Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-01 · Byla Nr. Ik-2193-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-01
Bylos Nr.
Ik-2193-562/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00379-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Pareiškėjas
O. R.
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
  • 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2193-562/2012Proceso Nr. 3-61-3-00379-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2; (S) 15.2.3.1; 15.2.3.2.;74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams J. R. ir advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms Jurgitai Bertašiūtei ir Danutei Ribinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. R. (toliau – ir pareiškėja) su patikslintu skundu (b. l. 18-25), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2011-11-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius 1-asis pensijų skyrius) sprendimą Nr. 11-17-19203 dalyje dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo; 2) panaikinti 2011-12-05 Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą Nr. (11.5.3) 3-74891 dalyje dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo; 3) panaikinti 2012-01-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos (toliau – ir VSDFV) ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (6.5) I-360 dalyje valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo; 4) įpareigoti Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į skunde išdėstytus motyvus; 5) pripažinti jog Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius netinkamai apskaičiavo ir pareiškėjai neišmokėjo 8000 Lt netekto darbingumo pašalpos (pensijos) ir įpareigoti išmokėti; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 92 Lt tiesioginės žalos; 7) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, 4000 Lt negautų darbinių pajamų; 8) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, 5 % palūkanų nuo priteistos sumos ir 5 % delspinigių nuo padarytos turtinės žalos sumos 37092 Lt nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 pareiškėjai buvo paskirta 295,54 Lt dydžio netekto darbingumo pensija. Atsakovas, netekto darbingumo pensiją, paskaičiavo atsižvelgdamas į pareiškėjos nustatyta 30,3584 m. trukmės stažą. Atsakovo nuomone, po 2004-04-03 pareiškėja stažo neįgijo, todėl jos stažas skaičiuotinas tik iki šios datos. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas, apskaičiuodamas draudžiamųjų pajamų koeficientą (1989 – 1994 m.), neatsižvelgė į Mokslinės gamybinės firmos „Variantas“ (toliau – ir Įmonė „Variantas“) 2011-08-10 išduotoje pažymoje Nr. 12 nurodytas pajamas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas, Įstatymas) 56 str. 4 dalimi pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiavo pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pabrėžė, kad 2011-11-28 kreipėsi į Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, kad būtų patikrintas ir perskaičiuotas pensijų draudimo stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas, įvertinant įmonės „Variantas“ 2011-08-10 išduotą pažymą Nr. 12, iš kurios matyti, kad dirbant pagal darbo sutartį pareiškėjai buvo mokamas nemažas darbo užmokestis. Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2011-12-05 sprendimu Nr. (11.5.3)-3-74891 formaliai atsakė ir pakartojo prieš tai priimto sprendimo (2011-11-05) argumentus. Minėtą Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV. Skunde pareiškėja nurodė, kad Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius neteisingai apskaičiavo pareiškėjos darbo stažą, neatsižvelgė į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nevertino tai, jog pareiškėja iki 2011-12-20 dirbo ir į tai, jog pareiškėja iki šiol yra O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė. Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad dirbdama įmonėje „Variantas“ komercijos direktore per minėtą periodą uždirbdavo 9550 Lt, o ne minimalų mėnesinį darbo užmokestį, todėl draudžiamųjų pajamų koeficientas turi būti ne 1,0695, o nuo 15,0 iki 17,0. Taip pat prašė, kad VSDFV įpareigotų Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti tinkamai apskaičiuotą netekto darbingumo pensiją, paskirtą nuo 2011-07-27 bei atlygintų pareiškėjai padarytą žalą, kuri pasireiškia kaip negautos pajamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.249 str. 1 dalies prasme, už laikotarpį nuo 2011-08-09 iki 2012-03-09, nes šias pajamas pareiškėja būtų gavusi jei nebūtų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pabrėžė, kad Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius netinkamai apskaičiavo pareiškėjos darbo stažą, nes pateikti Sodros pažymėjimai patvirtina, kad pareiškėjos darbo stažas yra nepilni 39 m. Nurodė, kad: nuo 1973-09-03 iki 1990-11-05 pareiškėja dirbo Vilniaus universalinėje parduotuvėje, didmeninės prekybos bazėje „LitAvalinesBaze“ ir buvo apdrausta; nuo 1990-11-06 iki 1991-01-11 – įmonėje „Variantas“; nuo 1997-04-02 iki 2000-01-12 – įmonėje „Soltis“; nuo 1991 m. iki šiol dirba O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2000-01-14 iki 2000-12-31 savarankiškai mokėjo įmokas O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad faktiškai buvo apdrausta ir valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos už 33 metus. VSDFV 2012-01-17 sprendimu Nr. (6.5) I-360 nepagrįstai pareiškėjos skundo netenkino, nevertino pateiktos įmonės „Variantas“ 2011-08-10 pažymos Nr. 12, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Skunde pažymėjo, kad neturėjo galimybės mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, bet dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, kurie visais įmanomais būdais siekė sužlugdyti pareiškėją ir jos šeimą. Remdamasi visomis išdėstytomis aplinkybėmis sprendė, kad priimti sprendimai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Taip pat pabrėžė, kad priimti sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme 8 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad patyrė tiesioginę žalą, nes norėdama apginti savo teises ir teisėtus interesus buvo priversta kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Vilniaus VGTPT) dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo, po kelis kartus vykti į advokatų kontorą, susirinkti reikiamas pažymas iš atsakovo ir VSDFV. Pažymėjo, kad kelionės išlaidoms išleido 92 Lt. Jeigu nebūtų neteisėtų valstybės institucijų (Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų) veiksmų, tai pareiškėja būtų gavusi 1095 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją, bei nebūtų patyrusi 92 Lt žalos. Taip pat pabrėžė, kad tuo metu, kol važinėjo į įvairias institucijas, prarado galimybę užsidirbti 4000 Lt, todėl turtinę žalą įvertino: 92 Lt – kelionės išlaidos, 4000 Lt – negautos pajamos, 8000 Lt – skirtumas dėl neteisingai apskaičiuotos netekto darbingumo pensijos, kas mėnesį (10 mėnesių) nebuvo primokama po 800 Lt (1095-295=800). Nurodė, kad be turtinės žalos patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 25 000 Lt. Pabrėžė, kad neteisėtais institucijų pareigūnų veiksmais buvo pažeminta pareiškėjos garbė ir orumas, dėl neteisingai paskaičiuotos netekto darbingumo pensijos negalėjo nusipirkti vaistų, apmokėti tyrimų, buvo pažeminta ir sužlugdyta, todėl naktimis jautė nerimą ir negalėjo miegoti. Prašo teismo panaikinti priimtus neteisėtus sprendimus ir priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, t. y. 92+4000+8000-25000=37092 Lt, nuo šios priteistinos sumos prašo priskaičiuoti 5 % palūkanas bei 5 % delspinigių.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas J. R. ir pareiškėjos atstovas advokatas Paulius Vinkleris patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovai Vilniaus skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama, Vilniaus skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos O. R. skundą su O. R. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad 2011-08-02 buvo gautas pareiškėjos O. R. prašymas dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo. Prie prašymo pareiškėja pateikė darbo knygelę, socialinio draudimo pažymėjimą ir asmens sąskaitų kortelių kopijas už 1984 – 1990 metus, kuriuose buvo nurodytos tais metais turėtos pajamos. Prie prašymo nebuvo pateikta banko sąskaita ir pažyma apie 1991 – 1993 metų uždarbį. Pareiškėja paaiškino, kad trūkstamus dokumentus pateiks. 2011-08-04 pareiškėja Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui pateikė įmonės „Variantas“ 2011-08-10 pažymą Nr. 12 apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti (toliau – ir Pažyma). Pažymoje buvo nurodytas pareiškėjos uždarbis ir kitos pajamos, turėtos dirbant šioje įmonėje, tačiau banko sąskaitos į kurią būtų pervedama pareiškėjos netekto darbingumo pensija, nenurodė. Atsakovas, išnagrinėjo Pažymoje pateiktus duomenis, sutikrino juos su pareiškėjos darbo knygelėje esančiais įrašais, patvirtinančiais pareiškėjos darbo laikotarpį nuo 1990-11-06 minėtoje įmonėje, nustatė, kad Pažymoje uždarbis įrašytas nuo ankstenės datos, t. y. nuo 1989 m. gruodžio mėnesio. Nebuvo nurodytas mokėjimo pagrindas nuo ankstesnės datos, nenurodytos uždarbio sumos, kurios nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų viršijo atitinkamų metų vidutinį mėnesinį uždarbį, kuris nurodytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 2 punkte (toliau – Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 -11-18 nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781), aktualia redakcija išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-01 nutarimu Nr. 754 (žin., 2005, Nr. 83-3066). Atsakovė nurodė, kad nustačius neatitikimus buvo kreiptasi (telefonu) į įmonės „Variantas“ vadovą J. R., kuris išdavė Pažymą, prašant pateikti patikslintą pažymą dėl O. R. darbo laikotarpio minėtoje įmonėje. Be to, vadovaujantis Nuostatų 63 punktu buvo paprašyta pateikti kopijas asmeninių sąskaitų, pagal kurių duomenis išrašyta Pažyma. J. R. paaiškino, kad asmeninių sąskaitų kol kas pateikti negali ir prašė palaukti. Praėjus savaitei, atsakovas telefonu susisiekė su O. R. ir prašė pateikti 1989 – 1993 metų asmenines sąskaitas dėl Pažymos išdavimo pagrįstumo patikrinimo ir pasiūlė pareiškėjai paskirti netekto darbingumo pensiją, neįvertinant į pensijos apskaičiavimą Pažymos duomenų. Paaiškino, jog atlikus Pažymos išdavimo pagrįstumo patikrinimą, netekto darbingumo pensijos skyrimas bus patikslintas nuo pensijos skyrimo datos, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus ir jei susidarytų pensijos nepriemoka, ji būtų išmokėta. Pareiškėja su tokiu atsakovo pasiūlymu nesutiko ir pažadėjo pateikti reikiamus dokumentus. Pareiškėjai nepateikus prašomų dokumentų, Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2011-09-08 raštu Nr. (11.5.3) 3-54317 „Dėl O. R. duomenų pateikimo“ kreipėsi į įmonės „Variantas“ savininką J. R., kurio paprašė pateikti pažymą apie pareiškėjos darbo stažą šioje įmonėje ir 1989 – 1993 metų asmeninių sąskaitų kortelių patvirtintas kopijas. 2011-10-09 raštu J. R. (įmonės „Variantas“ savininkas) pateikė paaiškinimą, kad prašomų dokumentų pateikti negali, nes dokumentai 2000 ir 2006 metais buvo prarasti. Atsakovas pažymėjo, kad įvertinęs visus turimus pareiškėjos dokumentus, 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. R.“ nuo 2011-07-25 pareiškėjai paskyrė 295,54 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją (toliau – ir Pensija). Pensija apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjos 30,3584 metų trukmės stažą, t. y. iš jų 25,6274 metų – stažas įgytas dirbant pagal darbo sutartį (laikotarpiu nuo 1973-09-03 iki pensijos skyrimo mėnesio) ir 4,7310 metų – stažas įgytas dirbant savarankiškai (2000 – 2004 metai). Po 2004-04-03 pareiškėja stažo nėra įgijusi, nes pagal darbo sutartį nedirbo, kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl pareiškėjos stažas buvo apskaičiuotas iki šios datos. Pažymėjo, kad apskaičiuojant draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994 metų, nebuvo vertintas Pažymoje nurodytas pareiškėjos uždarbis ir kitos pajamos, nes 2011-10-09 įmonės „Variantas“ pateiktame paaiškinime buvo nurodyta, kad asmeninės sąskaitos neišsaugotos. Tai patvirtino, kad Pažymos išdavimo pagrindas nėra asmeninės sąskaitos, kaip buvo nurodyta Pažymoje. Todėl atsakovas, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalies nuostatomis, pagrįstai draudžiamųjų pajamų koeficientą, laikotarpiu nuo 1990-11-06 iki 1993-12-31, apskaičiavo pagal tų metų minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pareiškėja, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke 1991 – 1993 metais draudžiamų pajamų neturėjo, pajamų nedeklaravo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Nurodė, kad pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 metų – 1,0695, apskaičiuotas pagal 1984, 1985, 1988, 1989, 1990 (1986 ir 1987 metai praleisti Nuostatų 35.2 punktu – vaiko priežiūros atostogos) metų pajamas, o po 1994 metų – 0,4413, apskaičiuotas pagal 1994 – 2000 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos apsdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Apdraustųjų registras). 2011-11-09 raštu Nr.(11.5.3) 3-69255 pareiškėja buvo informuota apie primtą sprendimą bei buvo paaiškinta, kad jeigu yra išsaugoti kiti dokumentai, galintys patvirtinti Pažymos išdavimo pagrįstumą, pareiškėja turi informuoti atsakovą. Pareiškėja nebuvo pateikusi banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti paskirtą Pensiją, todėl atsakovas negalėjo išmokėti paskirtos Pensijos. 2011-11-28 buvo gautas pareiškėjos prašymas, kuriame buvo prašoma paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota Pensija, mokant Pensiją per paštą pagal gyvenamą vietą. Atsakovas 2011-12-05 raštu Nr. (11.5.3) 3-74891 „Dėl netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo“ informavo pareiškėją apie Pensijos apskaičiavimą ir remdamasis VSDFV direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 (Žin., 2010, Nr. 2-103) patvirtintu Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 4 punktu, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir paprašė pateikti banko sąskaitą. 2011-12-12 pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą mokėti Pensiją per 22 paštą dėl sunkios sveikatos būklės. Atsakovas įvertinęs prašyme išdėstytas aplinkybes ir priežastis, vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu, nusprendė O. R. prašymą tenkinti.

VSDFV, gavusi pareiškėjos skundą, patikrino pareiškėjos pensijos byloje esančius dokumentus ir 2012-01-07 raštu Nr. (6.5) I-360 „Dėl valstybinės socilainio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo“ pavedė atsakovui apskaičiuoti pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientą iki 1994 metų pagal 5 ne paeiliui einančių metų draudžiamąsias pajamas, praleidžiant ne tik tuos metus, kuriais pareiškėja turėjo vaiko priežiūros atostogas, bet ir tuos metus, kurių dokumentai apie draudžiamąsias pajamas neišsaugoti (1990 – 1993 metus), trūkstamus iki 5 metų metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų (Pensijų įstatymo 56 str. 4, 5 dalys, Nuostatų 35.2 punktas). Atsakovas įvykdė VSDFV pavedimą ir 2012-02-06 sprendimu Nr. 11-17-6115 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. R.“ paskyrė netekto darbingumo pensiją, tačiau pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 metų liko nepasikeitęs, taip pat nepasikeitė ir netekto darbingumo pensijos dydis. Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2012-02-14 raštu Nr. (10.3-02) 3-15018 „Dėl pensijos skyrimo“. VSDFV 2012-01-17 raštu Nr. (6.5) I-360 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo“ informavo pareiškėją, kad jei dokumentai apie asmens darbą ar (ir) turėtą darbo užmokestį, reikalingi pensijai skirti, neišsaugoti, asmens darbo laikotarpiai ir (ar) darbo užmokesčio dydis gali būti nustatyti teismo tvarka.

Atsakovas pabrėžė, kad priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Pensija paskirta ir mokama vadovaujantis Pensijų įstatymo, Nuostatų ir Tvarkos aprašo nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti. Dėl prašomos priteisti žalos pažymėjo, kad valstybės atsakomybė LR CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, veikė pagal įstatymus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos prašymas yra nepgrįstas. Taip pat atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, nes teisės aktai, reglamentuojantys valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą, nenumato nei palūkanų, nei delspinigių mokėjimo.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų Vilniaus skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus, atstovės patvirtino atsiliepime į pareiškėjos O. R. skundą išdėstytus argumentus ir prašė O. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos O. R. skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o bylą dalyje dėl Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 rašto Nr. (11.5.3) 3-74891 nutraukti. Nurodė, kad skundžiamu ir prašomu panaikinti Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 pareiškėjai nuo 2011-07-25 iki 2012-07-31 paskirta 295,54 Lt dydžio Pensija. Pensija apskaičiuota atsižvelgiant į minėtą 30,3584 m. trukmės stažą bei 1984, 1985, 1988, 1989, 1990 ir 1994 – 2000 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai atitinkamai – 1,0695 ir 0,4413. Pažymėjo, kad skundžiamas ir prašomas panaikinti Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 raštas Nr. (11.5.3) 3-74891, pareiškėjos įvardytas „sprendimu“, yra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriuo buvo paaiškintas 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 paskirtos pensijos apskaičiavimas, nurodyta, kurios dienos raštu pareiškėjai buvo išsiųstas 2011-11-05 sprendimas ir buvo prašoma pateikti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti paskirtą Pensiją. Todėl mano, jog byla šioje dalyje nutrauktina. Nurodė, kad VSDFV 2012-01-17 sprendimas Nr. (6.5) I-360 buvo priimtas išnagrinėjus O. R. 2011-12-19 skundą, kuriuo pareiškėja ginčijo Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 nuo 2011-07-25 jai paskirtos netekto darbingumo pensijos apskaičiavymą ir dydį. Patikrinus pareiškėjos pensijos bylos dokumentus, nustatyta, kad Pensija apskaičiuota teisingai. Pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai neatsižvelgė į įmonės „Variantas“ 2011-08-10 išduotoje Pažymoje nurodytas pareiškėjos pajamas, nes pažyma neatitinka Nuostatų 30 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. išrašyta nesamų dokumentų pagrindu. Nurodė, kad atsakovas teisingai nustatė draudžiamųjų pajamų laikotarpius bei draudžiamųjų pajamų koeficientus. VSDFV, atsižvelgdama į įmonės „Variantas“ pateiktą paaiškinimą, jog nėra galimybės pateikti pareiškėjos darbo užmokestį patvirtinačių dokumentų, nes jie prarasti, sprendė, kad pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientą (iki 1994 m.) galima apskaičiuoti pagal 5 ne paeiliui einančių metų draudžiamąsias pajamas, praeleidžiant ne tik tuos metus, kuriais ji turėjo vaiko priežiūros atostogas, bet ir tuos metus, kurių dokumentai apie draudžiamąsias pajamas neišsaugoti (1990 – 1993 m.), o trūkstamus iki 5 metų metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 m. (Pensijų įstatymo 56 str. 4, 5 dalys). Tokius paskaičiavimus pavedė atlikti Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui ir, jeigu pareiškėjai tai bus naudinga, apie rezultatus informuoti pareiškėją. Pažymėjo, kad pareiškėjos skunde išdėstyti paskaičiavimai neatitinka tikrovės ir yra pagrįsti tik pačios pareiškėjos nurodytu Pensijos dydžiu, o ne teisės aktų nuostatomis. Nurodė, kad nepagrįsti ir reikalavimai dėl 5 procentų palūkanų ir 5 procentų delspinigių priteisimo, nes pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra numatyti. Pareiškėjos reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą taip pat laikė nepagrįstais. Pabrėžė, kad LR CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straispsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teigė, kad norint pritaikyti deliktinę civilinę atsakomybę, būtina konstatuoti esant teisės pažeidimo sudėtį. Būtent teisės pažeidimas yra prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Privalu nustatyti žalą padariusio asmens neteisėtus veiksmus (LR CK 6.246 str.), žalą (LR CK 6.249 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.) ir kaltę (LR CK 6.248 str.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teigė, kad Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius ir VSDFV, priimdami skundžiamus sprendimus, veikė įstatymų nustatytose ribose, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmestini. Pažymėjo, kad VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nėra nagrinėjusi Vilniaus skyriaus veiksmų areštuojant draudėjo turtą bei atstovaujant bankroto procese teisėtumo, todėl manė, kad teismui nėra pagrindo spręsti minėtų veiksmų.

Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto atstovė patvirtino atsiliepime į pareiškėjos O. R. skundą išdėstytus argumentus ir prašė O. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylą dalyje dėl Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 rašto Nr. (11.5.3) 3-74891 nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl dalies atmestinas, o dėl kitos dalies byla nutrauktina.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-11-05 sprendimo Nr.11-17-19203 dalyje dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo, dėl Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 sprendimo Nr. (11.5.3) 3-74891 dalyje dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo, dėl VSDFV 2012-01-17 sprendimo Nr. (6.5) I-360 dalyje dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo teisėtumo, pagrįstumo bei valstybės institucijų pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustata, kad pareiškėja O. R. 2011-08-02 Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui pateikė prašymą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo (b. l. 83-83). Kartu su pateiktu prašymu pareiškėja pateikė ne visus, prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus bei informaciją. 2011-08-04 atsakovui buvo pateikta įmonės „Variantas“ 2011-08-10 pažyma Nr. 12, kurioje buvo nurodytas pareiškėjos uždarbis ir kitos pajamos, turėtos dirbant šioje įmonėje (b. l. 101). Pareiškėjai nepateikus Pažymos išdavimo pagrįstumo patikrinimui reikalingų dokumentų (pateiktas įmonės „Variantas“ paaiškinimas, kad prašomi pateikti dokumentai prarasti), atsakovas Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, įvertinęs visus pareiškėjos dokumentus, 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo O. R.“ nuo 2011-07-25 pareiškėjai paskyrė 295,54 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją (b. l. 122). 2011-11-28 buvo pateiktas pareiškėjos prašymas, kuriame buvo prašoma paaiškinti, kaip buvo apskaičiuota Pensija, mokant Pensiją per paštą pagal gyvenamą vietą (b. l. 125). Atsakovas 2011-12-05 raštu Nr. (11.5.3) 3-74891 „Dėl netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo“ informavo pareiškėją apie Pensijos apskaičiavimą ir remdamasis Tvarkos aprašo 4 punktu, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir paprašė pateikti banko sąskaitą (b. l. 126). Pakartotinis 2011-12-12 pareiškėjos prašymas dėl Pensijos išmokėjimo per paštą pagal gyvenamąją vietą, buvo patenkintas (b. l. 132). 2011-12-19 pareiškėja su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti jai priklausančią Pensiją (b. l. 147). VSDFV 2012-01-17 sprendimu Nr. (6.5) I-360 nusprendė, kad Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius tinkamai, teisingai apskaičiavo ir paskyrė pareiškėjai Pensiją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrio ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (žin., 1994, Nr. 91-1781), aktualia redakcija išsėdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 754 (Žin., 2005, Nr. 83-3066).

Įstatymo 40 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Įstatymo 40 str. 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

Įstatymo 9 str. 1 dalyje nustatyta, kad jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.

Įstatymo 54 str. 1 d. 1 punkto nuostatuose nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. To paties straipsnio 2 d. 1 punkte nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.

Įstatymo 8 straipsnyje, nustatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai (1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose. Šį stažą sudaro: laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (1 p.); laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą taip pat įskaitomas bedarbio pašalpų, mokėtų draustiems nuo nedarbo asmenims pagal Bedarbių rėmimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2005 m. sausio 1 d., gavimo laikas. Šiame punkte išvardytos pašalpos bei išmoka toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio draudimo pašalpomis ir nedarbo socialinio draudimo išmokomis. Šių pašalpų ir išmokų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. – socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims (2 p.).

Įstatymo 55 straipsnio 1 d. 1 punktas nustato, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. To paties straipsnio 2 d. 1 punktas, nustato, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki 1995 m. sausio 1 d. įtraukiama asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo mokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat gautos ligos (laikinojo nedarbingumo) bei motinystės (nėštumo ir gimdymo) pašalpos.

Įstatymo 56 str. 2 dalies nuostatos nustato, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. To paties straispnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. 5 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo stažo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nustačius, jog nėra pateikta duomenų apie 1991 – 1993 metų uždarbį, pareiškėja 2011-08-04 Vilniaus skyriaus 1-ajam pensijų skyriui pateikė įmonės „Variantas“ 2011-08-10 pažymą Nr. 12 apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti (b. l. 101). Atsakovas, išnagrinėjo Pažymoje pateiktus duomenis, sutikrino juos su pareiškėjos darbo knygelėje esančiais įrašais, patvirtinančiais pareiškėjos darbo laikotarpį nuo 1990-11-06 minėtoje įmonėje, nustatė, kad pažymoje Nr. 12 uždarbis įrašytas nuo ankstenės datos, t. y. nuo 1989 m. gruodžio mėnesio, nenurodant mokėjimo pagrindo, nenurodytos uždarbio sumos, kurios nuo keliolikos iki keliasdešimt kartų viršijo atitinkamų metų vidutinį mėnesinį uždarbį. Kadangi nebuvo pateikti pažymoje nurodytų duomenų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai, Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2011-09-08 raštu Nr. (11.5.3) 3-54317 kreipėsi į įmonės „Variantas“ savininką J. R., kurio paprašė pateikti pažymą apie pareiškėjos darbo stažą šioje įmonėje ir 1989 – 1993 metų asmeninių sąskaitų kortelių patvirtintas kopijas (b. l. 102). Pažymėtina, kad Nuostatų 63 punktas suteikia socialinio draudimo skyriams teisę tikrinti, ar dokumentai, kurie reikalingi pensijai skirti, išduoti pagrįstai. 2011-10-09 raštu J. R. (įmonės „Variantas“ savininkas) pateikė paaiškinimą, kad prašomų dokumentų pateikti negali, nes dokumentai 2000 ir 2006 metais buvo prarasti (b. l. 103-104).

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad stažas po 1994 m. sausio 1 d., įrodomas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Valstybinių socialinio draudimo invalidumo ar netekto darbingumo pensijų gavimo laikas, buvęs tiek iki 1995 m. sausio 1 d., tiek ir po šios datos, stažui prilyginamas remiantis socialinio draudimo skyriuose esančiais dokumentais apie šių pensijų mokėjimo laiką. Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (Nuostatų 23.1punktas); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (Nuostatų 23.2punktas); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (Nuostatų 23.4punktas). Nuostatų 30 punkte nustatyta, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d., o Pensijų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų asmenų – nuo 1995 m. sausio 1 d. įrodomos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Iki minėtųjų datų asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių pažymėjimais, išduotais remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas. Tokiu būdu nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad pensijos apskaičiuojamos remiantis asmens pateiktais bei VSDF valdybos teritorinio skyriaus pareikalautais dokumentais, įrodančiais asmens iki 1993-12-31 įgytą stažą bei 1984-01-01 – 1993-12-31 laikotarpiu turėtas pajamas, pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnį prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, taip pat Apdraustųjų registre esančiais duomenis apie asmens nuo 1994-01-01 įgytą stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas. Kartu pažymėtina, kad pagal Nuostatų 24 punktą, tais atvejais, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nurodyti darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka paduodant pareiškimą bendrosios kompetencijos teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, būdama R. reklamos ir informacijos biuro „(duomenys neskelbtini)“ savininke, laikotarpiu nuo 1991-10-17 – 1993-12-31 pajamų nedeklaravo ir socialinio draudimo įmokų nemokėjo (b. l. 114), taip pat pagal Apdraustųjų registro duomenis valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo nuo 2004-04-03. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 35.2 punktą asmenims, kurie negali gauti duomenų apie draudžiamąsias pajamas dėl to, kad visai (ar iš dalies) neišsaugoti dokumentai, asmenims, dirbusiems iki 1991 m. birželio 1 d. pas pavienius samdytojus namų darbininkėmis, asmeniniais vairuotojais, auklėmis ir taip toliau (šių Nuostatų 23.8 punktas), taip pat asmenims, turėjusiems vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas Pensijų įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. turėjo stažo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas iki penkerių metų stažo trūkstamus metus imant iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.

Todėl atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nustatytą reglamentavimą bei įvertinus, kad J. R. mokslinės – gamybinės firmos „Variantas“ savininko J. R. išduota pažyma nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, taip pat nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja nuo 2004-04-03 valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, skaičiuojant pareiškėjai stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti tiek iki 1994 m. sausio 1 d., tiek po 1994 m. sausio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų, neatitinkančių pensijos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų ar byloje surinktų faktinių duomenų, nenustatyta. Įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką (54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1–9 punktai) asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininke, 1991 – 1993 metais draudžiamų pajamų neturėjo, atsakovas, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalies nuostatomis, pagrįstai draudžiamųjų pajamų koeficientą, laikotarpiu nuo 1990-11-06 iki 1993-12-31, apskaičiavo pagal tų metų minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjos skunde nurodyti motyvai nėra susiję su nagrinėjamu ginču, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apibendrinat teismo išdėstytas išvadas, pripažintina, kad ginčijami 2011-11-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus bei 2012-01-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo yra teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinių reikalavimų įpareigoti Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių priimti naują sprendimą bei pripažinti, jog Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius netinkamai apskaičiavo ir pareiškėjai neišmokėjo 8000 Lt netekto darbingumo pašalpos (pensijos) ir įpareigoti išmokėti. Pažymėtina, kad šis pareiškėjos reikalavimas yra grindžiamas tik pačios pareiškėjos nurodytu pensijos dydžiu, tačiau ne rašytiniais dokumentais bei teisės aktų ar Nuostatų nuostatomis.

Pareiškėja tai pat prašo panaikinti 2011-12-05 Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus sprendimą Nr. (11.5.3) 3-74891 dalyje dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, draudžiamųjų pajamų koeficiento ir netekto darbingumo pensijos apskaičiavimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos (toliau – ABTĮ) patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). ABTĮ 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 dalyse yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjos prašomu panaikinti skundžiamu Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 raštu Nr. (11.5.3) 3-74891 pareiškėjai nėra nustatomos teisės ar pareigos, ar yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Įvertinus pareiškėjos ginčijamo 2011-12-05 Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus rašto Nr. (11.5.3) 3-74891 (b. l. 126) turinį, matyti, kad jame pareiškėjai nurodoma tik informacija, paaiškinamas 2011-11-05 sprendimu Nr. 11-17-19203 paskirtos pensijos apskaičiavimas (kaip to 2011-11-28 prašyme prašė pareiškėja), nurodoma, kurios dienos raštu pareiškėjai buvo išsiųstas 2011-11-05 sprendimas ir prašoma pateikti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti paskirtą Pensiją. Iš Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 rašto Nr. (11.5.3) 3-74891 matyti, kad jame nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjai, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, todėl teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 raštas Nr. (11.5.3) 3-74891 negali būti laikomas individualiu teisės aktu, nes neatitinka jo požymių, nurodytų anksčiau aptartuose teisės aktuose, bei LVAT formuojamos praktikos, todėl jis negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 101 str. 1 punktas). Darytina išvada, kad administracinės bylos dalis dėl Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 rašto Nr. (11.5.3) 3-74891 panaikinimo nutrauktina, remiantis ABTĮ 101 str. 1 punktu, kaip nenagrinėtina teismų.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 92 Lt tiesioginės žalos; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, 4000 Lt negautų darbinių pajamų; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, 5 % palūkanų nuo priteistos sumos ir 5 % delspinigių nuo padarytos turtinės žalos sumos 37092 Lt nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

LR CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 str.), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos institucijos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjos patikslinto skundo, ji žalą kildina iš Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus veiksmų, kuriais pareiškėjai buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija, teigdama, jog paskirta netekto darbingumo pensija buvo apskaičiuota neteisingai, nes nebuvo vertinta 2011-08-10 pateikta įmonės „Variantas“ pažyma Nr. 12 bei neteisingo darbo stažo apskaičiavimo.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus skyrius 1-asis pensijų skyrius apskaičiuodamas pareiškėjos netekto darbingumo pensiją išsamiai ir visapusiškai analizavo pateiktus pareiškėjos pensijai gauti dokumentus, prašė pateikti trūkstamus dokumentus, veikė įstatymų nustatytose ribose, vadovavosi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Taigi šiuo atveju pareiškėjai žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjos nurodytų valdžios institucijų (Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus) neteisėtų veiksmų. Netenkinus reikalavimo dėl žalos priteisimo, atmestinas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl 5 proc. palūkanų nuo visos atlygintinos žalos ir 5 proc. delspinigių nuo skundo padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu prašė teismo kreiptis į prokuratūrą dėl atsakovo dokumentų klastojimo, bei su prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė dokumentų klastojimo požymių, taigi šiuo atveju nėra pagrindo pagal ABTĮ 108 straipsnio nuostatas priimti atskirosios nutarties ir kreiptis į prokuratūrą.

Teismo posėdžio metu buvo pareikštas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, asmuo atliko būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms (55 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį, atitinka Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 punktą, Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Konstitucijai ar įstatymams.

Bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio teismo įstatymo 64 str. 1 dalis).

Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatų analizę, teismas daro išvadą, jog tenkinti pareiškėjos O. R. atstovų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo, nes teismui nekyla abejonių dėl pareikštame prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą įvardintų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011-12-05 raštą Nr. (11.5.3) 3-74891 nutrauktina, o skundo dalys atmestinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjos O. R. reikalavimo panaikinti 2011-12-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus raštą Nr. (11.5.3) 3-74891.

Kitoje dalyje pareiškėjos O. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Rosita PatackienėVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas