Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1 A-803-366/2010

2010 m. lapkričio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-09-20 nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 26 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime Andrioniškio seniūnijoje Anykščių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad buvusi sutuoktinė M. K. ir nepilnametis sūnus L. K., gim. (duomenys neskelbtini) , neleidžia įeiti į jų namus, išsitraukė iš kišenės sulenkiamą peilį, atlenkė geležtę ir smūgiavo peiliu L. K. į šoną, šiam nuo smūgio išsisukus, toliau grasindamas peiliu vijosi jį, L. K. ir M. K. užsirakinus namuose, šaukdamas, kad visus „padės“, t.y. nužudys, daužė langus, brovėsi į vidų pro duris, kol buvo iškviesti policijos pareigūnai, t.y. esant pakankamam pagrindui tai manyti grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę M. K. ir nepilnametį sūnų L. K..

Be to, jis 2009 m. lapkričio 26 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime Andrioniškio seniūnijoje Anykščių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakluso teisėtiems pareigūno - Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiojo patrulio A. A., atliekančio viešojo administravimo funkcijas ir vykdančio tarnybines pareigas, reikalavimams, pasipriešino pareigūnui, o būtent: mėginant jį sulaikyti įtariant padarius nusikaltimą, panaudojo prieš A. A. fizinį smurtą: bandydamas ištrūkti muistėsi ir susigrūmė su pareigūnu, parblokštas ant žemės, dešinėje rankoje laikydamas atlenkta geležte sulenkiamą peilį, smūgiavo juo mėgindamas įdurti, bet nepataikė, tik supjaustė uniforminės striukės kairę rankovę.

G. K. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-09-20 nuosprendį, dėl paskirtos bausmės. Nurodo, kad padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta turtinė žala nedidelė, neturtinė žala visai nepadaryta. Nukentėjusieji M. K. ir L. K. jam atleido, prašė nebausti. Supranta, kad veikos metu sūnus L. K. galėjo išsigąsti, tačiau jis yra pakankamai bailus ir galėjo neteisingai suvokti įvykio aplinkybes, nes realiai nukentėjusių nei sužaloti, nei nužudyti neketino. Peiliu nukentėjusiems negrasino, tik laikė jį rankoje konflikto metu, nes tuo metu valgė lauko virtuvėje ir išėjo į lauką. Su sūnumi apsistumdė, jis bėgdamas parkrito, galbūt jam pasirodė, kad buvo grasinta.

Kuomet buvo sulaikomas pareigūnų, peilį laikė už nugaros. Jis buvo ištemptas į lauką iš medkirčių vagonėlio, paguldytas ant žemės, sūnaus pagalba jam buvo uždėti antrankiai. Bandė ištrūkti, muistėsi, todėl netyčia peiliu galėjo užkliudyti pareigūno striukę. Pareigūnui tikrai nesmūgiavo, sužaloti jo neketino, pasipriešinimas pavojaus nekėlė ir tik formaliai atitinka nusikaltimo sudėtį. Prašo atsižvelgti į visas šias aplinkybes ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino įrodymus, kvalifikavo padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes tiek už atskiras veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apelianto skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad susidoroti su artimaisiais jis neketino ir jiems negrasino, pareigūno striukę peiliu supjaustė netyčia, skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti ir paneigti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka ir iš naujo tų pačių argumentų neanalizuoja. Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies, neigė ketinęs susidoroti su buvusia sutuoktine ir sūnumi, bei tyčia peiliu supjaustęs pareigūno striukę, teismas pagrįstai jo dalinio prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu ir nepripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. G. K. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl nusikalto būdamas recidyvistu. Už tyčinius nusikaltimus skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas šeštą kartą, nusikalto neišnykus teistumui. Tai rodo, jog reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų padarytas veikas bei apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Į skunde nurodytas aplinkybes, kad jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir tai, kad nukentėjusieji prašė jo nebausti, teismas atsižvelgė bei tai nurodė nuosprendyje. BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2, o BK 286 str. sankcijoje iki trijų metų. G. K. už abi veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Atsižvelgus į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytas veikas bei nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirtos bausmės tiek už atskiras veikas tiek galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos, švelninti bausmes nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.