- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- e2-1848-587/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23964-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „4finance“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo 217,22 Eur / 750,00 Lt negrąžintos paskolos, 346,34 Eur / 1195,84 Lt palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 4-7).
Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2016-03-01 įstatymų nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.) (b. l. 40, 41). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – informacijos apie asmenį (b. l. 8), 2011-05-06 vartojimo kredito sutarties bendrųjų ir specialiųjų sutarties sąlygų (b. l. 10-11, 12-18), ieškovės paaiškinimo dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo (b. l. 25), sąskaitos išrašo (b. l. 26), mokėjimo nurodymo apie žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 27) - vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.
Nustatyta, kad 2011-05-06 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovo A. K. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 217,22 Eur/ 750,00 Lt kreditas 30 dienų terminui. Ieškovė atsakovui suteikė nuolaidą vartojimo kredito metinei palūkanų normai, todėl atsakovas 2011-06-05 turėjo grąžinti tik jam suteiktos 217,22 Eur paskolos sumą (b. l. 10-11). Atsakovas suteiktos paskolos nustatytu terminu negrąžino. Vadovaujantis CK 6.874 str. 1 d. ir šalių pasirašytos sutarties 7.1. punktu ieškovė laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-03-13 atsakovui paskaičiavo iš viso 346,34 Eur/ 1195,84 Lt sumos palūkanas.
Remiantis LR CK 6.38 str. 1 d. bei 6.256 str. 1 d., sutartinių santykių šalys yra įpareigotos vykdyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutartį. Akivaizdu, jog atsakovas pažeidė šią pareigą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina skola – 217,22 Eur negrąžintos kredito dalies.
Dėl ieškovės prašomų priteisti 346,34 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino. Šią sumą ieškovė paskaičiavo taikant 218,87 procentų dydžio kredito kainos metinę normą. Ieškovė mano, kad ši suma atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Teismas šiuo atveju pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Ieškovė prašo priteisti 346,34 Eur sutartinių palūkanų sumą, kuri yra paskaičiuota taikant sutartyje numatytą 218,87 Eur bendrą kredito kainos metinę normą, palūkanos paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-03-13, iš viso už 281 kalendorinę dieną. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos ieškovės nurodytu 281 kalendorinės dienos laikotarpiu sudaro 159,44 procentus prašomos priteisti likusios negrąžintos atsakovui suteiktos paskolos sumos. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito kainos metinis palūkanų normos dydis (218,87 procentų) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Be to, ieškovė, skaičiuodama palūkanas, nepagrįstai taikė šalių Sutarties 4.1 punktu nurodytą bendrą kredito kainos metinės normos dydį, nes bendros vartojimo kredito kainos metinė norma nėra lygi vartojimo kredito metinei palūkanų normai, ji apima ne tik mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už naudojimąsi kreditu, bet ir visus kitus su sutarties sudarymu susijusius mokesčius. Šalys sutarties 4.1 ir 7.1 punktais už naudojimąsi kreditu susitarė dėl palūkanų mokėjimo, o bendros vartojimo kredito kainos dydžio taikymas skaičiuojant palūkanas prieštarautų paskolos sutarties sampratai ir esmei (CK 6.870 str., 6.872 str.).
Įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus, nuo jo teismas gali nukrypti, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams. CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, pilnai patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, kurios įstatymu yra laikomos minimaliais nuostoliais, atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tokios apimties reikalavimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Laikotarpio, už kurį skaičiuojamos palūkanos po sutarties pažeidimo, pabaigos momentas išskirtinai priklauso nuo ieškovo valios. Tai gali sudaryti jam sąlygas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėti iš piniginės prievolės pažeidimo. Be to, teismas Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 6 ir 11 punktus vertina kaip formalias sutarties sąlygas, neužtikrinančias atsakovo, kaip vartotojo, interesų.
Ieškovė nurodo, kad prašoma priteisti 346,34 Eur palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovo nuostolius, patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos, tačiau galimų nuostolių dydžio nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, tik nurodė duomenis apie per metus vidutiniškai sudaromų vartojimo kredito sutarčių skaičių ir bendrą jų sumą su vidutine palūkanų norma. Ieškovė reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga bei įstatymo prezumpcija (CK 6.261 str.). Teismas daro išvadą, kad šiais pagrindais grindžiami nuostoliai yra tik numatomi ir spėjami, be ne pagrįsti realiais ir faktiniais skaičiavimais, todėl neįrodo, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neįvykdytos prievolės, jis realiai patyrė (CPK 178 str.).
Konstatavus, kad ieškovės pateiktas nuostolių paskaičiavimas neįrodo dėl atsakovo neįvykdytos prievolės patirtų nuostolių dydžio, bei atsižvelgus į bylos šalių nelygiavertę padėtį ir įvertinus aplinkybes, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, tai pat į tą aplinkybę, kad vartojimo kredito sutartimi nustatyta 0,00 procentų vartojimo kredito metinė palūkanų norma (b. l. 11), ieškovės reikalaujamos palūkanos mažintinos, palūkanų skaičiavimui taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, palūkanas skaičiuojant ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo likusios negrąžintos paskolos sumos (CK 6.251 str., 6.261 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 125,42 Eur ((217,22x75/100)/365x281d.) palūkanų po kredito grąžinimo termino skaičiuojant laikotarpiu nuo 2011-06-06 iki 2012-03-13 (281 diena) nuo negrąžintos paskolos sumos, kas laikytina teisingu ir protingu minimalių nuostolių atlyginimu, o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.; CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.).
Patenkinus ieškovės reikalavimus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, nes nuo tenkintų reikalavimų dalies mokėtinas įstatymo nustatytas minimalaus dydžio žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str., 93 str.). Iš atsakovo valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jų suma yra mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, įmonės kodas 301881644, 217,22 (du šimtai septyniolika Eur 22 ct) negrąžintos paskolos, 125,42 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 42 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (342,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2d. ir 3d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.