėšų paskirstymo klausimas, sutarties 4.1 punkto sąlygos nėra aiškios, jos turėtų būti sukonkretintos, taip pat į bylą nebuvo įtrauktas vienas kreditorius UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.
18. Pareiškėja nurodo, kad susitarimas buvo rengiamas ilgą laiką, sutarties sąlygos su apeliantu buvo aptartos, jis turėjo laiko pasikonsultuoti su teisininkais, o pati sutartis apelianto teisių nepažeidžia, nes pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus kredito įstaigoms.
19. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir šalių pasirašyto susitarimo sąlygos nebuvo vertinamos.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visą santuokos metu įgytą turtą, priklausiusį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paskyrus vienam sutuoktiniui kitam nepaskiriant jokios kompensacijos, teismai turi vertinti, ar tokia sutartis atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o prieš tvirtindamas tokią sutartį teismas turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. Taigi teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 39–40 punktai). Paprastai tokios sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo patikra atliekama žodinio proceso metu, tiesiogiai teismo posėdžio metu išklausant pareiškėjus ir išsiaiškinant priežastis, kodėl buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba šią pareiškėjų poziciją išsiaiškinant kitais būdais (gaunant papildomus rašytinius paaiškinimus ir pan.).
21. Pareiškėjų 2024 m. gegužės 24 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta santuokos metu įgyto buto vertė, visą nekilnojamąjį turtą priskiriant tik pareiškėjai, nenustatyta kompensacija pareiškėjui, netirta ir nesiaiškinta, kodėl kitas sutuoktinis visiškai atsisakė kompensacijos santuokos nutraukimo atveju, kai santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta visiškai apribojant vieno iš sutuoktinių turtines teises.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokios sutarties nuostatos pripažintinos iš esmės ribojančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-943/2023).
23. Abejonės dėl tinkamo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo sutuoktinių sudarytoje sutartyje nurodytu būdu (jį priskiriant tik pareiškėjai), turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo metu, tačiau byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismui tinkamai neišsiaiškinus priežasčių, dėl kurių buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, t. y. kodėl buvo nuspręsta nukrypti nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo, nenustačius, ar į dalytino turto balansą įtrauktas visas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ar įtraukti visi kreditoriai. Taigi, teismas turėjo įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, ar egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti patvirtinta. Šiuo atveju liko neištirtos ir neįvertintos svarbios šiai bylai aplinkybės.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė. Byloje liko nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, tinkamai nepagrindė ir nemotyvavo (CPK 270 straipsnis). Dėl netinkamo proceso ir bylos esmės neatskleidimo yra pagrindas konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme dėl tokio pobūdžio bylų procesinių nagrinėjimo ypatumų, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų prijungimo klausimas nesprendžiamas, kadangi nurodytus dokumentus pareiškėjai turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.