Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, vertėjaujant vertėjoms Liucynai Vasiliauskienei, Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentėjusiems A. V., E. R., nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų D. K., J. K. atstovei R. V., jų atstovui advokatui Sigitui Gedvilui, nukentėjusiems J. M., A. S., R. S., jų atstovui advokatui Vladislav Latušinskij, kaltinamojo S. K. gynėjai advokatei E. D., kaltinamajam S. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, našlys, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Ositas“ darbų vykdytoju, neteistas, gyv. S. S. g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2015-07-04 apie 12.02 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus rajone, keliu Vilnius - Švenčionys, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...>“, t. y. važiuodamas keliu Vilnius - Švenčionys nuo Vilniaus pusės ir nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, į Nemenčinės miestelį, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) D, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam UAB „Inrestus“, kurį vairavo J. M., gimęs 1959 m., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2015-07-05 ligoninėje mirė (duomenys neskelbtini) D keleivė I. S., gimusi 1938 m., 2015-07-15 ligoninėje mirė Audi A6 Avant keleivė A. K., gimusi 1978 m., bei nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) D vairuotojas J. M., gimęs 1959 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio Audi A6 Avant keleiviai: D. K., gimęs 2002 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, J. K., gimusi 2005 m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir D. B., gimęs 2002 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

K. S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-04 apie 12.00 val. vairavo jam priklausantį automobilį Audi A6. Važiavo keliu Vilnius – Švenčionys, nuo Vilniaus miesto pusės link Nemenčinės pusės. Kartu važiavo žmona A. K., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, sūnus D., dukra J. ir sūnaus draugas D. B. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Buvo dienos metas, saulėta, be kritulių, važiuojamoji dalis sausa. Buvo gana didelis automobilių srautas. Važiavo neviršydamas greičio. Prieš posūkį į Nemenčinę įjungė kairį posūkio signalą. Jis važiavo antrąja eismo juosta, nes ketino pasukti į kairę, į Nemenčinę. Priekyje važiuojančių ir ketinančių sukti į kairę automobilių nebuvo, jis prieš sankryžą į Nemenčinę buvo pirmas. Privažiavęs sankryžą beveik pilnai sustojo, t. y. greitis galimai buvo keli kilometrai per valandą. Paskutinę sekundę pamatė priešpriešai, t. y. jo eismo juosta, link jo automobilio važiuojantį automobilį ir pajuto stiprų smūgį į automobilį. Dėl smūgio nepamena, ar buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Jam atrodo, kad automobilis dar buvo jo eismo juostoje. Automobilių, atvažiuojančių priešpriešai kelio Vilnius – Švenčionys, nuo Švenčionių pusės, neprisimena, gal jų buvo, gal jis sustojo jų praleisti. Po smūgio prarado sąmonę, po to atgavęs sąmonę pamatė, kad įvykio vietoje yra gelbėtojai, ištraukinėja žmones iš automobilio. Neginčija specialisto išvadoje nurodytų eismo įvykio kilimo priežasčių. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Jis supranta, kad dėl artimųjų žūties nukentėjusieji išgyveno, tačiau prašomos priteisti sumos jam finansiškai yra nepakeliamos. Po eismo įvykio, kurio metu žuvo ir jo žmona, jam vienam reikia išlaikyti du mažamečius vaikus. Turto, kurį realizavęs galėtų atlyginti ieškinius, neturi. Po eismo įvykio, jo nepilnamečiai vaikai, gyvena su juo, jis jais rūpinasi ir išlaiko. Prieš eismo įvykį, jo žmona smarkiai sirgo, jai buvo nustatyta kepenų liga. Žmona piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo bausta už vairavimą išgėrus. Jo velionė žmona su broliu santykių beveik nepalaikė, bendraudavo retai. Žmonos tėvai žinojo apie jai diagnozuotas ligas. Dėl ligų ir priklausomybės nuo alkoholio jo žmona sunkiai pasirūpindavo savimi ir vaikais, todėl jos tėvai nelabai galėjo iš jos tikėtis pagalbos senatvėje. Vaikus žmonai prižiūrėti padėdavo jos tėvas A. V.. Žmonos ryšys su tėvu A. V. buvo artimesnis nei su motina. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visų atsiprašo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikaltimų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, kiti proceso dalyviai. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti tik nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl ieškinių esmės. Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) str., tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. K. padarė įstatymo draudžiamą veiką, t. y. 2015-07-04 apie 12.02 val., vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, važiuodamas Vilniaus rajone, keliu Vilnius - Švenčionys, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...>“, t. y. važiuodamas keliu Vilnius - Švenčionys nuo Vilniaus pusės ir nereguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, į Nemenčinės miestelį, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) D, kurį vairavo J. M., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2015-07-05 ligoninėje mirė (duomenys neskelbtini) D keleivė I. S., 2015-07-15 ligoninėje mirė Audi A6 Avant keleivė A. K., bei nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini) D vairuotojas J. M., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio Audi A6 Avant keleiviai: D. K., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, J. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir D. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. K. teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo J. M., liudytojo D. M., M. B. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1700(15) ir ją teikusio specialisto paaiškinimai. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės išvadomis. S. K. padarytas Kelių eismo taisyklių 157 punkto pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 str. pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 5 d.

BK 281 str. 7 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.). Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad prieš sukdamas į kairę nematė lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas S. K. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. 2 d., BK 61 str. nuostatomis. Teismas įvertina S. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant transporto priemonę, dienos metu, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus neatstatomus padarinius – kilus eismo įvykiui žuvo du žmonės, vienam buvo nesunkiai, vienam sunkiai sutrikdyta sveikta. Įvertinama ir tai, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad S. K. praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2013-04-23 (bauda sumokėta 2013-04-26), dirba, vienas augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ str. pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog S. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam S. K. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Svarbu akcentuoti ir tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą teisiamam asmeniui, būtų nesuderinamas su BK 55 str. įtvirtintu reglamentavimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. K. šiuo metu vienas augina du mažamečius vaikus, todėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas paliktų mažamečius vaikus be tėvų priežiūros ir globos. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo S. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 str. 2 d. 4 p. ir 5 p numatytus įpareigojimus - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 68 str., apsvarstęs BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam S. K. klausimą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę. Vadovaudamasis BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam S. K. įvertina tai, kad jis nusikaltimą padarė blaivus dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybišku ar turinčiu chuliganiško vairavimo požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2013-04-23 už vairavimą neprisisegus saugos diržų, administracinę baudą sumokęs 2013-04-26, administracinės nuobaudos negalioja. Kartu teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykyje žuvus kaltinamojo sutuoktinei, jis vienas augina ir prižiūri du mažamečius vaikus, todėl kaltinamajam atėmus specialiąją teisę – vairuoti transporto priemones, būtų apsunkintas tinkamas rūpinimasis vaikais, taip apsunkinant mažamečių vaikų interesų užtikrinimą. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo S. K. taikyti BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. nepilnamečių J. K., gim. 2005 m., ir D. K., gim. 2002 m., vardu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo J. K. priteisti 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, D. K. – 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 115-116). R. V. šį civilinį ieškinį pareiškė kaip mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė. BPK 53 str. 2 d. numatyta, kad atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Taigi, baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos numato baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali būti proceso dalyvių atstovai pagal įstatymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismą raštu informavo, kad J. K., gim. 2005-05-12, ir D. K., gim. 2002-06-27, nebuvo (nėra) nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa. S. K. šeima nėra įrašyta nei į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nei į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (t. 2, b. l. 137, 177). Teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta (S. K., R. V., A. V. parodymai), kad nepilnamečiais J. K. ir D. K. rūpinasi ir juos augina jų tėvas – kaltinamasis S. K.. Nustatytos faktinės aplinkybės reiškia, kad nepilnamečių atstovu pagal įstatymą, šiuo atveju galėtų būti jų tėvas, bet ne nepilnamečių senelė iš motinos pusės – R. V.. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad R. V. būtų bent faktinė nepilnamečių globėja. (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso (toliau CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p. numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad civilinį ieškinį nepilnamečių J. K. ir D. K. vardu pareiškė neįgaliotas jų vardu vesti bylą asmuo, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Kartu teismas pažymi, kad šis sprendimas neatima teisės, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ar vaikams įgujus visišką teisnumą ir veiksnumą, pareikšti analogišką ieškinį ateityje.

Nukentėjusysis E. R., eismo įvykyje žuvusios A. K. brolis, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 126-135). Priimant sprendimą dėl nukentėjusiojo E. R. pareikšto civilinio ieškinio svarbu pažymėti, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos (toliau Apžvalga) išvadų 11 p. 2 d.). Apžvalgos 11 p. 3 d. nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kai kitiems BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais.

Šioje byloje nustatyta, kad E. R. ir mirusioji A. K. buvo brolis ir sesuo, jie negyveno kartu. Nukentėjusysis E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam neturtinė žala pasireiškė tuo, kad po sesers mirties jam vienam teko pareiga rūpintis tėvais senatvėje. Civilinį ieškinį nusprendė pareikšti todėl, kad S. K. nesutiko buto po mirties perrašyti savo vaikams. Kas per žmogus yra S. K. jis suprato tada, kai S. K. į žvejybą važiavo ne su juo, o su savo viršininku. Vertindamas nukentėjusiojo E. R. paaiškinimus dėl civilinio ieškinio teismas pažymi, kad pareigą rūpintis nedarbingais ir paramos reikalaujančiais tėvais numato įstatymas (CK 3.205 str.). Šią, įstatyme numatytą pareigą, privalu vykdyti nepriklausomai nuo brolių/seserų skaičiaus. Teismas pažymi ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog daugiau nei prieš penkerius metus žuvusioji A. K. dirbo kartu su nukentėjusiuoju E. R., jie nuolat susiskambindavo ir bendravo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad juos siejo neturtinės žalos atlyginimui būtinas emocinis ir dvasinis artumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. R. duoti parodymai dėl civilinio ieškinio, sudaro pagrindą pripažinti, kad civilinio ieškinio pareiškimą šioje byloje, įtakojo ankstesni E. R. ir S. K. konfliktai bei ginčai dėl turto paveldėjimo po A. K. mirties (S. K. nevažiavo su E. R. į žvejybą, po A. K. mirties S. K. neatsisakė jam pagal įstatymą priklausančios turto dalies), o ne tik dvasiniai išgyvenimai dėl sesers netekties. Esant nurodytoms aplinkybėms E. R. civilinis ieškinys atmestinas.

N. R. V. ir A. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, dėl 4039,62 eurų turtinės ir po 20 000 eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 104-114).

Civilinis atsakovas UADB „C. V. I. G.“ 2016-02-24 raštu informavo, kad R. V. yra išmokėta 1 452,62 eurus už laidotuvių išlaidas bei 2 587 eurus už kapavietės įrengimą ir sutvarkymą (t. 1, b. l. 221). Civilinis atsakovas teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 101, 105). (duomenys neskelbtini) str. numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, procesas dėl turtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiųjų R. V. ir A. V. ieškinį nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.).

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių žūtį. Eismo įvykio metu žuvusi A. K. buvo nukentėjusiųjų A. V. ir R. V. dukra, ir tuo pačiu kaltinamojo sutuoktinė ir jo nepilnamečių vaikų motina. Akivaizdu, kad tėvams netekus dukros jie patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, netekties – tuštybės jausmą. Kartu teismas pažymi, kad A. K. buvo pilnametė, jau gyveno savarankišką gyvenimą, gyveno su savo šeima, o ne su tėvais, todėl natūralu, kad emocinis ryšys nebuvo toks tamprus kaip su kartu gyvenančiais vaikais. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad prieš mirtį A. K. sirgo, jai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas (t. 2, b. l. 133-140), apie dukros negalią žinojo nukentėjusieji, todėl jie negalėjo objektyviai tikėtis iš jos paramos ir pagalbos senatvėje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į tai, kad skaudžios pasekmės kilo ne dėl chuliganiško ar piktybiško eismo taisyklių pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad ir pats kaltinamasis eismo įvykio metu neteko šeimos nario – žmonos, kas neišvengiamai ir jam sukėlė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias. Mažindamas priteistinos žalos dydį teismas įvertina, kad po žmonos netekties, kaltinamasis S. K. vienas išlaiko du nepilnamečius vaikus, jais rūpinasi ir ugdo. Svarbu akcentuoti tai, kad pagal teismui pateiktus duomenis kaltinamojo pajamas kas mėnesį sudaro 912 eurų (t. 3, b. l. 11), iš kurių jis turi išlaikyti du mokyklinio amžiaus vaikus, užtikrinti jiems tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Iš tų pačių lėšų kaltinamasis išlaiko jam ir jo nepilnamečiams vaikams priklausantį būstą (t. 3, b. l. 12-17). Teismas pažymi, kad ženkliai nesumažinus prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, išieškojimą tektų nukreipti į vienintelį S. K. priklausantį turtą – ¼ dalį buto, esančio S. S. g. 20-20, Vilniuje (t. 3, b. l. 8-10), kas reikštų, kad iškiltų grėsmė, jog gyvenamojo būsto netektų ne tik pats kaltinamasis, bet ir kartu su juo gyvenantys nepilnamečiai vaikai. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas mažinti nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir priteisti nukentėjusiems po 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

Nukentėjusieji J. M., A. S., R. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį. Pareikštu civiliniu ieškiniu prašoma iš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ J. M. naudai priteisti 903,60 eurų turtinei žalai atlyginti. Iš UADB „C. V. I. G.“ ir S. K. priteisti neturtinę žalą – 40 000 eurų J. M. naudai, 30 000 eurų R. S. naudai, 30 000 eurų A. S. naudai.

Civilinis atsakovas UADB „C. V. I. G.“ 2016-06-28 raštu informavo, kad dalį turtinės žalos – 513,75 eurus nukentėjusiajam J. M. yra atlyginęs, likusios 389,31 eurų turtinės žalos neginčija ir artimiausiu metu atlygins (t. 2, b. l. 178-183). Nukentėjusysis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam draudimo kompaniją turtinę žalą atlygino. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą procesą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiojo J. M. ieškinį nutraukti ((duomenys neskelbtini) str.).

Jau buvo minėta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – dviejų žmonių žūtį. Eismo įvykio metu žuvusi I. S. buvo nukentėjusiųjų J. M., A. S. ir R. S. motina. Akivaizdu, kad vaikams netekus motinos jie patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, netekties, praradimo jausmą. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusieji jau seniai nebegyvena kartu su motina, yra sukūrę savo šeimas, gyvena savarankiškai, todėl natūralu, kad emocinis ryšys nebuvo toks tamprus kaip su kartu gyvenančiais tėvais. Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes dėl kaltinamojo turtinės padėties ir jo pareigos rūpintis be motinos meilės ir priežiūros likusiais mažamečiais vaikais, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiems prašomas priteisti neturtinės žalos dėl motinos netekties dydis mažintinas, kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisiant po 900 eurų.

Kilusio eismo įvykio metu nukentėjusysis J. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, dvasines kančias, nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje. Aptariamos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad dėl patirtų negatyvių išgyvenimų, kurios sąlygojo eismo įvykiu patirtos traumos, nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Parenkant konkretų neturtinės žalos dydį dėl patirtų sužalojimų, teismas siekia užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, atsižvelgia į anksčiau paminėtas faktines aplinkybes, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą prašomą priteisti neturtinės žalos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dydį sumažinti iki 500 eurų.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.) 11 str. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų suma dėl neturtinės žalos. Teismo nukentėjusiems priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti neviršija TPVCAPDĮ 11 str. įtvirtintos sumos, todėl neturtinė žala nukentėjusiems priteistina iš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“.

Dėl atstovavimo išlaidų

(duomenys neskelbtini) str. 2 d. be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. M., A. S., R. S. už atstovimą jų interesams advokatui Vladislav Latušinskij sumokėjo 1200 eurų (t. 2, b. l. 171). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas atstovavimo trijų asmenų interesus patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš S. K.. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai R. V. ir A. V. už atstovimą jų interesams advokatui Sigitui Gedvilui sumokėjo 800 eurų (t. 3, b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas atstovavimo dviejų asmenų interesus patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš S. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 5 p. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Nukentėjusiųjų J. K. ir D. K. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą dėl nukentėjusiųjų R. V. ir A. V. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo A. V. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti įš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ A. V. naudai 900 (devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

N. R. V. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti įš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ R. V. naudai 900 (devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nukentėjusiojo J. M. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti įš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ J. M. naudai 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti įš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ A. S. naudai 900 (devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

N. S. S. S. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti įš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ R. S. naudai 900 (devynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš S. K. nukentėjusiosios R. V. naudai 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš S. K. nukentėjusiojo A. V. naudai 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš S. K. nukentėjusiojo J. M. naudai 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš S. K. nukentėjusiojo A. S. naudai 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš S. K. nukentėjusiojo R. S. naudai 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.