Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 23 d., pabaiga – 2025 m. birželio 21 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos rekomendacijas.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras E. P. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį parodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengė elgtis nepriekaištingai. 2023 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie didina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juolab, kad jokių apsauginių veiksnių nenustatyta, o nuteistojo ryšys su sugyventine nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Pagrįstai manytina, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkai nusikaltimo padarymą, įvertinus ją anksčiau aptartų aplinkybių konteksto neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis bei pasikėsinant jas platinti, padarymu. Teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog įkalinimo įstaigoje pasiūlyto darbo atsisakė. Už pasiūlyto mokamo darbo atsisakymą buvo nubaustas drausmine nuobauda (2020 m. rugpjūčio 18 d. dėl darbo atsisakymo skirtas papeikimas). Tai leidžia teigti, jog nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui, motyvacija darbui įkalinimo pradžioje buvo stebima gana žema. Nors vėliau įkalinimo įstaigoje rodė norą įsidarbinti, tačiau yra tikslinga skatinti asmenį aktyviau ieškoti įsidarbinimo galimybių pagal sveikatos būklę tiek laisvėje, tiek ir kalėjime. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu nėra priteista civilinių ieškinių, tačiau vis tik nusikaltimas, kuris buvo įvykdytas norint pasipelnyti leidžia manyti, kad nuteistasis turėjo šiokių tokių finansinių sunkumų pragyvenant. Nuteitasis palaiko socialinius ryšius su sugyventine, su kuria ketina po bausmės atlikimo gyventi kartu. Tačiau ryšys su sugyventine nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo darymo, todėl negalėtų būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys galintis sulaikyti asmenį nuo panašių nusikaltimų ateityje. Nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, netinkamas draugų ir bendradarbių pasirinkimas, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Bausmės atlikimo metu taip pat ne visada buvo stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas. Galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje ir gali būti siejamas su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad kaltę pripažįsta iš dalies, teigia, jog tik sutiko pervežti draugo perduotą krovinį, kuriame buvo psichotropinės medžiagos. Teistas pirmą kartą, tačiau neįvertino galimų savo elgesio pasekmių, siekė atlygio. Jaučia pyktį ir neteisingumą, nes nusikaltimo organizatorius buvo išteisintas. Asmuo įvardina problemines gyvenimo sritis, tačiau nekuria aiškių strategijų, kaip turėtų jas spręsti. Pasitiki sėkmės tikimybe arba palieka sprendimus savieigai. Vertindamas savo elgesio pasekmes, jas įvertina tik per asmeninę žalą. Mąstyme trūksta gebėjimo analizuoti situaciją, įvertinti asmeninę patirtį, apibendrinti.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vieną kartą skatintas, tačiau taip pat nustatyta kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis J. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka (paskutinė nuobauda paskirta – 2020 m. gruodžio 4 d.). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –pasižymi maža motyvacija darbui; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 29 dienos), aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis J. K. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam J. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam J. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro E. P. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam J. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.