Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos ir trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. E.,

trečiojo asmens Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus atstovei Laurai Mazuronei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijai, tretieji asmenys Socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga, Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos VSDFV teritorinis skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos VSDFV teritorinio skyriaus atstovė nurodė palaikanti ieškovo ieškinį.

Socialinio draudimo darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nuomonės neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-670 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ buvo sudaryta VSDFV darbo tarybos rinkimų komisija (el. b. t. I, b. l. 95–96), 2018 m. vasario 20 d. VSDFV įvyko darbo tarybos rinkimai, kurių rezultatus atsakovė viešai paskelbė 2018 m. vasario 23 d. (el. b. t. I, b. l. 109–113), ieškovas 2018 m. vasario 26 d. surašė ir VSDFV pateikė prašymą atsakovei dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų (el. b. t. I, b. l. 25–28), atsakovė 2018 m. kovo 2 d. viešai paskelbė atsakymą į ieškovo prašymą (el. b. t. I, b. l. 115–119).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad darbdaviai, kurių vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius Darbo kodekso įsigaliojimo dieną yra dvidešimt ir daugiau, išskyrus Darbo kodekso 169 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, per šešis mėnesius nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos sudaro darbo tarybos rinkimų komisiją Darbo kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal DK 171 straipsnio 1 dalį, darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose; pagal DK 171 straipsnio 2 dalį, pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių; pagal DK 171 straipsnio 5 dalį, kandidatus i? darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimu? teise? turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimu? teise? turintys darbuotojai, išskyrus rinkimu? komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po viena? kandidatą raštu kreipdamasis i? rinkimu? komisija? ir pateikdamas rašytini? siūlomo kandidato sutikima? būti renkamam i? darbo taryba?. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; pagal DK 171 straipsnio 6 dalį, darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį. Rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje; pagal DK 171 straipsnio 8 dalį, pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą; pagal DK 171 straipsnio 9 dalį, rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbti, o protokolo kopija įteikta darbdaviui; pagal DK 171 straipsnio 14 dalį, teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina.

Nustatyta, jog byloje kilo ginčas dėl to, ar sudarant rinkimų komisiją nebuvo pažeistos DK įtvirtintos rinkimų komisijos sudėties proporcijos. Pažymėtina, jog pagal DK 171 straipsnio 2 dalį, darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį darbo tarybos rinkimų komisijos narių. VSDFV direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. V-670 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ patvirtina, kad į rinkimų komisiją buvo paskirti: VSDFV Veiklos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja I. V., VSDFV Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas J. E., VSDFV Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vyriausieji specialistai M. G. ir A. B., kuris, be kita ko, yra ir profesinės sąjungos narys, VSDFV Personalo valdymo skyriaus vyriausioji specialistė A. R., VSDFV Informacinės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas G. U. (el. b. t. I, b. l. 95–96, t. II, b. l. 27–28).

Ieškovo įsitikinimu, rinkimų komisija buvo sudaryta pažeidžiant DK 171 straipsnio 2 dalį, nes į rinkimų komisiją, susidedančią iš 6 narių, buvo paskirti 4 administracijos pareigūnai, t. y. darbuotojai, dirbantys VSDFV buveinėje, su kuo atsakovė nesutiko, nurodydama, kad sąvoka administracijos pareigūnai nėra siejama su darbuotojų darbo vieta, o reiškia darbuotojus, kurie pagal savo kompetenciją turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams, atsakovės nuomone, į rinkimų komisiją buvo paskirti 2 administracijos darbuotojai – VSDFV Veiklos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja I. V. ir VSDFV Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas J. E..

Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai tapatina darbdavio administracijos pareigūnus su darbuotojais, dirbančiais VSDFV buveinėje. Pagrįstas atsakovės teiginys, jog administracijos pareigūnai yra tik tie darbuotojai, kurie pagal savo kompetenciją turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams, tuo tarpu jų darbo vieta (organizacijos buveinėje ar ne) jų priskyrimui administracijos pareigūnams neturi jokios įtakos. Taigi, darbuotojo priskyrimą darbdavio administracijos pareigūnui lemia jo pareigos, jam suteiktų įgaliojimų visuma, bet ne jo fizinė darbo funkcijų atlikimo vieta. Kaip nustatyta aukščiau, į rinkimo komisiją darbdavė paskyrė 6 darbuotojus, iš kurių 4 darbuotojai skirtinguose VSDFV skyriuose užėmė vyriausiųjų specialistų pareigas, likę 2 darbuotojai – I. V., dirbanti VSDFV Veiklos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos pareigose, ir J. E., dirbantis VSDFV Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose. Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju į rinkimų komisiją buvo paskirti 2 darbdavės administracijos pareigūnai, t. y. darbuotojai turintys įgaliojimus duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams (VSDFV Veiklos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja I. V. ir VSDFV Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas J. E.), ir 4 darbuotojai, neturintys tokių įgaliojimų, vadinasi, tokiu būdu sudarius rinkimų komisiją DK 171 straipsnio 2 dalyje nustatyta rinkimų komisijos sudėties proporcija nebuvo pažeista, ieškovo argumentai dėl DK 171 straipsnio 2 dalyje nustatytos rinkimų komisijos sudėties proporcijos pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

Ieškovas, vadovaudamasi DK 171 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių rinkimų komisiją, kelia klausimą dėl rinkimų komisijos sudarymo datos tinkamumo. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, t. y. naujojo DK įsigaliojimo pereinamuoju laikotarpiu, VSDFV privalėjo sudaryti rinkimų komisiją iki 2018 m. sausio 1 d., kaip ją imperatyviai įpareigojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalis, šio įstatymo nuostatos pereinamuoju laikotarpiu (iki 2018 m. sausio 1 d.) yra specialios normos DK 171 straipsnio 2 dalies atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju VSDFV pareiga vadovaujantis DK 171 straipsnio 2 dalimi sudaryti rinkimų komisiją per dvi savaites atsiradus DK nustatytoms sąlygoms kiltų nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. pasibaigus naujojo DK įsigaliojimo pereinamajam laikotarpiui. Šiuo atveju rinkimų komisija vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 20 d. (el. b. t. I, b. l. 95–96), taigi, iki 2018 m. sausio 1 d., todėl konkreti data, kuomet VSDFV buvo pateikta informacija apie profesinės sąjungos narių skaičių, kuris yra mažesnis nei 1/3 visų darbdavės darbuotojų, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. vasario 20 d. įvyko VSDFV darbo tarybos rinkimai, kurie vyko Vilniuje, VSDFV patalpose adresu Konstitucijos pr. 12-101 nuo 10.00 val. iki 15.00 val., ir Radviliškyje, adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 32 nuo 9.00 val. iki 11.00 val., rinkimuose dalyvavo 168 įstaigos darbuotojai, rinkimus vykdė visi VSDFV direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-670 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ paskirti rinkimų komisijos nariai (el. b. t. I, b. l. 21–24, 97–98). Ieškovo įsitikinimu, atsakovė nesudarė sąlygų visiems darbuotojams dalyvauti rinkimuose, nes balsuoti buvo galim tik dvejose, o ne trijose vietose, buvo nustatytas per trumpas balsavimo laikas, nebuvo imtasi veiksmų, jog darbuotojai, esantys vaiko priežiūros, motinystės, tėvystės ar nėštumo, gimdymo atostogose ar dėl kitų pateisinančių priežasčių nedirbantys (neatliekantys) funkcijų ir negalintys atvykti į paskirtas vietas, galėtų tinkamai pasinaudoti balsavimo teise.

Pabrėžtina, kad kiekvienas darbuotojas, turėdamas visą informaciją apie vykstančius darbo tarybos rinkimus, pats sprendžia, dalyvaus jis rinkimuose ar ne, privalomos pareigos atvykti į rinkimus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatų jis neturi. Teismas, įvertinęs tai, kad visa informacija apie galimybę siūlyti kandidatus į darbo tarybos narius, informacija apie pasiūlytus kandidatus, apie tolesnę darbo tarybos rinkimų eigą bei darbo tarybos rinkimų laiką ir vietą (el. b. t. I, b. l. 99–108) darbuotojams išsamiai ir iš anksto buvo pateikta darbiniais elektroniniais laiškais, nesantiems dėl pateisinančių priežasčių darbo vietoje – asmeniniais elektroniniais laiškais (dėl to byloje ginčo nėra), bei tai, kad atsakovė, organizuodama darbo tarybos rinkimus atsižvelgė į įstaigos specifiką ir rinkimus organizavo dvejose vietose, t. y. ten, kur dirbo daugiausiai įstaigos darbuotojų, o Vilniuje, kitose patalpose nei vyko darbo tarybos rinkimai Vilniuje, dirbantiems darbuotojams organizavo tarnybinį transportą jų atvežimui į balsavimo vietą, įrodymų, kad buvo gauta kitose vietose dirbančių darbuotojų prašymų organizuoti transportą, nėra, atsižvelgęs į tai, kad rinkimų teisę rinkimų dieną turėjo 252 darbuotojai, iš kurių dauguma (168 įstaigos darbuotojai) rinkimuose dalyvavo (el. b. t. I, b. l. 54–57), bei tai, kad darbuotojų skundų dėl rinkimų trukmės ir/ar rinkimų laiko/vietos atsakovei nebuvo pateikta, daro išvadą, kad atsakovė paskyrė tinkamą rinkimų laiką ir vietą, rinkimų trukmė ir vietos buvo pakankamos tam, kad visi įstaigos darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teise dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovė nesudarė sąlygų visiems darbuotojams dalyvauti rinkimuose, atmetami kaip nepagrįsti.

Ieškovo įsitikinimu, rinkimams vykdyti buvo naudojamos netinkamos tokiems tikslams balsadėžės, nes jų forma ir dydis neužtikrino, kad balsavusiųjų asmenų balsavimo biuletenių nebūtų galimybės pakeisti, išimti ar kitaip suklastoti rinkimų rezultatus. Teismas pabrėžia, kad DK nenustato konkrečių reikalavimų balsadėžei, todėl teismas, įvertinęs tai, kad įrodymų, jog balsavimo biuleteniai buvo pakeisti, išimti iš balsadėžės ar kitaip suklastoti rinkimų rezultatai, byloje nėra, be to, į rinkimų komisijos narius buvo paskirtas vienas profesinės sąjungos atstovas (A. B.), daro išvadą, jog tai, kad rinkimų metu iš balsadėžės, ieškovo teigimu, kyšojo balsavimo biuleteniai jokios įtakos balsavimo rezultatams neturėjo, rinkimų metu rinkimų patalpose nuolat būnant ne mažiau nei 2 rinkimų komisijos nariams (dėl to ginčo byloje nėra) rinkimo slaptumo principas pažeistas nebuvo, įrodymų apie kitokio pobūdžio atliktus rinkimų slaptumo principo pažeidimus taip pat nėra.

Pažymėtina, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas (DK 171 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, VSDFV profesinė sąjunga pasiūlė tris kandidatus į darbo tarybą, vienas iš pasiūlytų kandidatų buvo ieškovas (el. b. t. I, b. l. 105–107).

Ieškovo manymu, DK normos suponuoja tai, jog VSDFV turėjo būti renkami penki darbo tarybos nariai, iš kurių keturi nariai turėjo būti renkami iš darbdavės kandidatų, o vienas – iš profesinės sąjungos kandidatų, tačiau atsakovė elektroniniuose laiškuose nepagrįstai darbuotojams šių rinkimų proporcijų nepaaiškino, tokios informacijos nebuvo nurodyta ir balsavimo biuleteniuose, darbuotojams buvo leista rinktis bet kuriuos penkis kandidatus, nepriklausomai nuo to, kieno tie kandidatai – profesinės sąjungos ar darbdavės, todėl, ieškovo įsitikinimu, galiojančiais balsavimo biuleteniais turėjo būti pripažinti tik tie, kuriuose rinkimuose dalyvavę darbuotojai pažymėjo keturis darbdavio kandidatus ir vieną profesinės sąjungos kandidatą.

Pabrėžtina, kad pagal DK 171 straipsnio 5 dalies nuostatas, vienas (daugiausiai balsų gavęs kandidatas) iš profesinės organizacijos siūlytų kandidatų privalomai turi būti išrinktas į darbo tarybą, nepriklausomai nuo kitų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų surinktų balsų. Ieškovo argumentai, jog atsakovė elektroniniuose laiškuose darbuotojams nepaaiškino vyksiančių rinkimų ir jų rezultatų apskaičiavimo tvarkos, nepagrįsti – iš darbuotojams 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. sausio 25 d., 2018 m. vasario 5 d. siųstų elektroninių laiškų turinio (el. b. t. I, b. l. 99–107) nustatyta, kad darbuotojams buvo paaiškinta, kad į darbo tarybą bus renkami penki nariai, vienas iš jų – iš VSDFV veikiančios profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų, be kita ko, jiems buvo suteikta informacija apie konkrečius profesinės sąjungos pasiūlytus ir rinkimuose dalyvausiančius profesinės sąjungos kandidatus; balsavimo biuletenyje (el. b. t. I, b. l. 152) taip pat buvo suteikta informacija apie konkrečius profesinės sąjungos pasiūlytus ir rinkimuose dalyvausiančius profesinės sąjungos kandidatus ir paaiškinta, jog kandidatas iš profesinės sąjungos pasiūlytų sąrašo, surinkęs daugiausiai balsų iš profesinės sąjungos teiktų kandidatų, bus išrinktas į darbo tarybą. Taigi, atsakovė tinkamai informavo darbuotojus apie profesinės sąjungos pasiūlytus kandidatus bei tinkamai paaiškino DK įtvirtintą vieno iš profesinės sąjungos pasiūlyto kandidato garantiją būti išrinktu darbo tarybos nariu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius (DK 171 straipsnio 7 dalis), tačiau pareigos darbuotojams privalomai balsuoti už profesinės sąjungos pasiūlytą kandidatą DK nenustato. Taigi, kaip teisingai nurodė atsakovė, balsuojantys darbuotojai turėjo teisę patys spręsti, ar balsuoti už profesinės sąjungos pasiūlytus kandidatus, ar nebalsuoti, ar balsuoti už vieną iš jų, ar už du, ar už visus tris, o likusius balsus atitinkamai atiduoti kandidatams iš bendro darbuotojų sąrašo, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nenustatė darbuotojams privalomos pareigos vieną balsą skirti būtinai profsąjungos pasiūlytam kandidatui ir leisdama jiems balsuoti už bet kuriuos penkis pasiūlytus kandidatus į darbo tarybą DK 171 straipsnio 7 dalies nuostatomis vadovavosi tinkamai. Taigi, darbuotojams buvo suteikta visa informacija, kokiu būdu bus skaičiuojami rezultatai, balsuodami už pasirinktus kandidatus darbuotojai žinojo, kurie iš kandidatų yra VSDFV veikiančios profesinės sąjungos pasiūlyti kandidatai, tačiau jų pasirinkimo laisvės balsavimo metu rinktis penkis bet kuriuos kandidatus atsakovė negalėjo riboti ir pagrįstai to nedarė, taip pat atsakovė pagrįstai būtent tik tuos biuletenius, kuriuose buvo pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas darbo tarybos narių skaičius, pripažino negaliojančiais. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nepagrįsta ieškovo 2018 m. balandžio 20 d. atlikta ir į bylą pateikta balsavimo rezultatų analizė (el. b. t. II, b. l. 26).

Teismas, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta anksčiau, bei įvertinęs rinkimuose dalyvavusių kandidatų surinktus balsus, konstatuoja, jog atsakovė balsavimo biuleteniuose kandidatų sąrašą pateikė tinkamai, pagrįstai nenustatė darbuotojams privalomos pareigos vieną balsą skirti privalomai profsąjungos pasiūlytam kandidatui, tokiu būdu, t. y. leisdama darbuotojams balsuoti už bet kuriuos penkis pasiūlytus kandidatus į darbo tarybą, atsakovė užtikrino rinkėjų visuotinę ir lygią rinkimų teisę, todėl pagrindo naikinti VSDFV darbo tarybos rinkimų rezultatus nėra.

Kartu pažymėtina, kad ieškovo prašymo dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų išnagrinėjimo terminas nedaro įtakos darbo tarybos rinkimų rezultatų teisėtumo nustatymui.

Vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis teismas konstatuoja, kad pagal bylos medžiagą nėra pagrindo teigti, jog VSDFV darbo tarybos rinkimų metu buvo šiurkščiai pažeistos DK nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus. Teismo vertinimu, ieškovas, negalėdamas susitaikyti su nepatekimu į darbo tarybą, siekia bet kokiu būdu rinkimų rezultatų panaikinimo, tačiau jokio pagrindo rinkimų rezultatų naikinimui nėra ir todėl ieškovo reikalavimas panaikinti rinkimų komisijos 2018 m. kovo 2 d. sprendimą, pripažįstant, kad organizuojant ir vykdant VSDFV darbo tarybos rinkimus buvo padaryti šiurkštūs DK pažeidimai, kurie turėjo įtakos nustatant rinkimų rezultatus, t. y. panaikinti VSDFV darbo tarybos rinkimų rezultatus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nei atsakovė, nei VSDFV nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų joms priteisimo, todėl pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo joms klausimą nėra.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo R. S. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.