- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- II-63-505/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00957-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, A. K., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau-ir Kauno apskrities VPK KPV) Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis R. K. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.20P-596613-10 dėl to, kad jis 2010 m. lapkričio 15 d., 19 val. 40 min. Kaune, ties Kovo 11-osios 45A namu, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažymėtos kelio ženklu 533, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą 533, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, partrenkė ja einančią pėsčiąją, kurios nesužalojo. Eksploatavo automobilį su vasarinėmis padangomis. Tuo A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 ir 242 punktų reikalavimus (b.l.7).
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto (toliau – ir Kauno apskrities VPK KPV AVS) Algimanto Jono Juškevičiaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr.20N-631449-10 A. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124(1) straipsnio 1 dalimi, skirta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams (b.l.3).
Šalies argumentai
Skundu asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, A. K. prašė teismo pakeisti nutarimu paskirtą nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėnesiams pakeisti į piniginę baudą (b.l.2, 28).
A. K. paaiškino, jog pripažįsta, kad jis 2010 m. lapkričio 15 d., 19 val. 40 min. Kaune, ties Kovo 11-osios 45A namu, vairuodamas automobilį H. C. v/n (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apžymėtos kelio ženklu 533, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą 533, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė ja einančią pėsčiąją. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, automobilis reikalingas darbui, kadangi dirba prekybos miestelyje „Urmas“ vadybininku. Gyvena kartu su 97 metų seneliu, kurį tenka dažnai vežti pas gydytojus.
Institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pareiškėjas ne pirmą kartą yra baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą ir turi galiojančią nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad nuobaudos skyrimo tikslai nebuvo pasiekti paskyrus ankstesnę nuobaudą, buvo priimtas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones. Tokios rūšies nuobauda yra tinkama, nuobauda paskirta pagristai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus specialistas, išnagrinėjęs A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-596613-10 ir nustatęs administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas aplinkybes, nusprendė, kad A. K. pažeidė KET 37 punktą, kuriame numatyta, kad „.artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“ bei šių taisyklių 242 punkto reikalavimus, numatančius, jog nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.
Už KET 37 ir 242 punktų reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 124(1) straipsnio 1 dalyje. ATPK 124(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių <...>.
Pažymėtina, kad A. K. teismo posėdžio metu pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą, jo neginčijo (b.l.28). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista (ATPK 297 straipsnis). Pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-596613-10 duomenimis (b.l.7), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolu (b.l.10-13), eismo įvykio vietos schema (b.l.9), nukentėjusiosios paaiškinimais (b.l.14).
Esant minėtoms aplinkybėms pripažintina, kad A. K. veika pagal ATPK 124(1) straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Byloje svarstytinas paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimas, nes asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas A. K. prašė nuobaudą- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 mėnesiams pakeisti į piniginę nuobaudą.
Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. paskirta nuobaudos vidurkis ATPK 124(1) straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, tad galimybė sumažinti paskirtą nuobaudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus.
A. K. nurodo, jog nuoširdžiai gailisi ir tai yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra tai, kad A. K. už tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimą buvo baustas 2010 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 22), baudos nesumokėjo, todėl turi galiojančią nuobaudą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 36 straipsnis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1811/2010). Pažymėtina, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu A. K. už administracinio teisės pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 124(1) straipsnio 2 dalimi jau buvo skirta nuobauda- 50 litų piniginė bauda (b.l.22), taigi A. K. padarius šį nagrinėjamą pažeidimą, pripažintina, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (pažeidėjo atveju- piniginės baudos paskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, A. K. nurodė, jog dirba prekybos miestelyje „Urmas“ vadybininku ir jo darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, į gydymo įstaigas turi vežti kartu gyvenantį senelį, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė (b.l.24,26,29)(ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis). Darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti A. K. mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Taip pat A. K. jau yra baustas ir turi galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (ATPK 131 str. 5 d., 123 str. 1 d.)(b.l.22). Tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl A. K. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, A. K. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr.20N-631449-10, kuriuo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124(1) straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta nuobauda- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.