Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas : Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.1A-266-336-2007-59

2007 m. liepos 02 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl 2007-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B., pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu dviejiems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. B. priteista 2091,10-Lt turtinės ir 2000,00-Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusios V. J. naudai. Iš V. B. priteista 11,40 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2006-12-10 apie 04.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu, bendrais veiksmais nutempdami nukentėjusiąją į nuošalesnę vietą – į šalia esantį parką, ties (duomenys neskelbtini) namu, pargriovė nukentėjusiąją ant žemės, laikė nukentėjusiąją už rankų, kaltinamasis ranką laikė uždėjęs nukentėjusiajai ant veido, tokiu būdu palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą, pagrobė svetimą, V. J. priklausantį turtą bendros 1992,10 Lt vertės.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007-05-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nurodo, kad teismas neteisingai paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, jog smerkia save ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat, jog padarė išvadas ir pasižada daugiau nenusikalsti. Apeliantas pažymi ir tą faktą, jog nukentėjusiosios atsiprašė.

V. B. nurodo, kad turi keturis nepilnamečius vaikus, be to, dar vieno laukia, gimsiančio 2007 rugpjūčio mėnesį. Teigia dirbantis įvairius darbus ir taip padedantis žmonai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo metu apeliantas teigia, susiradęs legalų darbą, todėl dalį būsimų pajamų galės skirti nukentėjusiajai padarytos materialinės bei neturtinės žalos atlyginimui.

Apeliantas teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negalės rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos išlaikyti, atlyginti žalą, todėl prašo bausmę švelninti, o jos vykdymą atidėti.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, B. B. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką už kurią jis yra nuteistas. Nuteistasis savo kaltės skunde neginčija. Apeliantas neneigia, jog veikdamas bendrininkų grupėje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu, nusitempdamas ją į parką, pagrobė V. J. priklausantį turtą bendros 1992,10 Lt vertės.

Teismas V. B. bausmę už įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrė laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ( BK 54, 61 str. nuostatas).

Teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai - BK 11 str.), nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, V. B. skyrė laisvės atėmimo bausmę, bei nustatė jos dydį. V. B. anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. Tuo pagrindu apeliantui taikomos BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 2 d. nuostatos,- t.y kaip recidyvistui skirtina laisvės atėmimo bausmė. Be to, paskirta laivės atėmimo bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra tik sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje), paskirtų bausmių laikyti aiškiai per griežtomis negalima, švelninti jų dar labiau nėra pagrindo, nes tai prieštarautų teisingumo principui.

BK 75 str. nustato, kad asmeniui nuteistam bauda, areštu arba laisvės atėmimu už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ra apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Apeliantas formaliai atitinka BK 75 str. nustatytas sąlygas, tačiau teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. suteikia teismams teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, o ne pareigą. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje esančius duomenis apie apelianto asmenybę (iš charakteristikos gautos iš jo paskutinės darbovietės matyti, jog jis nepareigingas, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, darbdavio charakterizuoja neigiamai) mano jog nėra pakankamo pagrindo įžvelgti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti nuteistajam V. B. bausmės vykdymo atidėjimą.

Savo apeliaciniame skunde V. B. yra nurodęs, jog susirado darbą ir jei bus paskirtas realus laisvės atėmimas, jis negalės materialiai padėti išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, atlyginti žalą nukentėjusiajai. Tokius pažadus teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Apeliantas nusikalstamą veiką įvykdė daugiau kaip prieš pusę metų, tačiau dar nėra atlyginęs nė dalies žalos, padarytos nukentėjusiajai. Be to, iš bylos medžiagos matoma, kad anksčiau apeliantas neturėjo pastovaus nuolatinio ir teisėto pragyvenimo šaltinio, pats yra pripažinęs, kad prie vaikų išlaikymo faktiškai neprisideda (išlaikyti vaikus padeda jo ir jo žmonos tėvai), dirbo epizodiškai, todėl jo pažadus teismas vertina kaip deklaratyvius, siekiant sumažinti bausmę.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. V. B. apeliacinį skundą atmesti.