Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant nukentėjusiajam I. E. ir jo atstovui advokatui Juozui Šilanskui, kaltinamajam S. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą kurioje,

S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, turintis 55% darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2012 m. rugsėjo 19 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme, būdamas girtas, tyčia supylė į I. E. priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką vandenį, sumaišytą su cukrumi, užteršdamas kuro bake buvusius 10 litrų benzino ir sugadino svetimą turtą.

Kaltinamasis S. J. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. naktį miegojo namuose ir jokio vandens į nukentėjusiojo automobilio kuro baką nepylė. Iki šio įvykio jis buvo įtaręs nukentėjusįjį savo telefono vagyste, bet vėliau telefoną policija surado. Civilinio ieškinio nepripažįsta ir su juo nesutinka. Paaiškino, kad vanduo ir benzinas nesimaišo, benzinas lieka viršuje, o vanduo – apačioje, ir jei vanduo patenka į variklį jis užgęsta. Todėl mano, kad vandeniu negalima sugadinti variklio. Jo paaiškinimas, kurį surašė policininkas R. K. yra neteisingas, nes jį surašė pats R. K., o jis tik pasirašė, norėdamas kuo greičiau išeiti iš policijos. Tą dieną kai buvo surašytas paaiškinimas pablogėjo jo motinos sveikata ir jis norėjo kuo greičiau nunešti jai vaistų į ligoninę, o R. K. sakė, kad dar darys jo pirštų atspaudus. Jis matė, kad pirštų atspaudus dar turėjo daryti moteriai ir trims vyrams, todėl būtų reikėję ilgai laukti. Nenorėdamas laukti jis pasakė policininkui rašyti ką nori ir pasirašė savo paaiškinimą.

Nukentėjusysis I. E. parodė, kad įvykio išvakarėse buvo užėjęs pas kaltinamąjį, tačiau šis buvo girtas ir iš karto ėmė šaukti ant jo. Kitą rytą pamatė kažkuo apipiltą savo automobilio galinį sparną, ratą, o ant žemės buvo bala. Kuro bako ertmėje buvo skysčio, į kurį įkišo pirštą ir paragavo. Jautėsi saldus cukraus skonis. Šalia jo automobilio stovėjo ir mažesnis sūnaus automobilis. Tada jis išsikvietė policiją ir pareigūnai paėmė šio skysčio bei degalų iš kuro bako mėginius. Jis iš karto įtarė kaltinamąjį S. J., nes šis buvo apkaltinęs jį telefono vagyste ir turėjo priežastį jam pakenkti. Vėliau kaimynai S. P. ir V. D. jam pasakojo, kad pats kaltinamasis po šio įvykio jiems yra kalbėjęs, jog žino kaip sugadinti automobilį, kad jis (nukentėjusysis) turi džiaugtis, jog S. J. nesudegino automobilio, kad norėjo ir į mažesnį automobilį pripilti skysčio. Dėl šio nusikaltimo patyrė 2 446,64 Lt turtinę žalą ir 2 000 Lt neturinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Turtinę žalą sudaro išlaidos kurui, kurį kelis kartis pylė ir vėl išleido iš automobilio, bei išlaidos remontui, nes iš karto reikėjo keisti kuro siurblį, filtrą dangtelį, daryti variklio diagnostiką, po to reikėjo ardyti variklį ir išvalyti visą kuro sistemą, kuri buvo užkišta cukrumi. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai ir nepatogumai dėl to, kad negalėjo naudotis automobiliu ir turėjo daugiau vaikščioti, o jo kojos operuotos, keliuose yra ataugos ir jam sunku vaikščioti. Be to, jis patyrė stresą, jo kraujo spaudimas yra aukštas ir gydytojai nustatė jam kitą neįgalumo grupę. Taip pat jis neturėjo kuo nuvežti pas gydytojus sergančios savo žmonos motinos ir teko samdyti transportą, patyrė daug nepatogumų.

Liudytoja M. E. parodė, kad jos sutuoktinis I. E. 2012 m. rugsėjo 19 d. rytą pasakė, kad kažkas nutiko jų automobiliui. Ji matė ant automobilio blizgančią dėmę ir balutę prie rato. Ji, kaip ir jos vyras, pirštu paragavo skystį, kurio buvo prie kuro dangtelio ir jautė saldų skysčio skonį. Kai atvažiavo policija jie pasakė, kad dėl šio įvykio įtaria S. J., nes jis buvo apkaltinęs jos sutuoktinį pinigų ir telefono vagyste. Ji matė, kad ir pats kaltinamasis tą rytą eidamas pro jų kiemą ilgai žiūrėjo į jų automobilį. Dėl šio įvykio jie turėjo nepatogumų, nes negalėjo naudotis savo automobiliu, todėl turėjo naudotis sūnaus draugės automobiliu, jos sutuoktinio kraujospūdis po įvykio ypač pakilo, jis jaudinosi.

Liudytojas T. P., kuris dirba Lazdijų rajono policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistu, patvirtino, kad atliko įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo nukentėjusiojo automobilį, matė ant automobilio sparno nuo kuro bako dangtelio nubėgusį skystį, taip pat skysčio ant žemės, paėmė skysčio pavyzdį iš įdubimo prie kuro bako dangtelio ir degalų pavyzdį iš bako. Nuotraukas perdavė tyrėjams, tačiau įvykio vietos apžiūros protokolo 2012-09-19 nerašė, nes įvykis buvo tiriamas kaip administracinės tesiės pažeidimas.

Liudytojas R. K., kuris dirba Lazdijų rajono policijos komisariato tyrėju, patvirtino, kad tyrė šį įvykį iš pradžių kaip administracinės teisės pažeidimą, o vėliau pradėjo ikiteisminį tyrimą, nes padidėjo žalos dydis. Pirmiausiai apklausė nukentėjusįjį, o šis nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, kurį įtarė pripylus skysčio į jo automobilio kuro baką. Tuomet apklausė S. J. dėl šio įvykio. Apklausa užtruko apie 15-20 minučių, S. J. atvyko nurodytu laiku, jokių kitų veiksmų tyrėjas nebuvo suplanavęs ir S. J. laukti nereikėjo, piršto atspaudų imti neketino. Pats kaltinamasis niekur neskubėjo, nepamena, kad būtų sakęs apie jo motinai reikalingus vaistus. S. J. paaiškinimą surašė iš jo paties žodžių, kaltinamasis pripažino, kad įtarė I. E. savo telefono vagyste ir iš keršto pripylė į nukentėjusiojo automobilio kuro baką vandens, atskiesto cukrumi. Jo kabinete kaltinamasis užtruko apie 15-20 minučių.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas V. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, jie abu yra kaimynai. Patvirtino, kad žino, jog jie pykstasi dėl nukentėjusiojo automobilio, žino, kad kaltinamais kaltino nukentėjusįjį dėl savo pinigų ir telefono vagystės. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad kaltinamasis kažko pripylė į jo automobilio kuro baką, o kaltinamasis jam sakė, jog gerai, kad nesudegino, kad būtų buvę bėdos. Liudytojas mano, kad kaltinamasis taip kalbėjo apie nukentėjusiojo automobilį.

Liudytojas S. P. parodė, kad nežino apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius, tačiau girdėjo kaip kaltinamasis kažką kalbėjo, jog pripylė cukraus į automobilio baką. Apie kieno automobilį kalbėjo kaltinamais jis nežino, tik girdėjo tokius kaltinamojo žodžius.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esantis I. E. pareiškimas patvirtina, kad 2012-10-19 jis kreipėsi į policiją dėl neaiškaus skysčio pripylimo į jo automobilio kuro baką (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esantis įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2012-10-09 nukentėjusiojo garaže rastas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 5-6).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esanti fotolentelė patvirtina, kad 2012-09-19 ant automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padangos ties kuro bako dangteliu ir ant žemės matosi nubėgusio skysčio dėmės (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 8-10).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esantis specialisto T. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2012-09-19, prie automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako dangtelio ir ant žemės jis rado neaiškaus skysčio, kurį paėmė į buteliuką, taip pat paėmė kuro pavyzdį iš kuro bako (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esantis tyrėjos nutarimas ir I. E. pakvitavimas patvirtina, kad 2012-10-22 nukentėjusiajam buvo perduoti du skysčių pavyzdžiai, paimti iš jo automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esanti VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. E. (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00338-12 esantis S. J. paaiškinimas patvirtina, jog 2012-09-25 jis prisipažino, kad 2012-09-18, apie 00.00 val., jis į plastikinį butelį pripylė vandens ir pusę pakelio cukraus, o 2012-09-19, apie 00.20 val., jis nuėjo prie kaimyno I. E. automobilio ir vandenį su cukrumi supylė į kuro baką. Tuščią butelį grįžęs namo sudegino savo krosnyje. Taip padarė dėl to, kad įtarė, jog I. E. anksčiau pavogė jo telefoną ir 1 500 Lt (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 25).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė apžiūrai du specialisto T. P. užantspauduotus ir jo parašu patvirtintus buteliukus su skysčio pavyzdžiais (b. l. 63), kurie 2013-03-07 teismo nutartimi buvo perduoti Teismo ekspertizės centrui ištiri (b. l. 71) ir ekspertizės akte konstatuota, kad skysčio pavyzdys, paimtas iš automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra cukraus (sacharozės) vandeninis tirpalas, o tirti pateiktus degalus iš automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro du nesimaišantys skysčiai: benzinas (viršutinis sluoksnis) ir cukraus (sacharozės) vandeninis tirpalas (apatinis sluoksnis) (b. l. 90-92).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažįsta ir neigia pripylęs vandens ir cukraus tirpalo į nukentėjusiojo automobilio kuro baką, tačiau jo kaltę patvirtina visi kiti aukščiau paminėti įrodymai, tarp kurių nėra jokių prieštaravimų ir kurie visiškai patvirtina vieni kitus.

Nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukos, padarytos iš karto po įvykio, nešališko liudytojo T. P. parodymai, ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta, jog į nukentėjusiojo automobilio kurą iš tiesų buvo pripilta cukraus (sacharozės) vandeninio tirpalo. Todėl abejoti nukentėjusiojo ir jo žmonos parodymais nėra jokio pagrindo nors jie ir suinteresuoti bylos baigtimi. Pabrėžtina, kad nors kaltinamasis ir teigia nusikalimo metu miegojęs namuose ir nieko nepylęs į nukentėjusiojo automobilio kurą, tačiau jis visiškai teisingai paaiškino, kad vanduo ir benzinas nesimaišo, kad benzinas lieka viršuje, o vanduo – apačioje. Būtent tokias aplinkybes patvirtino ir ekspertizės aktas. Tokios kaltinamojo paaiškinimo detalės paneigia, kad jis su šiuo nusikalimu niekaip nėra susijęs, nes jis puikiai žino kaip vanduo reaguoja susimaišęs su benzinu. Be to, iš kaltinamojo paaiškinimo, duoto iš karto po įvykio, matyti, kad jis prisipažino padaręs šią veiką ir išsamiai nurodė jos aplinkybes, kurios visiškai atitinka kitais įrodymais nustatytas nusikaltimo aplinkybes, todėl toks S. J. paaiškinimas taip pat patvirtina jo kaltę. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis pats tokių parodymų nedavė, o tik pasirašė tyrėjo surašytą paaiškinimą, paneigė pats tyrėjas R. K., kuris nurodė, kad apklausa truko tik 15-20 min., S. J. niekur neskubėjo ir visas aplinkybes paaiškino pats. Abejoti liudytojo R. K. parodymais nėra jokio pagrindo, nes nėra jokių priežasčių kodėl tyrėjas paaiškinime turėtų surašyti tokius žodžius, kurių kaltinamasis pats nesakė. Be to, liudytojų V. D. ir S. P. parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamasis po šio įvykio jiems pats prasitarė pylęs cukraus į automobilio baką, džiaugęsis, kad nepadegė automobilio, nes būtų buvę bėdos. Nors šie liudytojai ir nežino ar kaltinamais kalbėjo būtent apie nukentėjusiojo automobilį, tačiau sulyginus šiuos liudytojų parodymus su visais kitais šios bylos įrodymais, įvertinus tai, kad tokius kaltinamojo žodžius liudytojai girdėjo po šio įvykio, akivaizdu, kad kaltinamasis kalbėjo būtent apie šį įvykį. Todėl šių liudytojų parodymai netiesiogiai taip pat patvirtina kaltinamojo kaltę ir tai, kad apklausiamas tyrėjo R. K. jis iš tiesų pats prisipažino padaręs nukentėjusiojo nurodytus veiksmus.

Kaltinamasis pats pripažįsta nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu jis kaltino nukentėjusįjį savo telefono ir pinigų vagyste, todėl pripažintina, kad kaltinamais turėjo motyvą atkeršyti nukentėjusiajam ir padaryti inkriminuotą veiką. Ekspertizės aktas neabejotinai patvirtina, kad veika buvo padaryta, o visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad šią veiką padarė būtent kaltinamasis. Todėl surinktų įrodymų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

S. J. dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju I. E. tyčia sugadino nukentėjusiojo automobilio kuro bake buvusį benziną ir užteršdamas jį pašaliniu skysčiu suvokė, jog tai neišvengiamai pakenks ir automobilio varikliui. Vanduo su cukrumi buvo supiltas ne į atskirai nuo automobilio laikomą kurą, o į automobilio kuro baką, todėl kaltinamojo tyčia akivaizdžiai buvo nukreipta į paties automobilio, o ne vien tik jame buvusio benzino sugadinimą. Kadangi nukentėjusysis nurodė, jog automobilį pirko už 7 000 Lt, o šiuo metu jo vertė galėtų būti apie 5 000 Lt – 6 000 Lt, tai sugadinto turto vertė neabejotinai viršija 3 MGL dydį, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d. Patikslintame skunde nukentėjusysis kaltina S. J. būtent pagal BK 187 str. 1 d. (b. l. 20-21), o iš skundo argumentų ir motyvų aiškiai matyti, kad sugadintu nukentėjusysis laiko savo automobilį, o ne vien tik jo bake buvusį kurą. Todėl nukentėjusiojo patikslintame skunde nurodyta lingvistinė kaltinimo formulavimo klaida, kad sugadintas buvo nedidelės vertės turtas, ištaisytina patikslinant kaltinimą, nes tai nėra kaltinime nurodytos veikos esminių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nukentėjusiojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmas, nes šią aplinkybę jis pripažino pats savo pirminiame paaiškinime.

S. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teistas, todėl jam kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Kadangi kaltinamasis tik iš dalies darbingas, jo pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena sunkinanti, bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, o įvertinus tai, kad nusikaltimas padarytas naktį ir nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, kaltinamasis įpareigotinas nakties metu būti namuose bei atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam (BK 48 str. 6 d. 1, 2 p.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės neturinės žalos. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, todėl S. J. pripažinus kaltu, nukentėjusysis turi teisę ne tik į turtinės, bet ir į neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis 2012-09-19 pirko 10 litrų degalų vietoj iš kuro bako išleistų sugadintų 10 litrų degalų, todėl bendra jų vertė, kurią patvirtina kasos čekis, sudaro 99,10 Lt (b. l. 10). Kitas tos pačios dienos kasos čekis patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad dar papildomai už 19,60 Lt kuro nupirko autoserviso darbuotojai (b. l. 11). Dar du 2012-09-20 kasos čekiai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad remonto metu išpylus kurą kitą dieną jis pirko kuro už 102,52 Lt (b. l. 12-13). PVM sąskaita faktūra ir kasos čekis patvirtina, kad 2012-09-20 nukentėjusysis remontavo variklį ir detalių bei remonto darbų kaina buvo 120 Lt (b. l. 8). Užsakymo lapas ir kasos čekis patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad automobiliui vis tiek nevažiuojant buvo atlikta diagnostika ir bamperio remontas už 80 Lt (b. l. 9). Aptarnavimo sąrašas dėl variklio kapitalinio remonto patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad buvo išvalytas visas variklis, o šių darbų kaina - 1 500 Lt (b. l. 14). Aptarnavimo sąrašas ir kasos čekis patvirtina, kad ir vėliau automobiliui gerai nevažiuojant buvo pakeistas kuro siurblys, skriejikas, žvakė ir tai kainavo 333 Lt (b .l. 51), o šio remonto metu buvo išpilta kuro už 92,40 Lt (b. l. 52). Šios nukentėjusiojo išlaidos, kurias patvirtina minėti rašytiniai įrodymai, atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl jos pripažintino turtine žala. Iš bendros šių išlaidų sumos atėmus 20 Lt už bamperio remontą, kuris paties nukentėjusiojo yra pripažįstamas kaip nesusijęs su šiuo nusikaltimu, nukentėjusiajam priteistina 2 326,62 Lt turtinės žalos. Nukentėjusiojo pateiktas 2012-12-15 kasos čekis už pirktą kurą 102,66 Lt sumai (b. l. 53) neįskaičiuotinas į turtinę žalą, nes tą dieną nebuvo atliekamas joks automobilio remontas, kurio metu būtų buvęs išpilamas kuras. Todėl tokios išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė savo poreikiams tiesiogiai pagal paskirtį sunaudojus kurą, negali būti laikomos turine žala, kurios atsiradimo priežastis buvo kaltinamojo nusikalstami veiksmai.

Nors dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurie pagal CK 6.250 str. 1 d. laikytini neturine žala, tačiau pats žalos dydis, kurio reikalauja nukentėjusysis, neatitinka patirtų išgyvenimų ir nepatogumų sukeltų pasekmių. Visų pirma, neturtine žala nelaikytina tai, kad nukentėjusysis kurį laiką negalėjo naudotis savo automobiliu, nes šį nepatogumą kompensavo galimybė naudotis kitu automobiliu. Nukentėjusiojo žmona patvirtino, kad jos mamai nuvežti pas gydytojus ir kitiems reikalams tvarkyti jie pasinaudojo į užsienį išvažiavusios savo sūnaus draugės jiems paliktu automobiliu. Tai reiškia, kad faktiškai nukentėjusysis nebuvo praradęs galimybės naudotis transporto priemone. Atitinkamai ir visi nukentėjusiojo pateikti dokumentai dėl jo žmonos motinos J. P. sveikatos būklės (b. l. 54-57) neturi reikšmės neturtinės žalos dydžiui, nes jais buvo įrodinėjama, jog nukentėjusiajam buvo apribota galimybė savo automobiliu nuvežti sergančią moterį pas gydytojus. Taip pat neturinės žalos dydžio nustatymui neturi įtakos nukentėjusiajam diagnozuotos jo kojų ligos (b. l. 59), nes ši aplinkybė buvo siejama su būtinybe daugiau vaikščioti dėl to, kad nukentėjusysis negalėjo naudotis savo automobiliu. Tačiau nustačius, kad nukentėjusysis galėjo naudotis kitu automobiliu, tarp dažnesnio vaikščiojimo bei padaryto nusikaltimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes nukentėjusysis galėjo naudotis kitu automobiliu. Tuo tarpu nukentėjusiajam diagnozuotos širdies ir kraujotakos ligos (b. l. 15, 58) iš tiesų patvirtina, kad patyrus susijaudinimą ir neigiamus išgyvenimus dėl prieš jį padaryto nusikaltimo buvo pakenkta nukentėjusiojo sveikatai ir padaryta neturinė žala. Be to, jis patyrė nepatogumų ne vieną kartą priverstas lankytis automobilių remonto įmonėje bei policijoje. Šie nepatogumai pripažintini neturine žala.

CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatytu nusikaltimu kėsintasi ne į žmogaus sveikatą, o į materialų turtą, turtinė žala nėra labai didelė, nepatogumai ir išgyvenimai netruko ilgą laiką ir nesukėlė sunkesnių pasekmių. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas už daug sunkesnius nusikaltimus, į tai, kad ne dėl visų aplinkybių, kuriomis nukentėjusysis grindė neturtinės žalos dydį, teismas priteisia neturinę žalą, pripažįstama, kad prašoma 2 000 Lt suma šiuo atveju yra per didelė ir šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Todėl priteisiamos neturinės žalos dydis mažintinas iki 300 Lt sumos, kuri yra pakankama ir teisinga, siekiant kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

Išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė savo atstovo advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 500 Lt (b.l. 16), pripažintinos proceso išlaidomis ir, nukentėjusiajam prašant, priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. E. nusikalstama veika padarytą 2 326,62 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt šešių litų 62 centų) turtinę žalą.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. J. 2 326,62 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis litus 62 centus) turtinės žalos, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) proceso išlaidų nukentėjusiajam I. E..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, - du stiklainius su skysčių pavyzdžiais, paimtais iš automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Lietuvos teismo ekspertizės centre, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.