- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1204-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08719-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- I. K., A. S.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-15085-595/2013 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams I. K. ir A. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti I. K. ir A. S. tėvų valdžią nepilnametės dukters G. S. atžvilgiu, nustatyti nuolatinę globą nepilnametei G. S., jos globėja paskirti ieškovę, nustatyti G. S. gyvenamąją vietą su globėja, priteisti iš atsakovų nepilnametei G. S. išlaikymą, mokamą po 500 Lt kas mėnesį iš kiekvieno iki vaiko pilnametystės.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovų laikiną išlaikymą G. S., mokamą po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – priteisė iš abiejų atsakovų dukros G. S. išlaikymui laikiną išlaikymą, mokamą po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ieškovės naudai.
Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę vaiko interesams. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir turtinius interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra G. S. tėvai, jie dukra nesirūpina, visiškai neprisideda prie jos išlaikymo. Taigi, nustatyta, kad toks atsakovų elgesys kelia grėsmę nepilnamečio vaiko turtiniams ir neturtiniams interesams. Todėl atsižvelgiant į nurodytas ieškovės aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės prašymas įpareigoti atsakovus teikti laikiną išlaikymą dukrai grįstas siekiu visais įmanomais būdais užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius ir neturtinius interesus. Šiuo atveju, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo vaikui dydžio priteisimo, atsižvelgia į būtinus vaiko poreikius bei vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad minimalus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 1 000 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pagal žodinį susitarimą su ieškove savanoriškai moka išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovės reikalaujama priteisti 500 Lt išlaikymo suma yra pernelyg didelė ir neatitinka atsakovės turtinės padėties. Atsakovės darbo užmokestis yra 800 Lt per mėnesį, santaupų neturi, turimas nekilnojamasis turtas – tai ½ 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeima laikinai gyvena sutuoktinio motinos bute, sutuoktinio pajamos per mėnesį yra apie 2 200 Lt, kurių dalis skiriama šeimos gyvenamajam būstui rekonstruoti po gaisro, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai. Ieškovė nepateikė duomenų, kokio dydžio išlaidas patiria per mėnesį, tenkindama G. S. poreikius. Atsakovė sutinka mokėti dukrai laikinąjį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį ir mano, kad ši suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrina vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės I. K. atskirąjį skundą ieškovė L. S. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, vaikų teisėtų interesų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144 – 148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantė teikia vaikui išlaikymą, byloje nėra, todėl apeliantei neįrodžius išlaikymo vaikui teikimo fakto, darytina išvada, kad iš jos pagrįstai buvo priteistas laikinas išlaikymas (CK 3.196 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 500 Lt – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Taigi iš apeliantės priteistas laikino išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų, o kartu yra tik minimalaus dydžio.
Apeliantės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, nes, kaip minėta, šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurias įvertinus būtų išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo priteisimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.