Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbanti, esanti vaiko auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2023 m. balandžio 18 d. apie 13.00 val. savo šeimos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš savo šeimos narę – mažametę dukrą A. S., gimusią (duomenys neskelbtini) m., t. y. su įkroviklio laidu tyčia sudavė vieną kartą A. S. į pilvo sritį, padarydama jos dešinės pilvo pusės odoje lanko formos hematomą, sukėlusią A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 18 d., apie 13.00 val. jų namuose įvyko konfliktas tarp jos ir A.. Tuo metu namuose buvo ji ir abi jos dukros. A. po velykinių atostogų iki antradienio dar nebuvo nuėjusi nei vienos dienos į mokyklą, į ją neiti nebuvo jokios priežasties, ji tiesiog atsisakė tai daryti, o ji jos priversti būdų nerado. Jų šeimą lanko tiek socialiniai darbuotojai, tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl pasitarusi su specialistais kaip bausmę už tai, kad neina į mokyklą, iš A. paėmė jos telefoną ir neleido naudotis. Iki pietų viskas buvo kaip ir ramu, apie pietus, tikslios valandos nepasakys, bet galėjo būti apie 13.00 val., ji kalbėjo telefonu, A. išgirdo, atėjo į kambarį ir vėl pareikalavo telefono, nes sakė, kad ji be jo neturi ką daugiau veikti. Ji telefono duoti nesutiko, todėl A. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, apspjaudė. Baigusi kalbėti telefonu, ji pradėjo kambaryje tvarkytis, A. irgi pasiūlė kartu, tačiau ji nesutiko, jai spyrė. Tuo momentu ant lovos pamatė telefono įkroviklio laidą, nesusivaldė ir su juo vieną kartą stovinčiai A. sudavė, taikėsi suduoti per sėdmenis, bet ji tuo momentu pasisuko, ir pataikė per pilvą. Sudavė vieną kartą, dukra tuo metu buvo su „maikute“ ir treningo kelnėmis. Nuo suduoto smūgio ji pradėjo verkti, žadėjo ją apskųsti policijai ir vaiko teisėms. Po to ant A. kūno ji pati matė sužalojimą, kurį padarė ji su įkroviklio laidu, nes kaip sudavė su sulenktu, tai taip ir liko tokia žymė ant jos šono. Sekančią dieną A. vėl nėjo į mokyklą, todėl ji asmeniškai pranešė socialinei darbuotojai, kuri atvyko pas jas į namus. Jai atvykus A. papasakojo, kad dieną prieš ji (G. S.) jai sudavė su įkroviklio laidu, todėl socialinė darbuotoja apie įvykį pranešė policijai ir iškvietė medikus. Po šio pranešimo A. buvo patalpinta VGC „(duomenys neskelbtini)“, kur yra ir šiuo metu, ji su dukra bendrauja telefonu, dukra jau prašosi grįžti į namus, tačiau koks bus priimtas sprendimas, ji nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes tuo momentu nesusivaldė (e. b. t. 1, b. l. 56 – 59).

Kaltinamoji G. S. papildomos apklausos metu parodė, kad po sudavimo su įkrovikliu, kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 19 d., namuose tarp jos ir A. vėl buvo konfliktas, jis įvyko dėl to, kad ji eilinį kartą atsisakė eiti į mokyklą, jai prasidėjo isterijos priepuolis, ji pradėjo laužyti ir gadinti mokymosi priemones, todėl norėdama ją nuramini ji buvo suėmusi jai už dešinio riešo, tačiau suėmė nestipriai, neturėdama jokios tyčios vaiką sužaloti ar taip spausti, kad jai sukelti fizinį skausmą, be to, ir pati A. į tai niekaip nesureagavo, taip pasielgė tik norėdama dukrą apraminti. Už ausų nebuvo suėmusi ir nekėlė bei jokių kitų veiksmų neatliko. (e. b. t. 1, b. l. 185).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie savo šeimą ji nieko nepasakos, į bet kokius klausimus apie savo šeimą atsakyti ji atsisako (e. b. t. 1, b. l. 151 – 154).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Kauno miesto socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja su šeimomis. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2023 m. balandžio mėnesio ji dirbo su G. S. šeima. G. S. gyvena su sugyventiniu ir dviem mažametėmis dukromis, kurių viena yra A. S.. Šiuo metu G. S. su dukromis vaiko teisių skyriaus sprendimu gyvena šeimos krizių centre. Dirbdama su G. S. šeima, ji kartą per savaitę visada lankydavosi jos namuose. Lankydamasi pas G. S. namuose, jos sugyventinį L. M. matydavo retai, su juo turėjo mažiausiai kontakto, kadangi jis visada dirbdavo. Pirmuosius nusiskundimus dėl galimo fizinio smurto naudojimo iš A. ji išgirdo maždaug 2022 m. lapkričio mėnesį, tačiau tuomet ji pasakojo, kada prieš ją fizinį smurtą naudojo mamos sugyventinis L. M.. Apie šį įvykį buvo informuotas vaiko teisių skyrius, policijoje buvo atliekamas tyrimas. Lankantis namuose, A. kartais būdavo, kartais nebūdavo namuose, tačiau ir būdama namuose ji ne visada norėdavo kalbėti. Yra ne kartą G. S. pakviesta į namus jos pačios iniciatyva, G. kviesdavosi ją kai negebėdavo pati susitvarkyti su dukra, nes pavyzdžiui ši atsisakydavo eiti į mokyklą, ir taip yra buvę ne vieną kartą, ypač šie kvietimai buvo suintensyvėję 2022 m. gruodį – šių metų sausio mėnesiais. Ji A. klausdavo, dėl kokios priežasties ji nenori eiti į mokyklą, ji atsakydavo, kad tai mokytojai blogi, tai vėl kas nors. Tokiais momentais net ir jai būnant jų namuose, tarp A. ir jos mamos kildavo žodinis konfliktas, A. pradėdavo siautėti, ne kartą pati yra mačiusi, kad tokio konflikto metu ji mamą ir spaudydavo, ir spardydavo, tačiau mama stengdavosi reaguoti ramiai, dukrą ramindavo. 2023 m. balandžio 19 d. iš pat ryto jai vėl paskambino G. S. ir paprašė ateiti į namus, nes A. atsisako eiti į mokyklą. Ji nuvyko į namus. G. S. papasakojo, kad dukra A. sukarpė jai tėvo nupirktą megztinį, o A. tada papasakojo, kad iš vakaro ją mama mušė su laidu, ir pakėlusi rūbus parodė mušimo žymę, ji matėsi ant šono. A. mama patvirtino, kad taip buvo, ji pripažino, kad iš vakaro A. sudavė su laidu, nes ji trukdė jai kalbėtis telefonu ir tvarkyti reikalus. A. vis kalbėjo, kad namuose jai su mama gyventi yra blogai, kad ji nori tai pas krikšto mamą važiuoti gyventi, tai į VGC „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi A. nuraminti nepavyko, o namuose buvo dar viena mažametė, tai nusprendė iškviesti medikus. Atvykę medikai A. apžiūrėjo, iškvietė policijos pareigūnus, nes jiems irgi pasisakė, kad mušė mama. Atvykus policijos pareigūnams, ji iš G. S. namų išėjo, o kiek jai žinoma, A. buvo nuvežta į gydymo įstaigą, jei gerai pamena į namus negrįžo, greičiausiai buvo nuvežta į VGC „v“. Apie galimą G. S. fizinio smurto naudojimą prieš A. sekančią dieną, t. y. 2023 m. balandžio 19 d., ji nieko negirdėjo ir nežino, todėl paaiškinti negali (e. b. t. 1, b. l. 117 – 120).

Liudytoja I. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Nuo 2022 m. spalio 12 d. ji pradėjo dirbti su G. S. šeima, iki tol su šeima dirbo rajono specialistai. Šeima vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma ne dėl alkoholio vartojimo, bet dėl socialinių įgūdžių trūkumo. Nuo 2022 m. spalio 12 d. iki šios dienos G. S. šeimoje buvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų, tačiau jie visi dėl negebėjimo tinkamai panaudoti motinos valdžią vaiko atžvilgiu. A. S. kelia šeimoje konfliktus dėl nenoro eiti į mokyklą, G. S. bendrauja su specialistais, išsako sunkumus, su kuriais susiduria auklėdama ir augindama A., priima siūlomą pagalbą, tačiau iš visų poelgių matosi, kad jai sunku yra susitvarkyti su dukra. Apie tai, kad šeimoje mama galėtų naudoti fizinį smurtą prieš dukrą A., duomenų nebuvo gauta. Apie įvykį, įvykusį 2023-04-18 G. S. namuose, tarnyboms pranešė šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Joms gautame pranešime buvo nurodyta, kad po namuose įvykusio konflikto A. yra išvežta į LSMUL Kauno klinikas. Pokalbiui su vaiku jos vyko į LSMUL Kauno klinikas, į kurias ji buvo pristatyta 2023 m. balandžio 19 d.. Gydymo įstaigoje su mergaite buvo bendrauta nedalyvaujant mamai. Mergaitė buvo apsirengusi pagal sezoną atitinkančiais rūbais, jos kelnės buvo nešvarios, plaukai netvarkingai surišti. A. papasakojo, kad vakar ( t. y. balandžio 18 d.) namuose ją mama mušė su laidu, nes ji mamai gadino nervus, mamai pasakė kažkokias nesąmones ir tada mama supyko. A. pasakojo, kad mama mušė su juodu laidu, sudavė vieną kartą, rėkė, barėsi. Mergaitė teigė, kad dėl suduoto smūgio jai labai skaudėjo. Sekančią dieną į namus atėjo socialinė darbuotoja, ir ji jai viską papasakojo. Taip pat pamena, kad A. buvo pakėlusi viršutinį rūbą, ir ant jos kūno, t. y. šono, tik tiksliai nepamena kurio, matėsi sužalojimas, buvo paraudę. Tai pat A. papasakojo, kad 2023 m. balandžio 19 d. rytą namuose mama vėl prieš ją fiziškai smurtavo, buvo suėmusi už abiejų ausų ir pakėlė nuo žemės, nes ji nenorėjo eiti į mokyklą, o paskui stipriai pasuko už rankos riešo, dėl to, kad nesikėlė iš lovos. Ant abiejų mergaitės rankų riešų matėsi paraudimai, ant ausų nepastebėjo sužalojimų. Po medikų apžiūros A. iš gydymo įstaigos buvo išleista ir apgyvendinta VGC „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio, kažkur gal po keturių dienų, taip pat buvo kalbėta ir su A. mama G. S., mama prisipažino, kad prieš dukrą naudojo fizinį smurtą, nes kaip pati sakė, nesusivaldė, pratrūko (e. b. t. 1, b. l. 124 – 127).

2023 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūros metu paimtas juodos spalvos pakrovėjas (1 t., b. l. 17–25).

2023 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas juodos spalvos pakrovėjas su laidu (e. b. t. 1, b. l. 19 – 21).

2023 m. balandžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno LSMUL KK vaikų ligų gydytoja I. U. pateikė pacientės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) d., medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (e. b. t. 1, b. l. 3 – 5).

2023 m. balandžio 19 d. LSMUL KK medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad A. S. skundžiasi, jog vakar mama mušė su laidu, šiandien tempė už ausies, nes ji nenorėjo eiti į mokyklą. Ties dešiniu riešu stebimas paraudimas (suspaudimo žymė), pilvo dešinėje pusėje stebima lanko formos apie 5 cm hematoma. Kitur odoje sužeidimų nematyti (e. b. t. 1, b. l. 85).

2023 m. balandžio 28 d. – 2023 m. gegužės 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G840/2023(02) nurodyta, kad A. S. lanko formos hematoma dešinės pilvo pusės odoje galėjo susidaryti smogiant į šią sritį galimai kietu buku daiktu, galimai įkroviklio laidu 2023 m. balandžio 18 d. Sužalojimas vienas, padarytas vienu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos paraudimas (vietinė odos pilnakraujystė) dešinio riešo galėjo išsivystyti nuo šios srities suspaudimo ranka ar panašaus nedidelės energijos poveikio apie kelių valandų iki gydytojo apžiūros bėgyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu 2023 m. balandžio 19 d. ryte ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kitų sužalojimų mergaitės kūne nekonstatuota. Sužalojimų aprašymai teismo medicininiu požiūriu nėra išsamūs, todėl teoriškai galimi įvairiausi patirtų sužalojimų padarymo mechanizmai, kurie šiuo konkrečiu atveju yra ypač mažai tikėtini (e. b. t. 1, b. l. 98 – 100).

2023 m. balandžio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-jo skyriaus tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, ant A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) d., vizualiai pilvo srityje buvo matomas paraudimas, todėl jos mamos G. S., gimusios (duomenys neskelbtini) d., leidimu, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, sužalojimai užfiksuoti fotonuotraukomis, kurios pridedamos prie tarnybinio pranešimo, 2 vnt. (e. b. t. 1, b. l. 15 – 16).

Iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) matyti, kad 2023 m. balandžio 19 d. užregistruotas pranešimas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, motina G. S. trenkė savo dukrai A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) d., su laidu į pilvo sritį ir tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. 2023 m. balandžio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime dėl informacijos apie galimą fizinio smurto panaudojimą nurodyta, kad nepilnametė A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) d., galimai patyrė žalojantį fizinį smurtą iš motinos G. S.. Prašo savo kompetencijos ribose imtis veiksmų bei informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių apie tolimesnius priimtus procesinius sprendimus (e. b. t. 1, b. l. 67 – 73).

2023 m. balandžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad su A. S. bendrauta 2023 m. balandžio 19 d. 11.05 val. Kauno Klinikų skubios pagalbos skyriuje. Mergaitė teigė, kad 2023 m. balandžio 18 d. mama mušė, nes ji (A. S.) jai gadino nervus. Mama mušė su juodu laidu vieną kartą, rėkė, barėsi. Jai labai skaudėjo. Taip pat nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. mama paėmė jai už abiejų ausų ir pakėlė nuo žemės, nes ji nenorėjo eiti į mokyklą, paskui stipriai pasuko už rankos riešo, nes nesikėlė iš lovos. Su mama G. S. bendrauta 2023 m. balandžio 25 d. jos faktinėje gyvenamojoje vietoje. Mama teigė, kad po atostogų dukra atsisakė eiti į mokyklą. Tuomet iš jos atėmė telefoną. Sutarė, kad antradienį eis į mokyklą. Tačiau antradienį dukra vėl nesikėlė iš lovos, buvo agresyviai nusiteikusi, trenkė jai (G. S.) ir apspjaudė, šaukdama reikalavo telefono. Trečiadienio rytą dukra kategoriškai atsisakė keltis, po to atsikėlė, sulaužė parkerį, į mokyklą nebuvo įmanoma jos nuvesti. Tuomet ji iškvietė socialinę darbuotoją G., vėliau – ir jos padėjėją, kalbino A. eiti į mokyklą. Supykusi dukra kumščiu trenkė į galvą, jai buvo iškviesti medikai, po to atvyko ir policija. G. S. paaiškino, kad antradienį A. buvo taip pat užėjęs agresijos priepuolis, ko pasekoje ji nesulaikė emocijų ir dukrai telefono pakrovėjo laidu trenkė. Dėl to labai gailisi, atsiprašė dukros. (e. b. t. 1, b. l. 67 – 73).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mažamečiu laikomas vaikas iki keturiolikos metų. Šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Kaltinamosios G. S. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų parodymai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios atžvilgiu ir faktinių bylos aplinkybių neginčija ir pati kaltinamoji. Jos kaltę bei faktines bylos aplinkybes taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu – fotolentele, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada Nr. G840/2023(02) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios G. S. kaltė 2023 m. balandžio 18 d. nukentėjusiajai A. S. padarius nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta visiškai. Kaltinamosios veiksmų pobūdis, tai yra tai, kad ji su įkroviklio laidu tyčia sudavė vieną kartą A. S. į pilvo sritį, patvirtina, jog kaltinamoji suvokė, kad tokiais savo veiksmais jai gali sutrikdyti sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tyčia. Taip pat pažymėtina, jog mažamečio asmens sąvoka yra nusistovėjusi tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pateiktuose išaiškinimuose, kuriais turima vadovautis sprendžiant analogiškas bylas, ir BK 140 straipsnio prasme mažamečiu asmeniu yra laikomas nukentėjęs asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai A. S. buvo suėję 10 metų, laikoma, jog nusikalstama veika buvo padaryta prieš mažametę. Taigi, įvertinus visas aplinkybes, kaltinamosios G. S. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl G. S. skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę G. S., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, viena iš jų – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji su kreipimusi ir jai siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (e. b. t. 2, b. l. 23 – 25). Taip pat jai buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajai pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji kalta padariusi nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ją atliko veikdama tiesiogine tyčia, o pati nusikalstama veika padaryta dėl menkavertės dingsties, buitinio konflikto su dukra metu. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje teista nebuvo, tačiau vieną kartą bausta administracine tvarka, o informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Kaltinamoji šiuo metu nedirbanti ir pastovių pajamų neturi, kadangi yra motinystės atostogose, todėl pagrindo skirti jai švelniausios rūšies baudos bausmę nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti skyrus kaltinamajai arešto bausmę.

Kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jai taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji pakartotinai nusikals, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamosios nuo visuomenės, todėl jai paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajai koreguoti elgesį, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinama.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– juodos spalvos pakrovėjas su laidu, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 6 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant G. S. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąją intensyviosios priežiūros metu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, bei pareigą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– juodos spalvos pakrovėją su laidu, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti, kad G. S., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.