Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Byla Nr. ATP-441-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
ATP-441-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-441-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-13436-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 45.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. ir nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 26 d., apie 10.58 val., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Savanorių pr. – Vaduvos g., Vilniuje, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/val., važiavo 105 km/val. greičiu, viršydamas po paklaidos nustatytą greitį daugiau kaip 54 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė vaizdinę ir garsinę medžiagą bei rašytinį paaiškinamąjį raštą pateiktai medžiagai, kuriame nurodė, jog pateikta vaizdo ir garso medžiaga yra iš jam priklausančio vaizdo ir garso registratoriaus MINI CAR DVR HD 720, kuris yra sumontuotas tarnybiniame automobilyje. Apylinkės teismo buvo prašoma peržiūrint vaizdo ir garso medžiagą atkreipti dėmesį į garso įrašą, kuris patvirtina A. A. vairuojamo automobilio buvimo vietą ir laiką. Iš garso ir vaizdo įrašo matyti, kad (failas Nr. P1CT8369) automobilio buvimo vieta - Trakų pl., aiškiai girdimas apelianto telefoninis pokalbis su žmona S. A. tel. Nr. +370 612 45537, kuris patvirtina automobilio buvimo laiką ir vietą. Pokalbio pradžia 10:56:07 ir trukmė 00:00:34, pokalbis baigtas 10:56:41. Iš teismui pateikto garso įrašo gerai girdisi, kaip po kelių sekundžių radijo stotis (106,8 banga) praneša, kad iki 11:00:00 liko trys minutės, t.y. tuo metu buvo 10:57:00 ir automobilis Galvės g./Kirtimų g. sankryžoje kirto viaduką. Pateiktame vaizdo įraše PICT8369 ir PICT8370 aiškiai matyti, kad visą kelią Galvės gatve iki Savanorių pr. A. A. automobilį vairavo, laikydamasis saugaus ir vienodo atstumo nuo priekyje jo automobilio važiavusio sunkvežimio, todėl jo vairuojamas automobilis jokių realių galimybių viršyti leistino greičio neturėjo. Įraše (failo Nr. PICT8370) matyti, kad automobilis rieda pastoviu nedidėjančiu greičiu. Savanorių pr., automobiliui esant apytiksliai nuokalnės viduryje, radijo stotis pranešė apie 11:00:00 valandos 200 sek. žinias. Pirmosios instancijos teismui faile Nr. PICT8371 pateiktas vaizdo ir garso įrašas, pasak apelianto, patvirtina jo vairuojamo automobilio sustojimą, stabdant kelių patruliui. Garso įraše girdisi, kaip policijos patrulis informuoja pažeidėją apie užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą - leistino greičio viršijimą 55 km/val. Surašyto kelių eismo taisyklių pažeidimo protokole yra nurodytas užfiksuoto pažeidimo laikas 10:58:00 ir vieta - Vaduvos g. ir Savanorių pr. sankryža, tuo tarpu apelianto vairuojamo automobilio sustabdymo vieta yra vos keli šimtai metrų nuo nurodytos pažeidimo vietos.

Toliau aiškinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, skunde nurodoma, kad A. A. sustabdžius vairuojamą transporto priemonę, prie automobilio priėjęs pareigūnas pareikalavo pateikti dokumentus, apeliantui buvo parodytas radaro ekranas, kuriame užfiksuotas 105 km/h greitis. Su pareigūnu A. A. nesiginčijo, sutiko, kad galbūt leistiną greitį viršijo, nes važiavo iš patikrinimo ir buvo užsigalvojęs. Pareigūnams surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pastebėjo, kad pažeidimo fiksavimo laikas nurodytas 10.58 val., kai tuo tarpu, 11.00 val. pastarasis buvo maždaug už 3-4 min. kelio nuo tariamos pažeidimo vietos. Apeliantui sugrįžus prie pareigūnų ir paprašius dar kartą parodyti fiksuotą pažeidimo laiką ir automobilio greitį, buvo informuotas, kad rodmenys „nusinulino“. Nuvykus į nuovadą A. A. bandė paaiškinti pareigūnams, kad įvyko klaida ir greičio matavimo prietaisas jokiu būdu nurodytu laiku negalėjo fiksuoti jo vairuojamo automobilio greičio. Paprašius pateikti greičio matavimo prietaiso techninę charakteristiką, iš kurios būtų matyti fiksuoto greičio ekrane išsaugojimo laikas, buvo informuotas, kad parodymai ekrane išsaugomi 10 min. Aplinkybė, kad fiksuoti duomenys išnyko per mažiau nei 10 min., sukėlė abejonių.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pareigūnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „BerkutR“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukciją, kurioje nurodyta, kad greičio matavimo prietaise esantis laikrodis, gali veikti dviem režimais - rodyti laiką, kada buvo užfiksuotas greitis ir taimeris, rodantis laiką, praėjusį nuo fiksavimo momento, kad bet kuriuo atveju užfiksuota greičio reikšmė per 10 min. iš displėjaus išnyks, bei kad greičio matavimo prietaise jį paruošiant darbui laikrodžio parodymai nustatomi rankiniu būdu. Teismas vertino, kad nedidelis laiko skirtumas tarp greičio matavimo prietaise užfiksuoto greičio fiksavimo laiko (10.58 val.) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimo sustabdymo laiko, galėjo atsirasti dėl skirtingų laikrodžių nustatymų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnas D. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog protokole rašomas tas laikas, kuris fiksuojamas, rodo tą greitį, kuris yra nustatytas „BerkutR“, gali būti kelių sekundžių ar minutės paklaida. Nagrinėjamu atveju matavimo prietaiso fiksuotas laikas yra 10.58 val., o pareigūnai A. A. sustabdė apie 11.04 val. Esant šiai faktinei situacijai matyti, kad prietaiso parodymo ir esamo laiko paklaida yra 5-6 min. Prietaiso fiksuoti parodymai displėjuje matosi 10 min., vadinasi, esant 5-6 min. paklaidai tarp prietaiso ir esamo laiko, parodymai prietaise buvo matyti atitinkamai iki 11.08 val. (pagal prietaise nustatytą laiką) ir iki 11.14 val. (pagal esamą laiką). Pareigūnas nurodė, kad, kol sustabdo automobilį, praeina 2-3 min., iš ko darytina išvada, jog prietaise fiksuotas laikas matosi dar 7- 8 min. Jeigu laikyti, kad prietaise nustatytas laikas yra su paklaida, kaip kad teigia pareigūnas, prietaise nurodytas laikas 10.58 val., o realus fiksuotas greitis yra 11.04 val., tai rodmenys turėjo išnykti pagal esamą realų laiką 11.14 val., o ne kaip teigia pareigūnas 11.08 val. (prietaiso laiką), nes taikoma 5-6 min. paklaida. Tačiau apeliantui, praėjus maždaug 1 min. po sustabdymo, paprašius parodyti fiksuotą greitį, pareigūnai paaiškino, kad jis išnyko. Rodmenims išnykus po 3-4 min. nuo tariamo mano automobilio greičio fiksavimo, kyla pagrįstų abejonių, kad pareigūnai apeliantui pateikė ne jo automobilio fiksuotą laiką.?

Akcentuojama ir tai, kad teismo posėdžio metu pareigūnas nurodė, jog A. A. vairuojamo automobilio greitį fiksavo išlipęs iš tarnybinio automobilio. Pareigūnui fiksuojant greitį išlipus iš automobilio, stovint šalikelėje, o apeliantui važiuojant viena eismo juosta, nebuvo jokių trukdžių pareigūnui jį stabdyti išėjus į kelią, tačiau iš teismui pateiktos vaizdo registratoriaus medžiagos matyti, kad pareigūno kelio ruože ar šalia jo nebuvo, jis apelianto išlipęs iš automobilio nestabdo, o stabdo švyturėlių pagalba, todėl ir šie pareigūno D. N. parodymai vertintini kritiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į A. A. apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str., įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo bei taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teismo posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas ATPK 257 str. reikalavimų, nenustatyti jokie procesiniai įstatymo pažeidimai, kurie turėtų įtakos apylinkės teismo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, matyti, kad A. A., 2013 m. lapkričio 26 d., apie 10.58 val., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Savanorių pr. – Vaduvos g., Vilniuje, esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/val., važiavo 105 km/val. greičiu, viršydamas po paklaidos nustatytą greitį daugiau kaip 54 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Pagal Kelių eismo taisyklių 133 p., vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATPK 124 str. 6 d. užtraukia atsakomybę asmeniui, jei jis nustatytą greitį viršija daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, pastebėtina, kad 2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio patrulis D. N. savo tarnybiniame pranešime paaiškino, jog jis su patruliu E. G. 2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus mieste, Savanorių pr. – Vaduvos g. sankryžoje, nuo 10.00 val. iki 13.00 val., vykdė greičio kontrolę. Minėtame kelio ruože leistinas važiavimo greitis – 50 km/h. Tuo metu greičio matuoklis „BerkutR“ 0709073 užfiksavo 105 km/h važiavimo greitį. Automobilis „VW Passat“ tuo metu važiavo nuo Kauno miesto pusės link Savanorių pr., minėtas automobilis buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį „VW Passat“ vairavo A. A., kuris su padarytu pažeidimu sutiko, gailėjosi dėl jo padarymo (b. l. 3).

Tai, kad A. A. pažeidimo padarymo metu sutiko su nustatytu jo automobilio važiavimo greičiu patvirtina ir 2013 m. lapkričio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas asmens pasiaiškinimas, kuriame nurodoma, kad A. A. pažeidimo padarymo metu vyko iš darbo, buvo susimąstęs, todėl nepastebėjo greitį ribojančių kelio ženklų, dėl pažeidimo labai gailisi (b. l. 2).

Savo poziciją apeliantas pakeitė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad protokole nurodytu laiku, kada užfiksuotas greitis, toje vietoje jis net nebuvo. Jo automobilyje yra garso ir vaizdo registratorius. Sustabdžius jo vairuojamą automobilį, pareigūnas skubiai pareikalavo pateikti dokumentus. Jam (A. A.) buvo parodytas greitis per automobilio langą - 105 km/h. Susidėjęs daiktus, jis (A. A.) nusprendė, kad reikia nueiti prie pareigūno ir pakartotinai paklausti dėl užfiksuoto greičio. Jam buvo pasakyta, kad greitis „nusinulino“. Buvo įformintas protokolas. Papildomai paaiškino, kad išvažiuodamas iš „Rasmitos“, esančios Trakų plente, pasižiūrėjo laiką, buvo 10.52 val. Jo kelias nuo „Rasmitos“ iki sustabdymo yra nufilmuotas ir yra įrašytas garsas. 10.57 val. jis buvo sankryžoje Trakų plente su Kirtimų viaduku, 11.00 val. jis buvo Savanorių kalno viduryje, tolokai nuo pažeidimo padarymo vietos. Jis buvo nuvykęs į policiją ir norėjo pasakyti, kad patrulis padarė klaidą, tačiau jo neišklausė. Paprašė pateikti matavimo prietaiso technines charakteristikas, kiek laiko išsaugoma ekrane informacija. Ji išsaugoma 10 min. Tai patvirtino aplinkybę, kad tai ne jo automobilio važiavimo laikas. Jam sukėlė įtarimą tai, kad kol jis (A. A.) priėjo prie pareigūnų, praėjo minutė ar porą ir prietaisas „nusinulino“. Registratoriuje nesimato, kad pareigūnai jį stabdo, jis važiavo viena atkarpa ir buvo laiko išeiti ir jį sustabdyti, jis buvo stabdomas automobilio švyturėlių pagalba ir greitai sustojo. Visą įvykių grandinę pradėjo dėlioti, kai atvažiavo į darbą ir pasižiūrėjo vaizdo registratorių. Nepripažįsta protokolo. Situacija vaizdo registratoriuje tokia: kalbėjo telefonu, pokalbis pradėtas 10.56.07, baigtas 10.56.41., buvo Trakų plente. Privažiavus sankryžą per radiją pranešė be 3 min. 11 val., jis, A. A. buvo sankryžoje Kirtimų g. - Galvės g., važiavo už krovininio automobilio, jo nelenkė, viduryje kalno radijo laidos vedėja D. Daunoravičiūtė pasakė laiką -11 val., po 3 ar 4 min. jį sustabdė policijos pareigūnai.

Analogiškas nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes A. A. nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, joje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nedidelis laiko skirtumas tarp greičio matavimo prietaise užfiksuoto greičio fiksavimo laiko (10.58 val.) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimo sustabdymo laiko galėjo atsirasti dėl skirtingų laikrodžių nustatymų.

Remiantis policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, D. N., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, viskas buvo taip, kaip nurodyta jo tarnybiniame pranešime. Jie stovėjo Savanorių pr. 202, išvažiavime Savanorių -Vaduvos g. Teisėjai parodžius tos dienos fiksuoto greičio rodiklius, D. N. paaiškino, kad fiksuojamas greitis ir laikas, greitis fiksuojamas nuo 72 km/h ir į viršų, pažeidimo data ir laikas 10.58 val. Pasak D. N., laikosi fiksavimas, po to jis yra nuskaitomas. Nuo greičio fiksavimo vietos iki automobilio buvo gal 300 m. Anot D. N., greičio matavimo prietaisas „BerkutR“ fiksuoja važiuojančio automobilio greitį, kas 2 sekundes rodo greitį, fiksavimas laikosi 10 minučių, po to vėl išsijungia, kaip kad alkotesteris išsivalo taip ir greičio matuoklis. D. N. paaiškino, kad akivaizdžiai matėsi, jog greitį viršijo tas pats automobilis, kurio laiką jie fiksavo prietaise, protokole rašomas tas laikas, kuris fiksuojamas, rodo tą greitį, kuris yra nustatytas „BerkutR“, gali būti kelių sekundžių ar minutės paklaida. Pasak D. N., nėra galimybės pateikti neteisingus duomenis sustabdytam automobiliui, ekrane parodymai gali išbūti gal 10 minučių. D. N. paaiškino, kad A. A. neneigė, jog viršijo greitį, pastarajam buvo parodytas greitis, jis matė greitį. Nuo pažeidimo užfiksavimo iki A. A. sustabdymo praėjo gal 2 ar 3 minutės. Negalėjo būti, kad buvo užfiksuotas kito automobilio greitis. Tuo metu automobilių nebuvo, matėsi, kad važiuoja vienas automobilis. Leidžiamas greitis pakalnėje 50 km/h. Anot D. N., laiko paklaidos „BerkutR“ gali būti fiksuojamos, gali skirtis 2 ar 3 min., laikrodžiai gali būti sureguliuoti skirtingai. Aparatui vykdoma patikra, jį atestuoja ir žiūri, ar tinkamas naudoti.

Išanalizavus A. A. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl skirtingo laiko, pažymėtina, kad laiko skirtumas nebuvo toks, kokį nurodo apeliantas, t.y. 6 min. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo registratoriuje fiksuojamas laikas neatitinka realaus laiko, kadangi pastarajam fiksuojant 12:03 val., automobilyje klausoma radijo stotis „Radioekranas“ praneša, kad šiuo metu yra 10:57 val. A. A. vairuojamam automobiliui jau važiuojant Savanorių pr., visai netoli nuo pažeidimo fiksavimo vietos, radijo stotis praneša apie 11-os valandos 200 sekundžių žinias. Taigi tuo metu realus laikas buvo 11.00 val. Tuo metu, A. A. vaizdo registratorius fiksavo 12:06 val. laiką. Toliau sekant pateiktą vaizdo įrašą pastebėtina, kad policijos pareigūnų tikrai nesimato, A. A. kerta Vaduvos g. – Savanorių pr. sankryžą, staigiai sulėtina greitį, nes priekyje važiavo automobiliai, ir 12:07 val. (vaizdo registratoriaus fiksavimo laiku) A. A. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kas patvirtina, jog A. A. realus greičio fiksavimo laikas buvo ne 11.04 val., kaip jis nurodo savo apeliaciniame skunde, bet 11.01 val.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, pažeidimas buvo padarytas 10:58 val. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino policijos pareigūnas D. N., protokole fiksuojamas tas laikas, kuris būna užfiksuotas greičio matavimo prietaise. Iš byloje pateiktų greičio matavimo prietaiso „BerkutR“ 2013 m. lapkričio 26 d. rodmenų, matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d. 10.58 val. užfiksuotas 55 km/h greičio viršijimas, nustatyta, kad automobilis važiavo 105 km/h greičiu, kas visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes. Abejoti greičio matavimo prietaiso „BerkutR“ greičio fiksavimo rodmenimis nėra pagrindo. Byloje pateiktas šio prietaiso 2013 m. liepos 2 d. patikros sertifikatas patvirtina, kad greičio matuoklis „BerkutR“ Nr. 0709073, yra tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2014 m. liepos 1 d. (b. l. 22). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. vasario 11 d. rašto Nr. 10-10-S-2648, AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduotame greičio matavimo prietaiso „BerkutR“ Nr. 0709073 metrologinio patikrinimo sertifikate Nr. 1404395 galima minėto prietaiso laikrodžio ir matavimo laiko paklaida nenurodoma. Tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. vasario 11 d. rašte Nr. 10-10-S-2744 nurodyta, kad greičio matuoklio „BerkutR“ laikrodžio ir matavimo laiko paklaida netaikoma. Byloje pateiktos Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo instrukcijos 7.1.8 punkte nurodyta, kad šio prietaiso laikas yra nustatomas rankiniu būdu (b. l. 28).

Šių aplinkybių kontekste, byloje surinktais ir ištirtais objektyviais įrodymais patvirtinus, kad prietaiso „Berkut“ fiksavimo laikas nustatomas rankiniu būdu, darytina pagrįsta išvada, kad jame fiksuojamas laikas gali skirtis nuo realaus, radijo stočių pranešamo laiko. Apeliacinės instancijos nustatyta 3 min. paklaida esant tokiai situacijai yra galima ir ji nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės už nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 50 km/h.

Kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad greičio matuoklis galėjo fiksuoti kito automobilio greitį. Pastebėtina, kad iš paties apelianto pateikto vaizdo įrašo matyti, jog važiuodamas Galvės gatve, jis visą laiką važiavo už sunkvežimio, tačiau įvažiavęs į Savanorių pr. esantį keturių juostų priešingų krypčių kelią su skiriamąja juosta, minėtą sunkvežimį aplenkė. Už sunkvežimio jokių kitų automobilių nebuvo, todėl A. A. šiame kelyje važiavo vienas, kitus keliu važiuojančius automobilius jis prisivijo tik kirtęs Vaduvos g. – Savanorių pr. sankryžą, kurioje ir buvo užfiksuotas pažeidimo padarymo faktas. Šios aplinkybės paneigia apelianto samprotavimus, kad policijos pareigūnai galimai užfiksavo kito automobilio greitį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, procesiniai pažeidimai nustatyti nebuvo. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė