Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai A. L., gynėjoms advokatėms Jolantai Vienažindytei, Onai Klinavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aštuonių klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas 1 kartą: 2007-11-20 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., tęsti mokslą, atidirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose ir

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, be pastovios gyvenamosios vietos, neteistas,

kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. ir R. M. 2010 m. liepos 2 d. apie 15. val., veikdami bendrininkų grupe, buto (duomenys neskelbtini), Alytuje virtuvėje, asmeninio konflikto su V. J. metu, tyčia, bendrais veiksmais, M. D. sudavus ranka sėdinčiam ant kėdutės nukentėjusiajam V. J. vieną smūgį į kairio antakio sritį, vieną kartą įspyrus į galvos sritį, R. M. ranka sudavus ne mažiau dviejų kartų į veido sritį ir ne mažiau dviejų kartų į krūtinės sritį, M. D. virtuviniu peiliu duriant nukentėjusiajam ne mažiau kaip šešis kartus į kaklo ir dešinės pusės krūtinės ir pilvo sritis, R. M. tuo pačiu virtuviniu peiliu duriant nukentėjusiajam ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės pilvo ir krūtinės sritis, tuo padarė V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl besirezorbuojančios kraujosruvos kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, nekiauryminių durtinių – pjautinių žaizdų krūtinės ląstos kairėje ir dešinėje pusėje bei paviršinės pjautinės žaizdos kaklo dešinėje pusėje, ir sukėlė jam fizinį skausmą, o dėl kiauryminio į pilvaplėvės ir krūtinplėvės ertmę krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su kepenų diafragminio paviršiaus ir dešinio diafragmos kupolo pažeidimo bei storosios ir plonosios žarnų pažeidimo, kiauryminio į pilvaplėvės bei krūtinplėvės ertmę krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su kairio diafragmos kupolo pažeidimu, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusysis V. J. 2010 m. liepos 18 d. Alytaus S. K. ligoninėje mirė, t.y. tyčia nužudė nukentėjusįjį V. J..

K. M. D. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino, tačiau duoti parodymus teismo posėdyje atsisakė, motyvuodamas tuo, kad viską paaiškino ir teisingus parodymus davė ikiteisminiame tyrime.

2010-07-19 įtariamajam M. D. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 29 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis prisipažino pilnai, ir parodė, kad 2010-07-02 jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko V. J. ir R. M.. Jie jam tik pažįstami, jo tėvas S. D. su jais bendrauja. R. M. ir V. J. pasiūlė eiti iki tėvo buto, jis sutiko. V. J. parduotuvėje nupirko vyno, jis su Rolandu palaukė lauke. Vyną gėrė visi trys, laukė jo tėvo, bet jis ilgai negrįžo. Nesulaukę tėvo, išsiskirstė, V. J. išėjo namo, o jis su R. M. „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko 2 litrų talpos alaus butelį ir gėrė prie (duomenys neskelbtini) ežero. R. pasidarė bloga, jis pasiūlė eiti į namus pas V. J., sakė, kad V. jis davė 20 litų nupirkti maisto ir vyno. Atėję pas V. J. visi trys gėrė atsineštą alų virtuvėje. Išgėrus alų, R. M. paprašė, kad V. duotų jam penkis litus iš duotų dvidešimties litų. V. davė. Už tuos pinigus jiedu su Me. nupirko butelį alaus ir vėl grįžo pas V. J.. Begerdami šį alų, jie kalbėjosi ir susipyko, įvyko konfliktas. V. J. pradėjo apkalbėti jo tėvą, išvadino jį asilu, pasakė, kad tėvui dar padarys, kadangi jis neatėjo kažkur sutartu laiku. Jį tai labai sunervino ir jis trenkė ranka V. J. į veidą, prakirto antakį, iš antakio truputį bėgo kraujas. R. M. bandė jį raminti ir jis apsiramino, toliau gėrė alų. Kai alus baigėsi, R. M. vėl paprašė V. J. penkių litų, bet šis pasakė, kad nebeturi. Tada R. M. rankomis sudavė kelis smūgius V. J. į veidą, šis po šių smūgių nugriuvo ant žemės, tada R. M. nugriuvusiam V. J. spyrė koja, kiek buvo smūgių, buvo pasakyti negali. Paskui R. M. pakėlė V. J. nuo žemės, jiedu kalbėjo, kad yra draugai ir abu apsiverkė. Po to V. J. iš stačiaus padavė R. M. kažkiek virš dviejų litų. R. M. supyko, kad V. J. jam melavo, jog pinigų neturi ir vėl trenkė V. ranka į galvą, V. vėl nugriuvo ant žemės. P. V. atsikėlė, atsisėdo ant kėdutės ir vėl pradėjo apkalbinėti jo tėvą, jį vadino asilu, jau net nepamena kaip jį vadino. Kadangi V. J. jo tėvą įžeidinėjo, jis labai supyko ir spyrė V. J. koja vieną kartą į galvą. Po šio spyrio V. nugriuvo nuo kėdės ant žemės, ten kiek pagulėjo, o atsistojęs pasakė, kad eina pas kaimynus. V. J. išėjus į koridorių, jį pasivijo R. M. ir spyrė į nugarą sritį, V. pargriuvo, atsikėlęs pasakė, kad eina miegoti. Jie su R. M. jam miegoti neleido, todėl V. J. vėl grįžo į virtuvę, atsisėdo ant kėdės prie kriauklės. Jiedu atsisėdo su R. M. sėdėjo prie stalo. Pokalbio jis neatsimena, bet R. M. vėl spyrė V. J. du kartus į galvą, šis nugriuvo nuo kėdės, atsitrenkdamas į spintelę. Tada jis pamatė virtuvėje ant palangės peilį, jį pagriebė ir dūrė V. J. keturis kartus į dešinį šoną. Peilis buvo virtuvinis, rudu kotu, koks peilio ilgis nežino, geležtė galėjo būti 10-15 cm ilgio. Kodėl tą peilį paėmė, jis nežino, peiliu smūgiavo V. J. į šoną, peilį laikė dešine ranka. Kai jis keturis kartus smūgiavo peiliu V. J. į šoną, R. M. pasakė, kad peilį duotų jam, paėmė peilį, pridėjo jį V. J. prie kaklo ir kelis kartus pabraukė, bet neįpjovė, tik nubrozdino odą. Po to R. M. stipriau braukė V. J. per kaklą ir truputį įpjovė. Daugiau jis peiliu V. J. nebadė, paliko jį gulintį, nieko netvarkė, peilį išsinešė, duris užrakino. Peilis buvo kruvinas, jis taip pat buvo šiek tiek išsikruvinęs ranką ir rūbus, ar buvo išsikruvinęs R. M., jis nematė. Jis buvo išsigandęs, R. M. patarė jam išmesti peilį ir jis jį išmetė į G. ežerą. Su R. M. jie susitarė niekam nieko nesakyti, tačiau jis nuėjo pas tetą ir jai papasakojo, kas atsitiko , paskui viską papasakojo ir broliui. Šis iškvietė policiją. V. J. telefono jis neėmė, nematė, kad jį būtų ėmęs R. M.. (t. 1, b. l. 151-154).

2010-07-19 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įtariamasis M. D. patvirtino savo parodymus. Tame tarpe, M. D. parodė, kad su V. J. 2010-07-02 jiedu susipyko begerdami M. D. tėvo namuose, nes V. J. nepalankiai atsiliepė apie jo tėvą. Apklausiamas teisėjo, M. D. taip pat parodė, kad vėliau, begerdami su R. M. prie (duomenys neskelbtini) ežero, jiedu vėl kalbėjosi apie V. J., jis sakė, kad V. J. jam atsibodo, kad apgaudinėja tėvą, kad reikės V. J. kada nors „duoti į galvą“. Sugrįžus pas V. J. ir ten toliau geriant, pastarasis tėvą vėl įžeidinėjo, vadino asilu, todėl jis supykęs smūgiavo V. J. į veidą ir prakirto antakį. Vėliau jie gėrė toliau, o R. M. paprašius pinigų ir V. J. atsisakius jų duoti, smūgius rankomis ir kojomis V. J. sudavė R. M.. Nuo R. M. smūgių V. J. buvo pargriuvęs, vėliau atsikėlė., po to V. J. mušė jis, suduodamas smūgį koja V. J. į veidą. Nuo šio smūgio V. J. vėl pargriuvo ir kurį laiką gulėjo atsimerkęs, atrodė kaip nualpęs. Po to V. J. pasakė einąs pas kaimynus, bet R. M. jį pasivijo, įspyrė į nugarą, ir V. J. vėl nugriuvo. Jiedu taip pat neleido V. J. eiti miegoti, liepė sėdėti virtuvėje. Ant kėdutės sėdinčiam V. J. R. M. spyrė du kartus į galvą, o jis paėmė nuo palangės peilį ir keturis kartus dūrė V. J. į dešinį šoną. Paėmęs iš jo peilį, R. M. perbraukė juo V. J. per kaklą, po to dūrė į kaklą. Tada, paėmę smulkius pinigus, jiedu iš V. J. namų išėjo, R. M. patartas, peilį jis išmetė. Kodėl badė V. J. peiliu, pasakyti negali, nužudyti jo nenorėjo. (t. 1, b. l. 156-159).

2010-12-16 įtariamajam M. D. įteikus naują pranešimą apie įtarimą, jis parodė, kad laikosi parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu, ir kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (t. 1, b.l.164-165).

2010-07-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 167-175) užfiksuota, kad įtariamasis M. D. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini), kur išmetė virtuvinį peilį ir kur narų pagalba peilis buvo surastas.

2010-07-30 daiktų atpažinimo protokole (t. 2, b. l. 27-30) užfiksuota, kad įtariamasis M. D. daiktų atpažinimo metu atpažino ir parodė peilį, su kuriuo dūrė V. J..

2010-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 2-25) užfiksuota, kad įtariamasis M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą ir butą (duomenys neskelbtini), kur jis sudavė smūgius ir dūrė peiliu V. J..

Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 110) konstatuota, kad M. D. pilnai orientuotas, jam skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

Liudytoja L. M. parodė, jog ji yra M. D. teta, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Į jos namus 2010 m. vasarą atėjęs M. pasakė, kad nužudė jai žinomą žmogų, vardu V.. Suabejojus, gal V. dar gyvas ir reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, M. atsakė, kad V. negyvas. A. M. megztinio ji pastebėjo dėmių, panašių į kraują, jautėsi alkoholio kvapas, nors M. neatrodė girtas. Ji liepė M. išeiti.

Liudytojas N. M. parodė, kad pereitų metų vasarą jam paskambino žmona ir pranešė, ką sužinojusi iš M. D. apie Vyto nužudymą. Jis paskambino M. broliui K., šis pranešė policijai.

K. R. M. kaltu, padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino, parodymus duoti atsisakė, perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad parodymai teisingi.

2010-07-20 įtariamajam R. M. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jis pilnai prisipažino ir parodė, kad 2010 liepos pradžioje, tikslios datos nepamena apie 8.00 val. jis kartu su V. J., pas kurį keletą dienų gyveno, išėjo į miesto centrą Alytuje. Sutvarkę kai kuriuos reikalus, jiedu nusipirko du butelius vyno, abu jį išgėrė, po to ėjo į parduotuvę “ (duomenys neskelbtini)”, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prie parduotuvės jie susitiko M., kurį pažinojo, nes draugavo su jo tėvu. Jie susitarė, kad jis su Vytu nusipirks „(duomenys neskelbtini)“ vyno ir eis į M. tėvo namus. Tėvo namuose nebuvo, jie visi trys išgėrė vyną, M. tėvo S. nesulaukė ir išėjo. V., einančiam namo, jis davė 20 litų, kad šis vakarui nupirktų maisto ir vyno, pats su M. nuėjo į stoties “ (duomenys neskelbtini)” alaus. Jie nusipirko vieną butelį 2 l talpos alaus, jis buvo aštuonių laipsnių. Nusipirkę alaus jie nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten ėmė gerti alų, jam pasidarė bloga. T. M. pasakė, kad eina pas V. į namus ir tenai pabaigs gerti alų, jis sutiko. P. V., virtuvėje visi trys išgėrė atsineštą alų. Kai išgėrė alų, jis Vyto paklausė, ar jis už jo duotus 20 litų nupirko vyno, šis pasakė, kad nenupirko ir padavė jam 5 litus. Jis vienas tada nuėjo į parduotuvę “ (duomenys neskelbtini)”, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nupirko vieną butelį 0,7 l talpos vyno, kainuojantį 4.99 Lt, vėl grįžo pas V., tą butelį vyno išgėrė visi trys. Kai jis paklausė Vyto, ar dar liko pinigų, šis atsakė, kad neliko. T. M. liepė V. atiduoti pinigus, V. aiškino, kad neturi, iš kišenės ištraukė vieną litą ir padėjo ant stalo. M. tą litą pasiėmė. T. M. įsiutęs pradėjo V. mušti, jam sudavė smūgius su rankomis ir su kojomis į įvairias kūno vietas, tiksliai kur ir kiek smūgių tikrai negali pasakyti. V. nuo smūgių nukrito ant žemės, tada M. spyrė jam į galvą, kiek kartų nežino. V. pradėjo prašyti, kad jis gelbėtų, tačiau jis V. negynė, nes pats bijojo M.. Jie visi trys tada buvo girti. K. M. nustojo mušti V., šis atsisėdo, V. veidas buvo kruvinas, iš kur kraujavo, tiksliai nežino. Jis neatsimena, kad V. būtų norėjęs eiti pas kaimynus prašyti pagalbos ar norėjęs eiti miegoti, taip pat neatsimena girdėjęs, kad V. užgauliotų M. tėvą. K. V. atsisėdo virtuvėje ant kėdutės prie kriauklės, jis ir pats labai supyko, kad V., gavęs pinigus, neparnešė vyno, todėl rankomis sudavė V. du kartus į veido sritį ir du kartus į krūtinės sritį. Nuo suduotų smūgių V. nukrito ant žemės. V. vėl atsisėdus, jį mušė M., rankomis sudavė smūgius į veido sritį, kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena. V., kaip suprato, tada buvo be sąmonės. Jis nieko nesakė ir Vyto negynė. T. M. pasakė, kad V. papjaus, pasiėmė virtuvėje buvusį virtuvinį, rudos spalvos rankena peilį, kurį jis gerai atsimena, ir smogė juo V. į dešinį šoną ne mažiau du kartus. M. dešinė ranka, kuria smogė, ir peilis buvo kruvini. K. M. badė V., jis buvo šalia, paskui jis paėmė iš M. peilį, pasakydamas „duok peilį“, ir juo taip pat du kartus smogė V. į dešinį šoną. Durdamas tuo metu nieko negalvojo, buvo supykęs ant V. dėl neparnešto vyno, tik smogęs peiliu du kartus suprato, kad gali jį nužudyti, todėl daugiau nesmūgiavo. Kai jis dūrė peiliu V., M. buvo šalia, nieko jam nesakė. Kai jie badė peiliu, V. visą laiką sėdėjo ant tos pačios kėdutės virtuvėje prie kriauklės. Jo ranka po smogimo taip pat buvo kruvina. Peilį jis numetė ant žemės ir paragino M. išeiti, tačiau M. nėjo, pasakė, kad dar V. nupjaus galvą. Jis laukė M. koridoriuje, ką M. darė viduje, jis nematė, tačiau girdėjo, kaip M. pasakė, jog neaštrus peilis, nepjauna. M. atėjo maždaug po minutės, jie išėjo į lauką, buto duris paliko neužrakintas, M. rankose peilio nematė, jo išmesti neliepė. Jiedu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ežero tiltelio, tada M. parodė peilį ir V. mobiliojo ryšio telefoną Samsung. M. abi rankos buvo kruvinos, jo dešinė ranka taip pat kruvina. J. M. pasakė, kad peilį išmestų į (duomenys neskelbtini) ežerą, jis bijojo ir norėjo, kad jį sunaikintų kaip įrodymą. M. peilį ir telefoną išmetė į ežerą, jiedu nusiplovė rankas, nuėjo į prekybos centrą “ (duomenys neskelbtini)”, nusipirko butelį vyno ir nuėjo pas M. į namus. Jie atsisėdo, įsijungė televizorių, nes ėjo futbolas, pradėjo gerti vyną. B. M. pasakė, kad kažkur eina, išeidamas jį užrakino, po kurio laiko grįžo. Neužilgo po M. grįžimo į butą atėjo M. brolis K., tetos vyras N. ir policijos pareigūnai, kurie sulaikė M. (t. 2, b. l. 69-72).

2010-07-21 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, įtariamasis R. M. patvirtino savo parodymus, tame tarpe, parodė, jog jam, M. D. ir V. J. begeriant pastarojo namuose, šiam pareiškus, kad nebeturi duotų pinigų, jį mušti pradėjo M. D., suduodamas daug smūgių į įvairias kūno vietas. Jis V. J. negynė, pats sudavė po du smūgius V. J. į veidą ir į krūtinę, nuo šių smūgių V. J. vėl nukrito ant grindų.. Pargriuvusį V. J. M. D. spardė, paskui paėmęs peilį, dūrė kelis kartus V. J. į šoną . Paėmęs peilį ir jis dūrė V. J. du kartus ties juosmeniu dešinėje pusėje.Po to peilį vėl paėmė M. D., sakė, kad nupjaus V. J. galvą . Po šių žodžių jis išėjo į koridorių ir girdėjo M. D. sakant, kad peilis nepjauna. R. M. taip pat patvirtino, kad peilį ir telefoną M. D. išmetė į ežerą, o taip pat parodė, jog M. D. nuolat švaistydavosi peiliu, todėl jis jo bijojo, paleistas iš areštinės taip pat grasino jį papjauti (t. 2, b. l. 74-76).

2010-12-16 įtariamajam R. M. įteikus naują pranešimą apie įtarimą, jis parodė, kad laikosi parodymų, duotų ankstesnių apklausų metu ir kad dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi. (t. 2, b. l. 81, 82).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 84-116) užfiksuota, kad R. M. parodė namą Nr. (duomenys neskelbtini) g. Alytuje, kur gyveno V. J., butą Nr. (duomenys neskelbtini) šiame name, kur gyveno V. J., vietas šiame bute, kur buvo V. J., kai jam buvo suduodami smūgiai rankomis, kojomis ir peiliu, vietą prie (duomenys neskelbtini) ežero, kur M. D. išmetė peilį ir nusiplovė rankas.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 1, b. l. 104-106) užfiksuota, kad R. M. nusikaltimo padarymo ir ekspertizės atlikimo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikaltimo padarymo metu ir ekspertizės atlikimo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis taip pat nebuvo fiziologinio afekto būklėje, taip pat nenustatyti pagrindai pripažinti jį ribotai pakaltinamu.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad 2010-07-02 20.00 val. bute rasta daug kraujo dėmių ant grindų, lovos, patalynės, drabužių (t. 1, b. l. 5-16).

Specialisto išvadoje Nr. M 279/10(06) užfiksuota, kad V. J. mirtis įvyko nuo kiauryminio į pilvaplėvės ir krutinėlėvės ertmės krutinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su kepenų diafragminio paviršiaus ir dešinio diafragmos kupolo pažeidimu bei storosios ir plonosios žarnų pažeidimu, padaryto vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant krūtines ląstos dešinę pusę aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi; gyvam esant toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. J. lavone taip pat rasta kiauryminis į pilvaplėvės ir krūtinplėvės ertmę krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kairio diafragmos kupolo pažeidimu, padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant krūtinės ląstos kairę pusę aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi; gyvam esant toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas V. J. lavone taip pat rasta nekiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje ir dešinėje pusėje bei paviršinė pjautinė žaizda kaklo dešinėje pusėje padaryta šešių trauminių poveikių pasekoje veikiant aštriu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu; šie sužalojimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi; gyvam esant tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. V. J. lavone taip pat rasta besirezorbuojanti kraujosruva kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, veikiant kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu; gyvam esant toks sužalojimas priskiriamas nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei; tarp šio sužalojimo ir mirties priežastinio ryšio nėra. Sužalojimai padaryti veikiant kaklą ir krūtinės ląstą aštriu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimų padarymo galimybė nukentėjusiajam susižalojant pačiam mažai tikėtina. Pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės kūno paviršiuje detaliai neaprašytos, o autopsija buvo atlikta praėjus daugiau kaip dviem savaitėms nuo sužalojimo momento, tai yra, jau galimai išnykus objektyvioms trauminio poveikio žymėms ( odos nubrozdinimai, kraujosruvos odoje), todėl spręsti apie kovos ar savigynos buvimą nėra galimybės. Neatmetama, kad po sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. V. J. mirtis įvyko 2010-07-18. Nėra galimybės nustatyti, kiek laiko nukentėjusysis galėjo gyventi nesuteikus jam medicinos pagalbos. Kadangi medicinos dokumentuose galvos srities sužalojimai detaliai neįvardinti ir neaprašyti, todėl nėra galimybės nustatyti tikslų trauminių poveikių i galvos sritį skaičių; remiantis medicinos dokumentų duomenimis ir autopsijos duomenimis galima teigti buvus mažiausiai vieną trauminį poveikį i kairės akiduobės sritį. Kaklo dešinės pusės pjautinis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Krūtinės ląstos srities durtinių pjautinių sužalojimų visuma padaryta septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti veikiant peilio geležte. V. J. mirtis įvyko pasekoje dauginių durtinių - pjautinių, kiauryminių i krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmės, kūno sužalojimų su vidaus organų pažeidimu, išsivysčius septinei būklei bei progresuojant daugiaorganiniam nepakankamumui. V. J. lavone esantys durtiniai pjautiniai sužalojimai ir V. J. marškinėliuose esantys plyšiniai audinio pažeidimai padaryti veikiant aštriu, duriančio - pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Sužalojimuose ir audinio pažeidimuose požymių, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Sužalojimų ir audinio pažeidimų padarymo galimybė, veikiant pateiktu peiliu, neatmetama. (t. 1, b. l. 68-79).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 107-279/10(06) užfiksuota, kad V. J. buvo padaryta kiauryminiai durtiniai – pjautiniai sužalojimai abiejose krūtinės ląstos pusėse bei nekiauryminės ( paviršinis ) durtinės – pjautinės žaizdos abiejose krūtinės ląstos pusėse. Spręsti apie kiauryminių durtinių – pjautinių sužalojimų kanalų ilgį, įėjimo kampą ir trajektoriją bei nekiauryminių (paviršinių) durtinių – pjautinių žaizdų gylį nėra galimybės, kadangi buvo taikytas chirurginis žaizdų apdorojimas bei vidaus organų pažeidimų chirurginis gydymas, ko pasėkoje kito pirminis sužalojimų vaizdas, medicinos dokumentuose pirminis sužalojimų vaizdas detaliai neaprašytas, o autopsija atlikta praėjus 16 parų po sužalojimų padarymo bei taikyto chirurginio sužalojimų gydymo ir jau vykstant gijimo (randėjimo) procesui. Sužalojimai tiek dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tiek kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryta veikiant aštriu, duriančio – pjaunančio tipo žalojančiu daiktu. Sužalojimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu tiek iš priekio, tiek iš nugaros – dešinės pusės. Sužalojimai krūtinės ląstos kairėje pusėje padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš kairės pusės. Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 10-8246/B gydytojų apžiūrų įrašai, liečiantys sužalojimų aprašymą, yra prieštaringi (Chirugo apžiūros 2010-07-02 19,45 val. įrašas: ,,… durtinės – pjautinės žaizdos: 13 cm ilgio dešinėje kakle, kelio iki 2-3 cm, ilgio žaizdos dešinėje krūtinėje iš priekio ir 5 žaizdos kairėje pašonėje. “Reanimatologo apžiūros guldant 2010-07-02 įrašas: ,,… durtinės daugybinės žaizdos dešinėje kaklo pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje priekyje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje priekyje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje nugaroje ir trys žaizdos dešinės krūtinės ląstos apatinėje dalyje”. Autopsijos 2010-07-20 metu konstatuota: ,,… krūtinės ląstos dešinėje pusėje, ties vidurine raktikauline linija ir VII-VIII šonkaulių lygyje bei 118 cm aukštyje nuo padų, 4 cm ilgio bei XI-V val. krypties pagal ciferblatą žaizda … Krūtinės ląstos dešinėje pusėje, tarp vidurinės pažastinės linijos ir užpakalinės pažastinės linijos bei žemiau IX šonkaulio, 11x9 cm plote keturios iki dviejų cm ilgio žaizdos… žaizdos lygiagrečios viena kitai bei XI-V val. krypties pagal ciferblatą, apatinė žaizda yra 110 cm aukštyje nuo padų.” “ Krūtinės ląstos kairėje pusėje, ties vidurine pažastine linija ir V šonkaulio lygyje bei 122 cm aukštyje nuo padų, 1,7 cm ilgio žaizda, beveik lygiagreti kūno išilginei ašiai; ties priekine pažastine linija ir IV šonkaulio lygyje bei 127 cm aukštyje nuo padų, 1,5 cm ilgio žaizda VII-I val. krypties pagal ciferblatą”. Durtinių – pjautinių sužalojimų tiek krūtinės ląstos dešinėje pusėje, tiek krūtinės ląstos kairėje pusėje sveikatos sutrikdymo kvalifikacija (esant gyvam) jau aptarta specialisto išvados Nr. M 279/10(06) akte duotos išvados 3 punkte. Tiek krūtinės ląstos dešinės pusės kiauryminis durtinis – pjautinis sužalojimas, tiek krūtinės ląstos kairės pusės durtinis – pjautinis sužalojimas jų padarymo momentu nebuvo mirtini. Pil. V. J. mirtis įvyko dėl šių sužalojimų pasėkoje išsivysčiusių komplikacijų, t.y. išsivysčius septinei būklei bei progresuojant daugiaorganiniam nepakankamumui. Sepsis – tai patologinė viso organizmo būklė, uždegiminio atsako reakcija, kurią sukelia į sisteminę kraujotaką patekusi infekcija. Sepsis pasireiškia, kai ši reakcija išplinta ir apima net nepažeistus, toliau nuo pirminio infekcijos židinio esančius, audinius. Sepsį gali sukelti bet kurie mikroorganizmai, tačiau jam vystantis, infekcijos sukėlėjas nėra toks svarbus, kaip jo paties ir jo toksinų sukelta labai stipri, pačiam organizmui kenksminga uždegiminio atsako reakcija. Šis uždegimas būna toks stiprus, kad sutrikdo įvairių organų funkcijas. Sepsio atsiradimą lemia aiškaus infekcijos židinio buvimas, sumažėjęs organizmo atsparumas infekcijai, sunkios gretutinės ligos ir būklės ir pan. Medicinos pagalbos teikimo savalaikiškumo ir kokybės klausimai yra teismo medicinos deontologijos ekspertinės objektas. Skysčio atsiradimą ir kaupimąsi pleuros ertmėje sąlygojo diafragmos kupolų durtiniai – pjautiniai pažeidimai. Chirurginės operacijos 2010-07-04 metu konstatuotas audinių patižimas ir inbibuotumas storosios žarnos durtinių – pjautinių pažeidimų aplinkoje yra vietinė audinių reakcija į sužalojimą. Žarnų apnešimas fibrinu yra išplitusio uždegimo pilvaplėvėje (išplitusio peritonito) požymis (t. 3, b. l. 36-41).

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad nužudytasis V. J.- jos tėvas. Tėvas gyveno vienas, apie įvykio aplinkybes ji žino tik iš tyrimo. 2010-07-02 apie tėvą ištikusią nelaimę ji sužinojo iš motinos, į tėvo namus atvyko kartu su policijos pareigūnas, buto viduje nebuvo. Tėvą ji palaidojo savo lėšomis. Yra pareiškusi 2795 Lt civilinį ieškinį, ieškinio sumą mažina 700 Lt, kuriuos gavo iš kaltinamųjų giminių.

Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį patvirtinančius dokumentus, jie yra byloje (t. 1, b. l. 120, 121).Kaltinamojo M. D. motina atlygino nukentėjusiajai 300 Lt laidojimo išlaidų (t. 3, b. l. 89), kaltinamojo R. M. motina atlygino nukentėjusiajai 400 Lt (t. 3, b. l. 90). P. M. papildomai atlygino 300 Lt (t. 3, b. l. 110), su banku „Swedbank“ sudarė periodinio mokėjimo sutartį, pagal kurią nuo 2011-03-11 iki 2011-06-12 kiekvieno mėnesio 11 d. bus atlyginta nukentėjusiajai R. M. padaryta žala po 175 Lt (t. 3, b. l. 111). Nuosprendžio priėmimo dieną pagal šią sutartį nukentėjusiajai pervesta 175 Lt. Iš viso nuosprendžio priėmimo dieną neatlygintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra 1620 Lt, ši suma priteistina iš nuteistųjų solidariai.

Valstybinė ligonių kasa pateikė 9774,24 lt civilinį ieškinį dėl V. J. gydymo ir gydymo kainą patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 51, 52, 57).

Bylos nagrinėjimo teisme metu iš teismo lėšų apmokėtos eksperto S. J. kelionės išlaidos, 32 Lt, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistųjų.

M. D. praeityje teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, nusikalstamą veiką 2010-07-02 padarė, būdamas nepilnametis, pilnametystės sulaukė 2010-08-23.

R. M. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Išdėstyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie turi reikšmę bylai išspręsti teisingai, teismas pripažįsta juos įrodymais ir vertina (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Išdėstytų įrodymų visetas patvirtina, jog 2010-07-02 apie 15 val. abu kaltinamieji, M. D. ir R. M., veikdami bendrininkų grupėje, abu atlikdami vykdytojų veiksmus, panaudodami fizinį smurtą V. J. atžvilgiu, tame tarpe, abu padarydami jam peiliu durtinius pjautinius kiauryminius sužalojimus su vidaus organų pažeidimais, sukėlusius sužalojimus, dėl kurių komplikacijų 2010 m. liepos 18 d. V. J. ištiko mirtis, tyčia bendrais veiksmais V. J. nužudė.

Sužalojimų padarymo mechanizmą ikiteisminio tyrimo metu detaliai nurodė abu įtariamieji, bylos nagrinėjimo teisme metu jie patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teismas daro išvadą, kad įtariamieji iš esmės teisingai nurodė kaip ir kokiu būdu jie žalojo V. J., nes M. M. D. ir R. M. nurodytas V. J. žalojimo mechanizmas atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje, atlikus V. J. lavono tyrimą. Specialisto išvadoje Nr. M 279/10 (06) konstatuota, kad V. J. mirtis įvyko pasekoje durtinių pjautinių kiauryminių į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes kūno sužalojimų su vidaus organų pažeidimu, išsivysčius septinei būklei bei progresuojant daugiaorganiniam nepakankamumui. Tokia specialisto išvados formuluotė neatmeta išvados, jog kaltinamųjų V. J. suduoti smūgiai peiliu yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis- V. J. mirtimi. Detaliau šis priežastinis ryšys yra išanalizuotas papildomoje specialisto išvadoje Nr. M 107-279/10 (06), kur aiškiai apibrėžta, jog išsivystęs sepsis ir jo pasekoje atsiradęs daugiaorganinis nepakankamumas yra padarytų sužalojimų komplikacija.

Nors savo parodymuose įtariamieji nurodė nesiekę V. J. mirties, teismas daro išvadą, jog ir M. D., ir R. M., žalodami V. J., veikė tyčia, turėdami tikslą jį nužudyti. M. D. nepasitenkino panaudodamas prieš V. J. fizinį smurtą, suduodant pastarajam smūgius rankomis ir kojomis, nuo kurio V. J. taip pat patyrė tam tikrus sužalojimus. Ta aplinkybė, kad M. D. tolimesniam fiziniam smurtui prieš V. J. panaudojo įrankį, kurio padaryti sužalojimai yra itin pavojingi, o daugeliu atveju ir mirtini-peilį- šiuo įrankiu sudavė V. J. smūgius į pavojingas gyvybei vietas, vidaus organų sritį, patvirtina, kad jis turėjo tikslą V. J. nužudyti ir šio tikslo savo smurto veiksmais siekė. Kad kaltinamasis M. D. turėjo būtent tokį tikslą, patvirtina ir jo tolimesni veiksmai, kai jis, manydamas, kad V. J. jau nebegyvas, kėsinosi nupjauti V. J. galvą, ką patvirtina sužalojimai V. J. kaklo srityje ir kaltinamojo R. M. parodymai. Teismas taip pat daro išvadą, jog kaltinamasis R. D. taip pat veikė tiesiogine tyčia. Teismas šią išvadą daro dėl to, kad jis, matydamas prieš V. J. vartojamo fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, pats tokį smurtą vartodamas, savo iniciatyva paprašė M. D. duoti ir jam pavojingą žalojantį įrankį-peilį- ir šiuo įrankiu sudavė V. J. smūgius į gyvybei pavojingas sritis.

Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-423/2006).

Motyvuojamoji dalis

K. M. D. ir R. M. kaltė tyčia nužudžius V. J. įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

K. M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kas nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

K. R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kas nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę M. D., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, o taip pat atsižvelgia į tai, kad labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, M. D., jau būdamas praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, padarė būdamas nepilnametis, todėl taip pat atsižvelgia į aplinkybes, numatytas Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje. Nors nusikaltimo padarymo metu M. D. nebuvo sukakęs 18 metų, o pilnametystės jis sulaukė praėjus kiek daugiau kaip vienam mėnesiui po nusikalstamos veikos padarymo, jo socialinė branda pilnai atitiko jo amžių, be to, iš bylos aplinkybių seka, jog jis buvo linkęs imtis iniciatyvos, lyderiauti ir jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis. Nors M. D. pats nedirba ir nusikaltimu padarytos turtinės žalos neatlygina, jo artimųjų atlyginama turtinė žala nukentėjusiajai taip pat vertinama skiriant bausmę M. D..

Skirdamas bausmę R. M., teismas taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. M. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas daro išvadą, kad R. M. nebuvo nusikaltimo iniciatorius, darant nusikalstamą veiką, R. M. buvo mažiau aktyvus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo R. M. artimieji atlygina nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiosios A. L. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, įvertinus jai iki nuosprendžio paskelbimo atlygintą ieškinio dalį, iš M. D. ir R. M. solidariai A. L. priteistina 1620 Lt.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys taip pat įrodytas ir pagrįstas, ieškovui iš M. D. ir R. M. solidariai priteistina 9774, 24 Lt.

Daiktai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriuje-M. D. šlepetės, marškinėliai, kelnaitės, V. J. marškiniai, kelnės- yra beverčiai, jie sunaikintini, peilis yra nusikaltimo įrankis, jis taip pat sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. D. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010 m. liepos 2 d.

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. M. bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2010 m. liepos 19 d.

Kardomųjų priemonių nuteistiesiems nekeisti.

Priteisti iš M. D. ir R. M. solidariai A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1620 (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt) Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. D. ir R. M. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) 9774,24 Lt ( devynis tūkstančius septyniasdešimt septynis litus 24 cnt.) už V. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gydymą.

Daiktus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriuje: M. D. šlepetes, marškinėlius ir kelnaites, V. J. marškinius ir kelnes, kraujo pavyzdžius, peilį- sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.