Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, iki tol deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nevedęs, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje arba mokytis, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių terminui, įpareigojant tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmės subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 21.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės atidėjimas; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. sausio 27 d. apie 18.40 val. Vilniuje, važiuojant 53 maršruto autobusu nuo „Kalvarijų turgaus“ stotelės link „Gelvonų“ stotelės, autobuse jiems būnant maždaug ties Kalvarijų g. 129 ir 131 pastatais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, M. S. paprašęs leisti paskambinti, paėmė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 4S“, kurio vertė 200 eurų, tačiau minėto telefono savininkui negrąžino, o išlipęs iš autobuso „Gelvonų“ stotelėje ir matant nukentėjusiajam, iš įvykio vietos su minėtu telefonu pasišalino, t. y. nurodytais veiksmais jis atvirai pagrobė svetimą, M. S. priklausantį 200 eurų vertės turtą.

A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad tą dieną važiavo susitikti su draugais, nebeatsimena, kokiu laiku ir kokiu autobusu. Susitiko M., kurį pažinojo, paprašė jo paskambinti, jis davė savo telefono aparatą, bet jis (kaltinamasis) su telefonu išlipo. Paaiškino, kad kai prašė duoti telefoną paskambinti, neturėjo minties pagrobti telefono, bet kai telefoną jam davė, tokia mintis jam kilo, nes turėjo skolų ir jam reikėjo pinigų skoloms grąžinti. Išėjęs su telefonu jį pardavė Fabijoniškėse, Big prekybos centre, už 50 ar 60 eurų, tiksliai nebeatsimena. Nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje dirba valgykloje, planuoja įgyti profesiją, išėjus iš įkalinimo įstaigos – papulti į pusiaukelės namus, susirasti darbą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. V. pirmos apklaustos metu savo kaltės nepripažino. Papildomos apklausos metu pripažino savo kaltę pripažino bei parodė, kad galimai 2016 m. sausio 27 d., kartu su savo draugu R. S. ir pastarojo draugu „Vovka“, kurio tikslesnių duomenų nežino, buvo Vilniuje. Važiavo autobusu nuo stotelės „Sparta“ iki stotelės „Kalvarijų turgus“. Stotelėje „Žaliasis tiltas“ į autobusą įlipo M. S., o jis ir R. S. sutarė paimti iš pastarojo telefoną ir jo negrąžinti. Stotelėje „Kalvarijų turgus“ jie išlipo iš autobuso parūkyti, o jis paprašė M. S. duoti telefoną, neva paskambinti. Gavęs telefoną IPHONE S4 jis grįžo į stotelę, o M. S. ėjo iš paskos ir prašė telefoną grąžinti, tačiau jis to nepadarė. „Vovka“ taip pat ėjo iš paskos, bet apie jų su R. S. planus jis nieko nežinojo. Stotelėje „Kalvarijų turgus“ jie visi įlipo į autobusą, o bevažiuojant M. S. vis prašė grąžinti telefoną, tačiau jis nereagavo. Kitoje stotelėje jis su R. S. išlipo iš autobuso ir nubėgo link Kareivių gatvės, o ką tuo metu darė „Vovka“ su M. S. , jis nematė. Maždaug už pusės kilometro sustojo ir apžiūrėjęs telefoną pamatė, kad jis yra apsaugotas kodu, todėl jis paskambino „Vovkai“, kuris tuo metu buvo su M. S., ir paprašė pasakyti kodą. Žadėjo telefoną grąžinti, todėl sužinojo kodą, bet iš tikro telefono nesiruošė grąžinti. Atrakinęs telefoną pašalino apsaugos kodą ir nuvažiavęs prie prekybos centro BIG minėtą telefoną pardavė Kristijonui, kuris buvo su jam nepažįstamais draugais. Parduodamas telefoną tikrai nesakė, kad jis vogtas. Mintis pavogti telefoną jam kilo spontaniškai. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. V. paaiškino, kad minėtą vagystę įvykdė vienas ir su niekuo nesitarė jos vykdyti. Nei R. S., nei kitas jo minėtas asmuo, apie jo ketinimus nežinojo. Telefoną iš M. S. paėmė maždaug toje vietoje, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. važiuojant autobusu. M. S. telefoną jam davė, nes jis sakė, jog sąskaitoje neturi pinigų ir norėjo paskambinti. Kai atvažiavo į „Gelvonų“ stotelę jis nuėjo su M. S. telefonu sakydamas, kad tuoj grįš, tačiau to daryti neketino, nes telefoną planavo parduoti. R. S. dėl to, kad jis paėmė telefoną nieko nesakė, o jis jam nieko ir neaiškino. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 52, 56, 63-64)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. parodė, kad 2016 m. sausio 27 d. apie 18.40 val. jis Narbuto gatvėje, Vilniuje, „Narbuto“ visuomeninio transporto stotelėje laukė troleibuso, norėdamas vykti namo. Atvykus troleibusui Nr. 1 iš jo išlipo jo pažįstamas A. V., kuris gyvena Kirtimuose. Su A. V. buvo jam nepažįstamas vaikinas, kuriam apie 16-17 metų. Liudytojo teigimu, jis kalbėjosi su A. V., o minėtas vaikinas į pokalbį nesikišo. Tuomet A. V. paprašė telefono paskambinti, sakydamas, kad neturi sąskaitoje pinigų. Jis davė A. V. savo telefoną IPHONE 4S, kurio vertė 200 eurų, o pastarasis, jį paėmęs, kartu su minėtu vaikinu pradėjo bėgti. Jie nubėgo Karoliniškių pusės link, todėl dėl įvykio jam padaryta 200 eurų žala. Papildomų apklausų metų M. S. patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad galimai dėl didelio susijaudinimo, nes buvo pavogtas jo mobiliojo ryšio telefonas, galėjo pirminėje apklausoje pateikti netikslius įvykio duomenis ir aplinkybes, tačiau meluoti ar kitaip paveikti tyrimo, nenorėjo, tiesiog nuoširdžiai klydo. 2016 m. sausio 27 d. nuo ryto iki 13.00 val. jis buvo kolegijoje, kurioje mokėsi. Po paskaitų galimai buvo nuvykęs namo, ar buvo kur nors mieste, dabar tiksliai jau neprisimena. Dienos metu susitiko su A. V., tačiau kokiomis aplinkybėmis tuo metu susitiko ir kur tiksliai tai padarė, pasakyti negali, nes neprisimena. A. V. buvo su kitu vaikinu, kurio jis atpažinti negalėtų. Liudytojo teigimu, jis pamena, kad kartu su A. V. ir pastarojo draugu išlipo prie Kalvarijų turgaus ir nuėjo prie lošimų automatų salono. Prie lošimų automatų salono prie jų prisijungė dar vienas vaikinas, kuris pavaišino juos cigaretėmis. Jiems besikalbant nusprendė vykti į Fabijoniškes, kur A. V. turėjo su kažkuo susitikti. Todėl jie visi nuėjo į visuomeninio transporto stotelę „Kalvarijų turgus“ ir ten įsėdę į autobusą nuvažiavo. Bevažiuojant autobuse A. V. paprašė duoti jam savo telefoną, kad jis galėtų paskambinti, paaiškindamas, kad pas jį patį sąskaitoje nėra pinigų. M. S. teigimu, A. V. galimai kažkam paskambino, tačiau jam telefono neatidavė. Taip jie nuvažiavo iki Fabijoniškių, kur apie 18.40 val. išlipus iš autobuso „Gelvonų“ stotelėje A. V. su savo draugu nuėjo, prieš tai pasakęs, kad antrasis vaikinas yra kaip garantas, kad telefoną jam grąžins. A. V. ilgai negrįžo, su juo likęs vaikinas pasakė, kad ilgiau laukti nebegali, ir išėjo. Jis dar šiek tiek palaukė A. V., bet pastarasis su jo telefonu negrįžo. Grįžęs namo iš laidinio telefono paskambino senelei, kuri su seneliu buvo išvažiavę jo ieškoti į kolegiją, nes jis ilgai negrįžo ir negalėjo jam prisiskambinti. Grįžus seneliams iš jų telefono skambino į savo telefoną, tačiau su atsiliepusiu A. V. nespėjo pakalbėti, nes ryšys nutrūko. Vėliau prisiskambinti nebepavyko. Po kiek laiko į senelio telefoną paskambino A. V., kuris paprašė pasakyti telefono kodą, tačiau jis tai padaryti atsisakė ir liepė grąžinti jam telefoną. A. V. to daryti neketino ir pokalbį nutraukė, todėl jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Telefonas ikiteisminio tyrimo metu jam buvo grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereikš (b. l. 2, 5, 7, 8).

Savo parodymus M. S. patvirtino ir Parodymų patikrinimo vietoje metu, kas buvo užfiksuota 2017 m. balandžio 12 d. protokole, atitinkamus veiksmus užfiksuojant nuotraukose (b. l. 10-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. Ž. parodė, kad 2016 m. sausio 29 d. kartu su draugais R. S. ir R. N. buvo prie prekybos centro „BIG“, Vilniuje, kur atsitiktinai susitiko su A. V. ir pastarojo broliu E.. A. V. paklausė, ar kam nors nėra reikalingi mobiliojo ryšio telefonai Samsung A5 ir Iphone S4, kuriuos pastarasis turėjo. Liudytojo teigimu, A. V. jis pažįsta iš matymo dar nuo mokyklos laikų, o kiti su juo buvę asmenys A. V. nepažinojo. R. S. susidomėjo A. V. pasiūlymu ir paklausė, kiek jis nori pinigų už Samsung telefoną. Jei gerai prisimena A. V. už Samsung telefoną paprašė apie 100 eurų. Taip pat pokalbio metu jis klausė A. V. ar telefonai nėra vogti, ar nebus kokių nors problemų paskui, o pastarasis patikino, kad telefonai tikrai nėra vogti, kad jokių problemų nebus, jei neklysta, galimai jis paaiškino, kad telefonus gavo už kažkokias skolas. R. S. nuėjo iki bankomato nusiimti pinigų, o jis paklausė A. V., kiek jis nori už telefoną Iphone S4, ir jis atsakė, kad 40 eurų. Tokią kainą išgirdęs R. N. paprašė, kad liudytojas su R. S. nupirktų minėtą telefoną, kurį vėliau jis norėjo parduoti savo tėvui. K. Ž. teigimu, jis pinigų neturėjo, todėl ir antrą telefoną nupirko R. S.. Nupirkus telefonus A. V. su savo broliu išėjo. Po to R. S. savo automobiliu juos su R. N. nuvežė pas pastarojo tėvą į darbą, esantį restorane, Vokiečių g., Vilniuje. Jiems bevažiuojant T. N. paprašė, kad jo tėvui jis pasakytų, kad telefonas yra jo asmeninis, jam nebereikalingas ir dėl to jį parduoda. Liudytojo teigimu, nieko blogo nepagalvojęs, jis sutiko. Tuomet jis su R. N. nuėjo į restoraną, kuriame dirbo pastarojo tėvas, o R. S. liko jų laukti automobilyje. R. N. tėvui jis pasakė, kad nori jam parduoti savo telefoną, o pastarasis sutiko jį pirkti už 100 eurų. Nors R. N. tėvas prašė duoti jam telefono dokumentus, tačiau jis paaiškino, kad jų neturi, nes pats telefoną pirko iš lombardo. Dar žadėjo duoti pakrovėją, jei jį ras. Gavęs 100 eurų iš jų 60 eurų atidavė R. S., o su R. N. pasidalijo po 20 eurų. Aukščiau minėtą telefoną R. S. pasiliko sau, bet kiek liudytojui yra žinoma, vėliau iš jo telefonas buvo paimtas, nes pasirodė, kad jis vogtas. K. Ž. teigimu, kaip supranta ir telefoną Iphone S4 A. V. buvo iš kažko pavogęs, tačiau tuo metu jie apie tai nieko nežinojo, o A. V. tikino, kad telefonai nėra vogti. R. N. jam vėliau pasakojo, kad minėtą telefoną iš jo tėvo paėmė policijos pareigūnai, nes paaiškėjo, kad jis vogtas (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. N. parodė, kad jis planavo įsigyti telefoną, todėl paprašė savo sūnaus pasidomėti, ar mokykloje yra draugų, kurie pardavinėtų telefoną. 2016 m. sausio 29 d. pas jį į darbą, Vokiečių g. 24 , Vilniuje, atėjo sūnaus pažįstamas K. D., kuris atnešė telefoną Iphone S4, norėdamas jį parduoti. Minėtas vaikinas pasakė, kad telefonas nėra vogtas, kad jis veikiantis, tvarkingas, nuosavas. Jis tikrai nežinojo, kad telefonas yra vogtas, nors telefonas buvo be dokumentų. K. D. jam pasakė, kad dokumentų neturi, o pakrovėją duos vėliau. Jis telefoną įsigijo už 100 eurų. Kadangi dirba iki 24.00 val. grįžęs namo po darbo, t. y. 2016 m. sausio 30 d. įsijungė telefoną. Iki šiol juo naudojasi jo žmona. Kai atostogavo Turkijoje sulaukė skambučio iš policijos, kuri pranešė, kad telefonas yra vogtas ir jis privalo telefoną atvežti į komisariatą. Tai sužinojęs ir grįžęs iš kelionės pasakė sūnui ir paprašė, kad susisiektų su K. D. ir pasakytų grąžinti jam pinigus už minėtą telefoną, kuris yra vogtas. Sūnus susisiekęs su K. D. pranešė, kad pastarasis telefoną gavo iš Aido, kurio jis nėra matęs ir nepažįsta, todėl turėtų aiškintis su Aidu (b. l. 22).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu I. N. pateikė mobilaus ryšio telefoną Iphone 4S, IMEI (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), kuris buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas, surašant 2016 m. rugsėjo 28 d. Daiktų apžiūros protokolą (b. l. 24-26).

Mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajam M. S. (pakvitavimas, b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės: A. V., 2016 m. sausio 27 d. apie 18.40 val. Vilniuje, važiuodamas 53 maršruto autobusu nuo „Kalvarijų turgaus“ stotelės link „Gelvonų“ stotelės, maždaug ties pastatais Kalvarijų g. 129 ir 131, kartu važiavusio M. S. paprašė leisti paskambinti pastarojo mobilaus ryšio telefonu „Iphone 4S“, kurio vertė 200 eurų, ir pastarajam davus telefoną, jo nebegrąžino M. S., o išlipęs iš autobuso, pasišalino su minėtu telefonu. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, taip pat sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo M. S. parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų K. Ž. ir I. N. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytomis aplinkybėmis A. V. veikė viešai, pirmiausia nukentėjusiojo akivaizdoje, jam matant ir suvokiant, kad kaltinamasis su jam duotu mobilaus ryšio telefonu pasišalino, t. y. neteisėtai pasisavino jo turtą. Taigi konstatuotina, kad nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos – atviros vagystės – požymiai A. V. veikoje. Vertinant subjektyviąją pusę, pažymėtini kaltinamojo parodymai, kad nors jis tuo metu, kai paprašė nukentėjusiojo duoti telefoną paskambinti, dar neplanavo minėto telefono pasisavinti, tačiau tokia mintis jam kilo po to, kai jam nukentėjusysis telefoną davė laikinai pasinaudoti, kadangi, kaip kaltinamasis parodė, jis turėjo skolų, todėl reikėjo pinigų, atitinkamai neteisėtai pasisavinęs nukentėjusiajam priklausantį telefoną, jis jį pardavė. Taigi šie argumentai lemia išvadą, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia – t. y. jis suvokė, kad neteisėtai pasisavina svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, suvokė tokios veikos pavojingumą, jo pasekmes (t. y. kad nukentėjusysis neteks jam priklausančio daikto), ir tokių pasekmių siekė.

Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes bei minėtus argumentus, teismas konstatuoja, kad nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje – t. y. atviros vagystės, požymiai A. V. veikoje, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta atvira vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisiamojo posėdžio metu A. V. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi spręstina, kad nustatyta A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgtina ir į duomenis apie A. V. asmenybę: išsilavinimas – pradinis, iki laisvės atėmimo bausmės pradžios dirbo (b. l. 106), teistas 6 kartus (b. l. 72-99), administracine tvarka baustas (b. l. 100-105). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į jauną kaltinamojo amžių.

Pažymėtina, kad veikos padarymo metu A. V. buvo neteistas (teistumas išnykęs, b. l. 72). Vis dėlto, skiriant bausmę atsižvelgtina, kad šiuo metu A. V. jau ne kartą teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą – jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir šiuo metu jis yra pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (b. l. 88-89). Taigi atsižvelgdamas į šias aplinkybes, be kita ko, ir į tai, kad jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, kas leidžia spręsti, kad A. V. linkęs pažeidinėti visuomenėje susiklosčiusias ir teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, teismas sprendžia, kad A. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi jau minėti duomenys liudija, kad švelnesnėmis bausmėmis negalima pasiekti bausmėms keliamų tikslų. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias konkrečią nusikalstamą veiką – ji padaryta pasinaudojus situacija, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, taip pat į jau minėtas aplinkybes, kad kaltinamasis prisipažino, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, be to, kaltinamojo jauną amžių, todėl nustatytas mažesnis nei laisvės atėmimo bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje vidurkis, artimesnis minimaliai ribai, t. y. laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Skirtina bausmė, kadangi byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažino A. V. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam bausmę, be to šiuo nuosprendžiu subendrino juo paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi subendrinta bausme bei su 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kadangi pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrintina su nurodytu nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam paskirta kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, kaip tapusi nebereikalinga.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b.l. 8).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skiriant ją atlikti pataisos namuose.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.