Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3857-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. vasario 14 d. nutarimu T. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 1 200 Eur dydžio bauda.

T. P. nubaustas už tai, kad Vilniaus miesto sav., Vilnius, Jonažolių g. 5, 2025 m. sausio 12 d. 17.40 val., vairuodamas automobilį „MAN“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Škoda Octavia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš įvykio vietos išvažiavo pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo sukelti apgadinimai negalėjo viršyti ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, nes jo vairuotas automobilis nebuvo apgadintas. Jis yra patyręs vairuotojas turintis (duomenys neskelbtini) vairavimo stažą, o tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą. Kaltę pripažįsta, teisinasi, kad kliudė kitą automobilį, nes buvo pavargęs bei dėl kitų objektyvių aplinkybių lėmusių jo būseną. Norėjo palikdamas lapelį informuoti kliudyto automobilio vairuotoją, tačiau neturėjo tam reikiamų priemonių. Ieškoti transporto priemonės savininko jis neturėjo kada, nes darbovietės vadovybė liepė užbaigti (duomenys neskelbtini).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nes Institucijos pareigūnė išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.

Skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis.

KET 9 punktas įtvirtina, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 12 d. 17.40 val. iki 2025 sausio 12 d. 17.45 val., Jonažolių g. 5, Vilniuje, T. P. vairuodamas „Citybee“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „MAN“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kliudė „Škoda Octavia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio galinio bamperio kairįjį šoną ir tyčia iš įvykio vietos pasitraukė neinformuodamas nukentėjusiojo. Šios aplinkybės patvirtintos pačio pareiškėjo teiktais paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį ir 2024-01-12 apgadintos transporto priemonės vairuotojos V. J. rašytiniu paaiškinimu.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pareiškėjas ginčijo automobiliui „Škoda Octavia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nustatytą žalos dydį, nes jo automobilis nuo įvykio nenukentėjo. Kaip jau žinoma, įvertinti žalos dydį ir apskaičiuoti remonto kaštus gali tik specialistas, turintis daugiau žinių nei standartinis vairuotojas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 20 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), remonto kainą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra 2 003,18 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, ši suma viršiją penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur). Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonė – drausta KASKO draudimu. Byloje nėra duomenų, kad pakeistos detalės buvo apgadintos iki įvykio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad T. P. administracinėn atsakomybėn už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo pasisakymą apie tai, kad jis norėjo palikti popieriaus raštelį apgadinto automobilio vairuotojui, tačiau to nepadarė, nes neturėjo tam reikiamų priemonių ir laiko. Tokius jo teiginius iš esmės paneigė V. J. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad ji socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pamatė D. Z. pranešimą, jog jos vairuojamas automobilis buvo apgadintas „City bee“ automobilio. Minėto automobilio vairuotojas įjungė avarinį automobilio signalą, išlipo, apžiūrėjo, o priėjęs prie liudytojos D. Z., ją patikino, kad susiekė su „Škoda Octavia“ vairuotoju ir jį informavo. Akivaizdu, kad toks T. P. elgesys vienareikšmiai byloja apie sąmoningą KET 222 punkto, numatančio vairuotojo, sukėlusio eismo įvykį, pareigas, nesilaikymą. Pareiškėjas iš esmės neatliko jokių aktyvių veiksmų apgadinto automobilio savininkui išsiaiškinti, todėl neabejotinai pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas KET.

T. P. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailėjosi nusižengęs, todėl Institucija pagrįstai pripažino šią aplinkybę, kaip lengvinančią jo atsakomybę.

Visgi, skunde teigtina, kad T. P. yra pavyzdingas vairuotojas, turintis (duomenys neskelbtini) vairavimo stažą, tačiau byloje esantys eismo įvykio duomenys liudija, jog asmuo teisę vairuoti įgijo tik (duomenys neskelbtini). O iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad T. P. per pastaruosius penkerius metus yra trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius KET pažeidimus bei kitus nešiurkščius nusižengimus, kas iš esmės jį charakterizuoja neigiamai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėja tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė T. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 407 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, T. P. skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. P. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.