Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-19 · Administracinė byla Nr. A-261-773-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-19
Bylos Nr.
A-261-773-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Palangos miesto policijos komisariato, Palangos miesto policijos komisariatui
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. A-261-773/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Indrei Mikaitei,dalyvaujant V. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Palangos miesto policijos komisariato, Palangos miesto policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant V. L., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

V. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamą Palangos miesto policijos komisariato, ir Palangos miesto policijos komisariatą atlyginti neteisėtais Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmais padarytą 540 litų turtinę žalą ir 1000 litų neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas 2007 m. vasario 21 d. sustabdė jo vairuojamą automobilį, kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir, jam atsisakius pasirašyti protokole, negrąžino vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir automobilio techninės apžiūros talono. Teigia, kad pareigūnas, viršydamas įgaliojimus, suvaržė jo judėjimo laisvę ir padarė 540 litų turtinę ir 1000 litų neturtinę žalą, nes jis turėjo nuomotis automobilį.

Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepime teismui nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad V. J. sąmoningai paliko dokumentus policijos automobilyje. Pažymėjo, jog pareiškėjas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau jis atsisakė pasirašyti ant protokolo ir atsiimti dokumentus. Pažeidėjui žodžiu pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau jis neatvyko, todėl vėliau raštu nurodyta, kur ir kada jis gali atsiimti dokumentus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareigūno neteisėtais veiksmais įvardina tai, kad pareigūnas neatidavė jam vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir automobilio techninės apžiūros talono, tuo neteisėtai suvaržė judėjimo laisvę. Dėl pareigūno veiksmų, kuriuos pareiškėjas mano esant neteisėtais, atlikta administracinė procedūra ir konstatuota, jog pareigūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė (b.l. 25-26). Teismo nuomone tarnybinis pranešimas (b.l. 27), teikimas dėl V. J. skundo (b.l. 25-26) patvirtina, kad V. J. sąmoningai atsisakė atsiimti dokumentus iš pareigūno, surašiusio jam administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pažymėjo, kad Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas 2007 m. vasario 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. J. 2007 m. vasario 21 d. 11.25 val. Palangoje, Pirties gatvėje vairavo automobilį Ford Transit, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 22). V. J. atsisakė pasirašyti protokole. Prie protokolo pridėti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas ir automobilio techninės apžiūros talonas, kurie paimti tikslu įforminti KET pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 65.1, 65.7, 65.12, 66.1 punktais, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punktu bei Lietuvos Respublikos ATPK nuostatomis. Palangos miesto PK VP Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas 2007 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) 123 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė 100 litų baudą (b.l. 23). Nutarimo pareiškėjas neskundė, baudą sumokėjo. Bylos nagrinėjime Institucijoje pareiškėjas nedalyvavo, todėl Palangos miesto policijos komisariatas 2007 m. vasario 22 d. ir 2007 m. vasario 28 d. siuntė pareiškėjui pranešimus, kur ir kada jis gali atsiimti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir automobilio techninės apžiūros taloną (b.l. 30-31). Dokumentai nebuvo atimti ar sulaikyti, kaip įvardina pareiškėjas. Jis sąmoningai atsisakė juos atsiimti. Teismas nenustatė, kad pareigūnas, surašęs teisės pažeidimo protokolą, veikė pažeisdamas ATPK normas, tai yra jis veikė taip, kaip buvusiomis aplinkybėmis pagal įstatymą turėjo ir privalėjo veikti. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.27 straipsnį atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėta veika, o pareiškėjas materialinių nuostolių (540 litų) turėjo dėl savo paties veiksmų.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A4-689-2003).

III.

V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ATPK 264 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymų aktų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (administracinė byla Nr. A1-933-2004. Bylų kategorija 20.2) 2004 m. gruodžio 28 d. nutartimi, nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena pasiektų tikslą, būtų sėkmingai įgyvendinti jos uždaviniai ATPK 264 straipsnyje yra numatytos konkrečios šios teisenos užtikrinimo priemonės. Tai yra procesinio poveikio priemonės, kurios taikomos administracinių teisės pažeidimų bylose tam, kad būtų nutrauktas teisės pažeidimas, nustatytas pažeidėjas, išaiškintos pažeidimo padarymo aplinkybės, kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato, kad administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonės gali būti taikomos kitose, išskyrus administracinių teisės pažeidimo bylų procesą, teisinio reguliavimo srityse. Taigi, taikyti administracinių teisės pažeidimo bylų užtikrinimo priemones galima tik administracinio teisės pažeidimo bylose ir tik tokia apimtimi, kad būtų užtikrinti ATPK 264 straipsnio 1 dalyje numatyti tikslai. Pasiekus šiuos tikslus, toliau taikyti administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemones nėra pagrindo. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių tvarką nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai (ATPK 264 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas nepaaiškina, kokius tikslus turėjo pareigūnas, paimdamas vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą ir automobilio techninės apžiūros taloną.

2. Nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjas pats atsisakė paimti dokumentus iš pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodoma, kad šie dokumentai pridedami prie protokolo.

Teismo išvadą, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėta veika, o pareiškėjas materialinių nuostolių turėjo dėl savo paties veiksmų, paneigia ATPK 269 straipsnio 3, 4 dalys, kuriose nurodyta, kad daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole.

4. ATPK 123 straipsnio 6 dalis nustato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu - užtraukia transporto priemonės vairuotojui vieno šimto litų baudą. Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės normas daro išvadą, kad dokumentai buvo paimti priverstinai, apie tai nurodyta protokole, jie paimti be jokio teisinio pagrindo.

Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 12 punkte nurodyta, jeigu padarytas pažeidimas, už kurį pagal Kodeksą gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę, ir vairuotojui už šį pažeidimą surašytas protokolas, iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), jei jo nėra - transporto priemonės registracijos dokumentai ir atitinkamai išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos liudijimas, tai pažymima protokole.

Instrukcijos 28 punkte numatyta, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako pasirašyti protokolą, tai pažymima protokole. Prie šios žymos turi pasirašyti ne mažiau kaip du asmenys (gali būti policijos pareigūnai). Instrukcijos 30 punktas numato, kad protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius (nuorašas) nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Protokolo egzempliorius įteikiamas ir tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako pasirašyti Protokolo eilutėje „Protokolo nuorašą gavau“. Atsisakymas pasirašyti ir protokolo egzemplioriaus įteikimas (neėmimas) pažymimi protokole. Tokiais atvejais prie šios žymos turi pasirašyti ne mažiau kaip du asmenys (gali būti policijos pareigūnai).

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

kons ta tuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Apeliantas žalos atlyginimą kildina iš Palangos miesto policijos komisariato pareigūnų veiksmų dėl neteisėto dokumentų paėmimo, padarius administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjas padaryto administracinio teisės pažeidimo neginčija, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas yra kilęs dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos priemonių taikymo.

Dokumentų paėmimas yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas dokumentų paėmimas.

Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas (...), tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalis nustato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas (vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomas, kvalifikacijos liudijimas arba laivavedžio pažymėjimas) arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi, conditio sine qua non (privaloma sąlyga) vairuotojo pažymėjimui arba transporto priemonės registracijos dokumentams paimti yra ta, kad vairuotojas padarė pažeidimą, už kurį jam gali būti skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Ginčo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 6 dalyje, sankcija nenumatė atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, todėl dokumentų paėmimas kaip teisenos užtikrinimo priemonė negalėjo būti taikoma. Policijos pareigūnas turėjo teisę tik paimti dokumentus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kaip tai numato ATPK 264 straipsnio 1 dalis. Surašius protokolą, dokumentai turėjo būti grąžinti šiuo atveju pareiškėjui.

Policijos pareigūno 2007 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. atsisakė pasiimti dokumentus (b.l. 27). Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus 2007 m. vasario 22 d. pranešime V. J. nurodyta, kad jis gali atsiimti dokumentus Palangos policijos komisariate (b.l. 31). V. J. skundas adresuotas Klaipėdos kelių policijos komisariatui gautas komisariate tik 2007 m. vasario 26 d., tai yra po to, kai buvo išsiųstas pranešimas apie galimybę atsiimti dokumentus (b.l. 28). Teisėjų kolegija įvertinusi šiuos įrodymus, daro išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad Palangos miesto policijos komisariatas ginčo atveju neužtikrino teisės normų nustatytos tvarkos. Atsakovo pozicija yra pagrįsta įrodymais, kad jis veikė savo kompetencijos ribose, pranešdamas apie galimybę atsiimti dokumentus, siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir tuo išvengti galimos žalos atsiradimo. Tai, kad paimti dokumentai buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nepatvirtina, kad buvo ribojama pareiškėjo teisė juos atsiimti. Protokole nurodoma, kad yra pridedami V. J. dokumentai. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. turėjo teisę reikšti pastabas dėl jo surašymo ir dėl dokumentų paėmimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, protokolą pasirašyti atsisakė. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas siekė realizuoti savo teisę į dokumentų atsiėmimą, nors kliūčių tam nebuvo, todėl tokia pozicija vertintina kaip nesąžininga ir teisės kildinamos iš tokio elgesio negali buti ginamos.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktinės aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad nėra deliktinės atsakomybės pagrindo.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą atmesti

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys