Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V.Š.kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba; ir LKT), 7 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad skundžiamu laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 31 d. iki 2023 m. rugsėjo 31 d., pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsakovė neužtikrino reikiamų bausmės atlikimo sąlygų, kurias galima būti laikyti tinkamomis, o vietoje to, atsakovė sukūrė kalinimo sąlygas, kurios ne tik grubiausiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, bet ir alino sveikatą, žalojo fizine prasme, taip pat labai žalingas poveikis ir psichinei sveikatai. Atsakovė visą laiką pareiškėją laikė alkaną, neužtikrino tinkamo ir visaverčio maitinimo. Pažymi, kad ne kartą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Seimo kontrolierius) kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir TM), LKT, kad būtų padidinta 1-am kaliniui skirta piniginė paros maitinimo išlaidų norma, tačiau LKT tai nerūpėjo, apie tai net nenorėjo girdėti.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų, vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo norma) 2.1.1 ir 2.1.2. papunkčiuose nustatyta, kad nedirbančiam asmeniui skiriama nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur, o dirbančiam nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur ši pinigų suma nekito nuo 2007 metų kai tuo tarpu maisto kainos išaugo keleriopai, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas net nereikia įrodinėti, kad 2007 m., 1,05 Eur nuperkamo maisto tikrai už tą pačią sumą nebus galima nupirkti nei 2021 m., nei 2024 m, kad maisto produktų kiekis ir kokybė atitiktų 2007 m. maisto kainas, kiekį, kokybę iš statistikos departamento informacijos aiškiai matosi, kad pagrindiniai maisto produktai pabrango 128 proc., o skiriama pinigų suma maistui nekito, todėl neįmanoma nupirkti reikiamo kiekio maisto produktų kalinčių asmenų maitinimui, tačiau maitinti ir išmaitinti reikėjo, todėl labai aiškiai matyti, kad maisto produktų kiekiai ir pagaminto maisto normos svoris neatitinka nustatytų kiekių. Teigia, kad pradėjus dažniau kelti pretenzijas, maisto svoris dažniau atitiko nustatytas normas, tačiau, pavyzdžiui, sriubos buvo vienas vanduo, bulvių košės ir kitos košės praskiestos vandeniu, plovas be mėsos ir praskiestas vandeniu, vietoje virtų bulvių duodama bulvių košė su vandeniu, pienas dažnai surūgęs, sugižęs, kotletai/maltiniai duodami su duona vietoje mėsos, panašiai apie 90 proc. duonos, o likusi dalis neaiškios priemaišos, nes mėsos skonis net nejuntamas. Troškinta kiauliena su kopūstais duodami beveik vieni kopūstai su mažytėmis mėsos atplaišomis, mėsos porcijoje būna apie 15-20 g. Aiškiai pablogėjo maisto kokybė, kad svoris atitiktų normas, pilamas vanduo; tuo kompensuojamas kruopų, bulvių trūkumas, o į kotletus dedama viena duona, kad kompensuoti mėsos trūkumą. Daržovės perkamos pačios žemiausios rūšies (pašarinės), kurios dėl prastos kokybės jau nenaudojamos maisto gaminimui, o atiduodamos gyvuliams, tačiau kaliniams gi galima sumaitinti viską, nes būdamas alkanas žmogus net nebekreipia į prastą kokybę, dėmesio į skonį taip pat, o džiaugiasi, kad tam kartui numalšina alkį. Nors tas apgaulingas sotumo jausmas tęsiasi tik 20-30 minučių, vėliau vėl jautiesi alkanas, nes maisto produktų maistinė vertė yra labai žema, o ir taip turimų gauti riebalų, mėsos kiekiai yra sumažinti ir dažnai išviso nededami, pvz., rytinio ar vakarinio maitinimo metu priklausančio margarino košėje tiesiog nebūna, tą nesunku suprasti iš skonio, indo išsiriebalavimo, kurio nebūna niekada. Tvirtina, kad ir patys valgykloje dirbantys nuteistieji patvirtino visus šiuos pareiškėjo faktus, bet visa tai yra labai sunku įrodyti, rytinio, vakarinio maitinimo metu nėra į ką kreiptis, nes tokiu metu neatliekami patikrinimai, be to jau būna baigę darbą tie atsakingi vadovybės atstovai, kurie galėtų fiksuoti ar kontroliuoti šiuos pažeidimus. Pietų metu nustatyta norma guliašui, kuriame turėtų būti mėsos ne mažiau 70 g (ir tai suaugusiam vyrui), tačiau gaunama geriausiu atveju 30-40 g. mėsos. Jei kviečiamos tarnybos, kad atliktų patikrinimus, administracija visada žino, nes įleidimo klausimai derinami visada iš anksto su vadovybe, todėl patikrinimo dieną visi kalintys asmenys supranta, kad bus maisto patikrinimas, nes maisto kokybė skiriasi kardinaliai.

Pažymi, kad, būnant pastoviai alkanam, organizmas negauna reikiamų maistinių medžiagų: baltimų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų ir t.t., be abejo fizine prasme buvo stipriai alinamas, sekinamas pareiškėjo organizmas ir per trumpą laiką svoris krito ne gramais, o kilogramais. Vertina, kad po metų tokio kalinimo liko tik skeletas. Toks alinimas pasireiškė visam kūnui, labai aiškiai paryškėjo kaip sunyko raumenys, lyg nebūtų gyvenime sportavęs. Atsirado pastovus nuovargio jausmas, nebeliko ištvermės, pastovus mieguistumas, viskam apatija, sunku netgi 20-30 minučių pasivaikščioti, po to jau reikalingas poilsis. Šis prastas maisto normų neatitinkantis maitinimas padarė labai didelę žalą organizmui ir yra pagrindas abejoti, ar patirtos neigiamos pasekmės atsistatys, ir labai tikėtina, kad bus negrįžtamų pasekmių.

Nurodo, kad nuolatos jaučiant alkį, psichinei sveikatai buvo daromas dar didesnis poveikis, nei fizinei būklei, nes dėl pastovaus alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą, bandydavo sutelkti dėmesį į kitas svarbias problemas, bet nepavykdavo. Bandydavo skaityti knygas ir t.t., bet pastoviai nusimuša mintys apie maistą ir t.t.

Teigia, kad atsirado tarsi manija kaupti maistą, net nesant tam poreikio, tame įžvelgia atsirandančių lyg ir psichinės ligos požymių.

Tvirtina, kad negali kreiptis nuolatos į gydytojus su ta pačia problema, nes jaučia nesveiką gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą.