Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2A-470/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2A-470/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
V. K.
Kategorijos
  • 118.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-470/2013Procesinio sprendimo kategorija 118.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3005-153/2011 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei ieškinio patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovės E. K. 357 971 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos, atsakovei pačiai sutinkant. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pateikė ieškovui 2001–2003 m. ofertą dėl dovanojimo (perrašymo) ieškovui savo nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto (gyvenamojo namo, ūkio pastatų, žemės sklypo), jeigu ieškovas apsigyvens gretimoje, šalia atsakovės turimos namų valdos, sodyboje. Ofertos ir preliminariosios sutarties sudarymo faktą atsakovė patvirtino konkliudentiniais veiksmais, nes 2003 m. padovanojo ieškovui dalį atsakovės ir jos sutuoktinio nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Todėl ieškovas, tikėdamas, jog atsakovė įvykdys šalių susitarimą dėl likusio atsakovės žinioje nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto neatlygintino perleidimo ieškovui, rūpinosi šiuo turtu, turtą prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, dėl to turėjo nemažai išlaidų. Be to, ieškovas, tikėdamas tuo, jog atsakovė perleis jam savo turtą, persikėlė gyventi iš Vilniaus į kaimą, dėl to jam teko parduoti butą Vilniuje, pakeisti darbo vietą, jo šeimos gyvenimo sąlygos pablogėjo, nes išvažiavo iš sostinės. Ieškovas nenustojo rūpintis atsakove, ji šiuo metu ieškovo iniciatyva apsigyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimuose į ieškinio pareiškimus ieškovo reikalavimų nepripažino ir prašė atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu jo naudai priteisti 459 111 Lt kaip ieškovo turėtas išlaidas už žemės sklypo priežiūrą bei už jo pastatytą bei remontuotą tiltelį ir už tai, kad ieškovas šalia savo tėvų namų (t. y. šalia atsakovės ir jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini)) 2001 m. nusipirko sodybą. Atsakovė ir jos velionis sutuoktinis (ieškovo tėvas) nežadėjo ieškovui sodybos perleidimo. Ieškovo reikalavimai priteisti jam iš atsakovės jo pirkto pastato (170 000 Lt) vertę, atsakovės sodybos ir žemės sklypo vertę – 150 000 Lt, bei 100 000 Lt neturtinę žalą yra niekuo nepagrįsti. Atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl apmokėjimo už jo įsigytą sodo ir daržo techniką 2003 metais – 7 498 Lt, sumokėtus 4 000 Lt už 0,3 ha žemės išlyginimą 2003 m., taip pat 7 490 Lt, išleistus per septynerius metus tariamai jam prižiūrint atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, sumokėti ieškovui 5 210 Lt už liepų įsigijimą bei sodinimą, tvoros tvėrimą ir jos remontą bendrosios nuosavybės teise ieškovui, atsakovei ir jos sūnui R. V. K. priklausančiame sklype. Atsakovė šių darbų ieškovo neprašė atlikti, atsakovas juos atliko savo noru. Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės draudimo išmoka išmokėta pačiam ieškovui, tai patvirtina draudimo bendrovės BTA draudimo bendrovės filialas Lietuvoje informacija, kad 2008-09-05 šios bendrovės banko pavedimu 1810 Lt žala buvo pervesta į ieškovo V. K. sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“. Bankas teismui pateiktais dokumentais patvirtino, kad ši sąskaita buvo atidaryta V. K. vardu ir jo prašymu.

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas atsakovės vardu surašytas 2011-10-17 pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė su ieškovo ieškiniu dėl nuostolių, žalos, neturtinės žalos, iš viso 459 111 Lt, iš atsakovės priteisimo sutinka ir ieškinį visiškai pripažįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. K. 626 Lt žyminio mokesčio valstybei, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-404-570/2011) taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės E. K. turtui. Teismas nurodė, kad remdamasis CPK 187 str. 2 d., teismas gali laikyti pripažintu faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Įvertinęs pateiktus byloje įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovės faktų pripažinimą laikyti nustatytu nėra pagrindo, nes tai neatitinka bylos aplinkybių ir yra pareikšta šalies (atsakovės), kuri šiuo metu dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus yra visiškai priklausoma nuo ieškovo. Todėl įvertinus atsakovės pareiškime išdėstytą teisinę poziciją, ieškovo išdėstytus argumentus ir surinktus byloje įrodymus, teismo įsitikinimu, atsakovės ieškinio pripažinimas neatitinka bylos aplinkybių, todėl nesudaro pagrindo pripažinti faktą dėl ieškinio pripažinimo nustatytu. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė byloje iki 2011-10-04 buvo atstovaujama advokato, tačiau vėliau sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo nebuvo pratęsta, vėl gi ieškovo pareiškimu, kurį pasirašė atsakovė, todėl atsakovės pareiškimas, kuriuo ieškovo reikalavimas pripažintas, nesudaro pagrindo priimti atsakovės ieškinio pripažinimą (CPK 42 str.), nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CK 1.2 str.,1.5 str.4d.). Teismas sutiko su atsakovės atsiliepimo į ieškinį motyvais, jog byloje nepateikta įrodymų nei dėl ofertos pateikimo ieškovui, nei dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas su atsakove buvo sutartiniuose santykiuose ir tuo pagrindu sutarė, kad atsakovė perleis visą turimą nekilnojamą turtą ieškovui (CK 6.154 str. 1 d.). Tokio pobūdžio sutartys turi būti sudarytos raštu, formos reikalavimo nesilaikymas daro jas negaliojančiomis (CK 1.73 str.). Šiuo atveju ieškovas jokių objektyvių įrodymų dėl atsakovės įsipareigojimo padovanoti ieškovui turtą nepateikė, taigi šio reikalavimo leistinais įrodymais neįrodė (CPK 176 str.). Teismo teigimu, ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad darbus tėvų ūkyje atliko už atlygį, taip pat už tėvų įsipareigojimą perleisti ieškovui turtą. Ieškovas ir atsakovė yra sūnus ir motina, todėl teismas nurodė, jog tikėtina, kad atsakovė padovanojo ieškovui dalį savo turto (žemės sklypo), neprisiimdama jokių įsipareigojimų ieškovui ir nereikalaudama iš ieškovo jokių jam nenaudingų tiek socialine, tiek turtine prasme veiksmų (dėl darbo, gyvenamosios vietos pakeitimo). Atsakovė, būdama ginčo turto savininkė, turėjo teisę disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (CK 4.37 str.), todėl teismas sprendė, kad atsakovas neturi pagrindo ginčyti jos sprendimo dėl turto perleidimo kitam asmeniui ir tuo pagrindu reikalauti turtinės žalos atlyginimo, nes to nenumato įstatymas. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad atsakovė įsipareigojo už darbus, medžiagas ir darbams atlikti pirktą inventorių sumokėti ar kitaip atlyginti ieškovui, teismas laikė, kad ieškovas panaudojo lėšas ir darbo sąnaudas savo rizika, neatlygintinai. Teismo įsitikinimu, ieškovas, persikeldamas šalia atsakovės, veikė savo nuožiūra ir priėmė sprendimą savarankiškai, todėl negali atsakomybę už paties priimtą sprendimą perkelti atsakovei ir tuo pagrindu prašyti priteisti piniginę kompensaciją, nes tam nėra jokio pagrindo. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė sutartinių santykių fakto, todėl negali reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo ir nuostolių, nes byloje neįrodžius žalos padarymo fakto, atsakovės kaltų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovo patirtų išlaidų nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinės atsakomybės, t. y. priteisti iš atsakovės turtinę ir moralinę (kurios ieškovas atsisakė) žalą, nes to nenumato įstatymas (CK 6.245 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė E. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismui pripažinus, jog atsakovės dalyvavimas nagrinėjant bylą iš esmės teisme būtinas, atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašymo nagrinėti jai nedalyvaujant nebuvo, apie posėdžio laiką ir vietą atsakovei nepranešta, teismo šaukimai jai asmeniškai neįteikti, todėl atsakovė neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės teisme nagrinėjamu klausimu.

Atsiliepimas

2. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovės pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo ir tokiu būdu pažeidė jos teises. Teismas rėmėsi atsakovės atsiliepimuose į ieškinį pateiktais argumentais, kurie neatitinka tikrovės ir pasirašyti neturint alternatyvos, pareikšti dėl apgaulės, smurto, grasinimo. Kadangi atsakovei nebuvo žinoma apie teismo posėdį, ji negalėjo teismui paaiškinti, kad dar 2001 metais, kartu su savo vyru, jie pažadėjo visą jų nuosavybėje esantį turtą perleisti arba testamentu palikti savo sūnui V. K., kuris gyvena šalia tėvų sodybos, už jo pagalbą ūkio darbuose ir priežiūrą senatvėje. Po atsakovės vyro mirties kitas sūnus R. V. K. pradėjo reikšti pretenzijas dėl turto ir reikalauti, kad tėvų sodyba ir dalis žemės sklypo būtų atiduoti jam. Siekdamas savo tikslų, R. V. K. 2009 metais apgaulės būdu privertė atsakovę pasirašyti 3 ha žemės sklypo dovanojimo jam sutartį, o 2010 metais sudaryti preliminariąją sutartį dėl atsakovės sodybos jo draugams pardavimo. Atsakovė neturėjo galimybės paaiškinti, kad sūnaus R. V. K. iniciatyva apgyvendinta pas jį Birštone, bijodama sau neigiamų pasekmių, pasirašydavo viską, kas jai buvo liepiama, tame tarpe ir sutartį dėl advokato paslaugų, ko nebūtų dariusi normaliomis sąlygomis.

Šalies argumentai

3. Teismas nepagrįstai leido R. V. K. dalyvauti teismo posėdyje, pateikti prašymą, teikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti ieškovo prašymams. R. V. K., neturėdamas proceso šalies teisių ir pareigų, nepagrįstai dalyvavo teismo posėdyje atsakovo pozicijoje, įteikė teismui advokato prašymą, teisė savo argumentus ir samprotavimus dėl taikos sutarties tarp ieškovo ir atsakovės sudarymo, prieštaravo ieškovo prašymui, kad teismas skirtų laiko taikos sutarties su atsakove sudarymui.

Atsiliepimas

Ieškovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Byla nutrauktina.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi vienos iš šalių byloje mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.

Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovė 2001–2003 m. pažadėjo dovanojimo (perrašymo) sutartimi ieškovui padovanoti savo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, žemės sklypą), jeigu ieškovas apsigyvens gretimoje, šalia atsakovės turimos namų valdos, sodyboje, tačiau atsakovė dovanojimo sandorio nesudarė. Dovanojimas – tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. K. 2013 m. vasario 18 d. mirė. Kadangi teisė sudaryti dovanojimo sutartį yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su vienu iš ginčo materialiojo teisinio santykio subjektų – atsakovės asmeniu, tai ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.).

Be to, apeliacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra atsakovės E. K. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovo V. K. ieškinys atsakovei E. K. yra atmestas. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakovės pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju esant atsakovei palankiam pirmosios instancijos teismo sprendimui ir sprendimą ginčijant būtent atsakovei tuo motyvu, kad nebuvo tinkamai įvertinta jos valia dėl ieškinio pripažinimo, atsakovės ieškinio pripažinimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės asmeniu, taigi ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.).

Esant negalimam procesinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių pareigų perėmimas. Nesant galimam procesinių teisių ir pareigų perėmimui, atsakovo pusėje neliko šalies ir vietoje jos nėra nei materialiųjų, nei procesinių teisių bei pareigų perėmėjo ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 7 punkte nurodytu pagrindu.

Konstatavus CPK 293 straipsnio 7 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 7 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutraukti.

TeisėjaiAlė BukavinienėDanguolė MartinavičienėDonatas Šernas