Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinė­jo civilinę bylą pagal pareiš­kėjo T. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMT prie LR FM) dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir lei­di­mo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą palikimo nepriėmė, nes A. K. skolos yra didesnės nei turimas turtas. Būtent dėl šios priežasties jis nesikreipė ir dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu, taip atsisakydamas priimti palikimą sūnaus vardu, tačiau dėl teisinių žinių stokos nemanė, kad vien nesikreipti priimti palikimo nepilnamečio sūnaus vardu nepakanka, o tam būtina gauti teismo leidimą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vardu. Esant šioms aplinkybėms, jis praleido terminą, per kurį galėjo kreiptis dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. Prašo šį terminą atnaujinti ir išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, nes nepilnamečiui sūnui nebūtų teisinga priimti palikimą, kurio vertė yra žymiai mažesnė nei turimas turtas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusios A. K. sūnus, o pareiškėjo nepilnametis sūnus A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. K. vaikaitis ir antros eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas palikimo po motinos A. K. mirties nepilnamečio sūnaus vardu nepriėmė ir jo neatsisakė. A. K. turėto turto vertė yra mažesnė nei jos turimos skolos. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Gimimo, santuokos liudijimai, mirties įrašas ir medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad T. K. tėvai – R. K. ir A. K., o A. K. yra sutuoktinių T. K. ir K. K. sūnus. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7,8,11,13). A. K. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 3,3600 ha ploto 84/336 dalys žemės sklypo Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 638 Eur (84/336 dalių vertė – 409,50 Eur); 1,2800 ha ploto 32/128 dalys žemės sklypo Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 769 Eur (32/128 dalių vertė – 192,25 Eur); 0,2000 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 312 Eur; 1,7500 ha ploto 97/175 dalys žemės sklypo Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 447 Eur (97/175 dalių vertė – 247,77 Eur); 0,9300 ha ploto 51/93 dalys žemės sklypo Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 851 Eur (51/93 dalių vertė – 1 015,06 Eur); 0,9500 ha ploto 23/95 dalis žemės sklypo Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 564 Eur (23/95 dalių vertė – 136,54 Eur), t. y. viso A. K. turimo turto vertė – 2 313,12 Eur (b. l. 16-21). K. K. sutinka, kad priimti palikimą nepilnamečio sūnaus A. K. vardu būtų atsisakyta (b. l. 22). Liudijimas patvirtina, kad po A. K. mirties dėl paveldėjimo kreipėsi tik Lietuvos Respublika (b. l. 23). Pažyma patvirtina, kad antstolės Angelės Kvaracijienės kontoroje yra vykdomas išieškojimas dėl 259,35 Eur skolos UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ ir valstybės naudai (b. l. 24). 2017 m. sausio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-143-393/2017 nuspręsta išieškoti iš A. K. 434,43 Eur skolos, 479,27 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už 913,70 Eur nuo 2017 m. sausio 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 5 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Finansų administravimas“ naudai (b. l. 27). 2015 m. birželio 5 d. sprendimu iš A. K. priteista 724,05 Eur skolos, 688,96 Eur palūkanų, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei 50,15 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Ferratum“ naudai (b. l. 28,29), t. y. vien tik priteistų skolų, neskaičiuojant penkių procentų metinių palūkanų yra 2 641,21 Eur.

Teismas konstatuoja:

įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis. Viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai.

A. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas antrosios eilės įpėdiniui atsisakyti priimti palikimui yra pasibaigęs. Pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydamas tą aplinkybę, kad jis buvo įsitikinęs, kad paties nepriėmimo fakto, palikimo atsisakymui pakaks.

Terminų, nustatytų palikimui priimti ar atsisakyti paskirtis yra dvejopa ir nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Vertinant pareiškėjo elgesį, pažymėtina, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis sąžiningai. Objektyviuoju požiūriu sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nustatomas, sprendžiant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį. Vertinant objektyvias ir subjektyvias pareiškėjo elgesį sąlygojusias aplinkybes, pažymėtina, kad pareiškėjo buvo įsitikinęs, kad palikimo nepriėmimas sukels tas pačias teisines pasekmes kaip ir atsisakymas ir to pakaks, tačiau neturėdamas teisinių žinių jis neįvertino, kad atsisakymui priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu yra nustatytos papildomos sąlygos – būtinas teismo leidimas. Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui atsisakyti, todėl pareiškimas tenkintinas, nes tai atitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis), nepažeistų kitų šio teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų.

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Byloje nustatyta, kad palikėjos skoliniai įsipareigojimai yra didesni nei jos turimo turto vertė, o atsižvelgus į tai, kad yra skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, šie skoliniai įsipareigojimai nuolat didėja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjui atsisakius nepilna­me­čio sūnaus vardu pri­imti po jo senelės mir­­ties atsiradusį pali­ki­mą nebus pažeistos nepilnamečio teisės, nes skolos jau dabar yra didesnės nei paveldėtinas turtas, be to, šios skolos didėja, o pareiškėjui priė­mus pali­­kimą, sūnui atsirastų daugiau žalos negu naudos. Skoliniais įsipareigojimais apsunkinto turto paveldėjimas būtų berei­ka­lin­ga finansinė našta ir pažeistų nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Atsisakydamas priimti pali­ki­mą pareiškėjas sie­kia apsau­goti nepil­­namečio sūnaus inte­resus, todėl pra­šy­mas išduoti teis­mo lei­di­mą pagrįs­­tas ir ten­kin­­ti­nas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punk­tas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso ko­dekso 290, 291, 582 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio sūnaus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsis­­akyti pr­iimti­­ nepilna­me­čio sūnaus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po jo senelės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį pa­li­kimą.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.