- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-187-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00960-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. G. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 225,90 Eur bauda; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 225,90 Eur bauda; Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu 2016 m. kovo 25 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams su 112,98 Eur bauda. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 13 d. Neatlikta bausmės dalis – 10 mėnesių 6 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m gruodžio 7 d., dieną).Komisija 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, įvertinusi nuteistojo nusikalstamos rizikos vertinimą, finansinių įsipareigojimų nevykdymą bei nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. G. skundą dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad nuteistojo bylos aplinkybės nerodo akivaizdžių jo elgesio ir mąstymo teigiamų pokyčių.Nuteistasis R. G. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį ir prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad apeliantas yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos namuose neturėjo ir neturi nuobaudų, mokosi, lanko visus jam paskirtus reabilitacinius užsiėmimus.Skunde nesutinkama su Komisijos argumentais dėl skundo autoriaus praeityje vartotų narkotinių medžiagų. Pažymima, kad apeliantas jau ilgą laiką atsisakęs šių žalingų įpročių, ateityje taip pat nevartos. Taip pat nesutinkama su Komisijos išvada, kad skundo autorius nesprendė šios priklausomybės. Pabrėžiama, kad apeliantui nesuteikiama galimybė gydytis nuo priklausomybės, kadangi jo bausmės atlikimo vietoje tokios galimybės nėra. be to, per trumpą laiką neįmanoma to pasiekti.Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. G. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir Komisijos nutarime bei skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 87 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo R. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistais skunde nurodo, kad Komisija neteisingai įvertino bylos duomenis, yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad R. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas, „Tikslinių, socialinių-terapinių grupių nuteistiesiems vedimo programą“, lanko psichologines konsultacijas, mokosi mūrininko specialybės, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi, lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 95 balai), tačiau rizika išlieka vidutinė (87 balai) ir yra artima aukštai. Tai pagrįstai nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atlieka aštuntu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, R. G. būdingas nusikaltimo modelis – vagystė, be to, paskutinius nusikaltimus padarė, neišnykus teistumui, o tai leidžia manyti, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad R. G. anksčiau vartojo heroiną, dėl narkotinių medžiagų vartojimo darė vagystes. Tačiau nuteistasis sugeba atpažinti tik kai kurias iš turimų problemų, ne visada pasirenka tinkamus jų sprendimo būdus, yra linkęs pasiduoti kriminalinių kompanijų įtakai. Be to, abejonių pakankama R. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Nuteistojo atžvilgiu yra priteistas 112,98 Eur civilinis ieškinys, tačiau jis jo neatlygino, taip pat nedėjo pastangų atlyginti bent dalį ieškinio, nors pataisos namuose į savo asmeninę sąskaitą gavo 240,30 Eur įplaukų. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad nuteistajam po daugiau nei 1 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi net 5 kriminogeniniai veiksniai (specialybės neturėjimas, ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, narkotikų vartojimas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo R. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.