Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1719-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
2S-1719-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14287-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Suinteresuotas asmuo
L. P., S. P.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1719-563/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14287-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-21614-864/2014 pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – L. P. ir S. P..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų reiškė reikalavimus nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/14/00354 ir atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimo iš skolininko klausimą, kol bus išspręstas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Teigė, kad 2014-04-02 buvo gautas antstolio 2014-04-01 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-20 vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1125-331/2014, bei raginimas per 10 dienų sumokėti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad gavus advokato P. B. prašymą, pareiškėjas 2014-02-24 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-1602, pateikė advokatui jo prašomą informaciją. Be kita ko, šiame rašte paaiškino, kad nėra jokios galimybės pateikti informacijos, kokiai tiksliai valstybės išperkamosios žemės kategorijai priklauso iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė, koks plotas, kada tiksliai iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė perleista konkretiems asmenims. Pateikus raštu atsakymą advokatui P. B., buvo įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1125-331/2014. Todėl antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo savo patvarkymu atsisakyti šį dokumentą priimti. Įvertinus aplinkybę, kad įsiteisėjęs sprendimas jau įvykdytas ir antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui, raginimas sumokėti vykdymo išlaidas, pareiškėjo teigimu, laikytinas nepagrįstu (b.l. 6-9).

Antstolis 214-04-17 patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-20 išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1125-331/2014 dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų 2013-04-22 prašymą dalyje, kurioje pareiškėjai prašo pateikti informaciją, kokiai valstybės išperkamosios žemės kategorijai priklauso iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė (duomenys neskelbtini)., nurodyti tikslų žemės kiekį, kokiems asmenims ir kada ši žemė buvo perleista ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bei suteikti išieškotojams prašomą informaciją arba dėl informacijos (jos dalies) neteikimo priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, išieškotojo L. P. naudai. Teigė, kad 2014-04-01 priimant patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nebuvo. Antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas savo turiniu ir forma atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, buvo aiškus ir jo pateikimo metu kliūčių jam priimti vykdyti nebuvo. Taigi antstolio teigimu, nebuvo jokio įstatyminio pagrindo nesivadovauti sprendimo rezoliucija. Iš pateiktos advokatui informacijos matyti, kad skolininko pateikta informacija yra bendro pobūdžio, kuri negali būti laikoma tinkamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1125-331/2014 įvykdymu. Vykdomasis raštas yra išduotas 2014-03-20, t. y. praėjus mėnesiui laiko nuo informacijos advokatui pateikimo, dėl ko akivaizdu, kad pateiktos informacijos nepakako, jog vykdomasis dokumentas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nebūtų priimtas. Pareiškėjas pateikdamas informaciją nesurašė tinkamo administracinio akto, taigi dėl prašomos informacijos neteikimo pareiškėjas nepriėmė jokio sprendimo (b.l. 2-5).

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-01-13 sprendime aiškiai nurodė, kokia konkreti informacija turėtų būti pateikta arba priimtas sprendimas dėl jos neteikimo. Savo ruožtu pareiškėjas pateikė tik bendrojo pobūdžio informaciją, kuri negali būti laikoma visišku teismo sprendimo įvykdymu. Nebuvo priimtas ir sprendimas dėl informacijos neteikimo pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus. Pareiškėjas turėjo pateikti visą informaciją apie visą kaimo žemę. Todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas (b.l.22-25).

Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, jog antstolis 2014-04-01 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-20 išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1125-331/2014 dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjų 2013-04-22 prašymą dalyje, kurioje pareiškėjai prašo pateikti informaciją, kokiai valstybės išperkamosios žemės kategorijai priklauso iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė (duomenys neskelbtini), nurodyti tikslų žemės kiekį, kokiems asmenims ir kada ši žemė buvo perleista ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bei suteikti jiems prašomą informaciją arba dėl informacijos (jos dalies) neteikimo priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 str.1 d. nuostatas. Tiek 2014-04-01 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek 2014-04-01 raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2014-04-02 buvo įteikti pareiškėjui. 2014-04-11 antstoliui buvo pateiktas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimas jau yra įvykdytas, dėl ko 2014-03-20 išduotas vykdomasis raštas neturėjo būti antstolio priimtas vykdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, būtent tai, kad vykdomojo rašto pateikimo momentu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimas jau buvo įvykdytas, lemia antstolio veiksmų neteisėtumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad priimtas vykdyti vykdomasis raštas yra išduotas dėl įpareigojimo atlikti vykdomajame rašte nurodytus veiksmus. CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatyta antstolio pareiga patikrinti, ar pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, atsiranda tik administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais. Taigi vien antstoliui pateikto vykdomojo rašto pobūdis nagrinėjamoje byloje skiriasi nuo CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatyto bei vienareikšmiškai lemiančio antstolio pareigą patikrinti, ar šis vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.

Atsižvelgta į kasacinio teismo išaiškinimą, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomojo rašto pateikimo momentu, antstoliui nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie galimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimo įvykdymą. Priimant vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui nebuvo jokių abejonių dėl šio dokumento vykdytinumo. Jokių kitų aplinkybių, galėjusių būti kliūtimi priimti vykdomąjį raštą vykdyti, pareiškėjas nenurodė. Teismas konstatavo, kad antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, pagrįstai galėjo preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka.

Vykdomojo rašto priėmimo metu antstolis neturėjo pareigos imtis atitinkamų veiksmų, siekiant įvertinti, ar vykdomasis raštas dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus yra įvykdytas ir ar įvykdytas tinkamai. Aplinkybių, ar tokio pobūdžio vykdomojo rašto įvykdymas tinkamas, vertinimas nėra antstolio kompetencijos ribose. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teismo sprendimo tinkamo vykdymo. Todėl, nenustačius jokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis turi teisę pasinaudoti CPK nustatytomis priemonėmis kilusiems klausimams spręsti. Jei skolininkas nurodo, kad jis sprendimą įvykdė, bet išieškotojas nesutinka su tuo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, laikoma, kad tarp šalių yra ginčas ir antstolis surašo CPK 771 str. nurodytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipiasi į teismą dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pagal CPK 284 str., arba dėl baudos skyrimo, arba teismo sprendime nustatytų pasekmių taikymo. Tokiu būdu teismas, spręsdamas antstolio prašymą, įvertina ir pasisako, ar sprendimas yra įvykdytas tinkamai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis, galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą apie kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvimą, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių prašymo atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimo iš skolininko klausimą, kol bus išspręstas klausimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, tenkinimo būtinumą ir pagrįstumą (CPK 178 str.). Konstatavęs, kad vykdomasis raštas priimtas vykdyti teisėtai, teismas sprendė, kad nėra pagrįstas pareiškėjo prašymas atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimo iš pareiškėjo klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ( b.l.32-38), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1125-331/2014 bylos nagrinėjimo metu teismui ir pareiškėjams buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini)buvo rėžinis ir tokiame kaime pagal nustatytus reikalavimus kartografavimas neatliekamas. Pareiškėjai prašymu tikėjosi sužinoti, kurioje konkrečioje vietoje jiems priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į Z. S. valdytą iki nacionalizacijos žemę ir kam ji konkrečiai buvo perleista, tačiau, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis, tokios informacijos pareiškėjams iš esmės institucija neturi galimybės pateikti, be to teisės aktuose nenumatyta atlikti kartografavimo veiksmų rėžiniame kaime. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu įpareigojo instituciją pareiškėjams arba pateikti prašomą informaciją, arba jos neteikti, nurodant neteikimo priežastis.

Pareiškėjas, neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-1125-331/2014 sprendimo ir įsiteisėjus jam, jį įvykdė nustatytais terminais pateikdama pareiškėjams teiktiną informaciją.

Suinteresuoti asmenys siekia gauti informaciją apie visus (duomenys neskelbtini).žemės savininkus, suabsoliutina savo teisę gauti informaciją, dokumentų kopijas. Tokią informaciją pareiškėjai dar iki kreipimosi į teismą galėjo gauti kreipdamiesi į VĮ Registrų centrą, ar tiesiog pasinaudodami advokato turimomis prieigomis prie VĮ Registrų centro duomenų bazės, kur galima gauti visą informaciją apie (duomenys neskelbtini).esančius žemės sklypų savininkus, žemėvaldų žemės paskirtį, dydį, pagrindą ir datą nuosavybės teisės registracijai. Tačiau pareiškėjai, nebendradarbiavo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo institucijai nereikšdami nei pretenzijų, nei informuodami, kad jiems pateikta informacija neaiški.

Šalies argumentai

Apeliantas advokatui P. B. pateikė prašomą informaciją 2014-02-24 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-1602. Minėtame rašte dar kartą paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).buvo rėžinis, todėl nėra jokios galimybės pateikti informacijos, kokiai tiksliai valstybės išperkamos žemės kategorijai priklauso iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė. T.y. nėra aišku, kurioje kaimo vietoje buvo nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė. Dėl tos pačios priežasties negalima iš esmės pasakyti, koks plotas, kada tiksliai iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta Z. S. žemė perleista konkretiems asmenims. Skyrius taip pat pateikė advokatui P. B. (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės projektinę medžiagą, kuri buvo skelbiama viešai, t.y. buvo pateiktos dokumentų patvirtintos kopijos.

Pateikdamas raštu atsakymą ir turimus dokumentus pareiškėjų atstovui advokatui P. B., apeliantas įvykdė įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimą, todėl vykdymo procesas iš viso negalėjo būti pradėtas. Apie tai, kad advokatą P. B. netenkina pateikta informacija, ar kad jam kyla kokių neaiškumų, Skyrius negavo jokių pretenzijų, paklausimų. Skyrius advokatui pateikė informaciją, atsižvelgdamas į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, rašte nurodė apskundimo tvarką.

Atsižvelgiant į CPK 651 str. 1 d., 2 d. 7 p., antstolis turėjo įvertinti, kad advokatas gavo raštu visą Skyriuje turimą informaciją ir dokumentus vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą ir turėjo savo patvarkymu atsisakyti jį priimti, o gavęs Skyriaus skundą - vykdomąją bylą nutraukti, nes vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 str. 1 d. 9 p.). Akivaizdu, kad advokatas nuslėpęs informaciją, kad buvo gavęs dokumentus iš institucijos, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis.

Nesutinka su teismo argumentais, kad antstolis išnaudojo visas turimas prievoles ir galimybes pagal kompetenciją. Pagal CPK 651 str. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 589 str. 1 d. numatyta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Antstolis vykdomojoje byloje gavęs informaciją apie įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą turėjo pareigą išsiaiškinti, ar tinkamai sprendimas įvykdytas ar ne, kreipdamasis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą, o ne paisydamas vien išieškotojų interesų, pradėti vykdymo veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas vykdomojo rašto išdavimo apskųsti galimybės neturėjo, nes nebuvo apie išdavimą informuotas. Apie įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamą įvykdymą nepasisakė nei Vilniaus apygardos administracinis teismas vykdomajame rašte, nei antstolis nei teismas skundžiamoje nutartyje.

Iš esmės yra kilęs ginčas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo tinkamumo. Kai kyla ginčas dėl sprendimo įvykdymo ir nėra akivaizdžių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, antstolis turi vadovautis CPK 771 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-712/2013). Dėl aptartų aplinkybių, raginimas sumokėti skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas 369 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą laikytinas nepagrįstu.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys L. P., S. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.33-35) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas pateikė suinteresuotų asmenų interesus atstovaujančiam advokatui ne teismo sprendime konkrečiai nurodytą informaciją, o bendro pobūdžio informaciją, kuri negalėjo būti laikoma pilnu teismo sprendimo įvykdymu. Taigi, nepagrįstas argumentas, jog suinteresuoti asmenys nebendradarbiavo.

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog negali pateikti prašomos informacijos, nes (duomenys neskelbtini). buvo rėžinis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. LRV 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 23 p. nurodoma, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207. Nustačius, jog (duomenys neskelbtini) buvo rėžinis, apeliantas privalėjo suinteresuotiems asmenim pateikti informaciją apie visą kaimo žemę.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog suinteresuoti asmenys, siekdami gauti informaciją apie visus (duomenys neskelbtini) žemės savininkus suabsoliutina savo teisę gauti informaciją, dokumentų kopijas. Suinteresuotų asmenų teisę gauti informaciją iš paties apelianto, pripažino Vilniaus apygardos administracinis teismas. Taigi argumentas, kad ši informaciją galima gauti kitur nesusijęs su teismo sprendimo vykdymu.

Nesutinka su apelianto argumentais, susijusiais su CPK 651 str. 1 d. aiškinimu. Antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą patikrino ir išsamiai susipažino su visa jam pateikta medžiaga, įskaitant apelianto 2014-02-24 raštą bei jo priedais, ir pats nustatė, jog Skyrius nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo. Taigi, priešingai, nei apeliantas nurodo, advokatas neslėpė informacijos, kad buvo gavęs dokumentus. Mano, jog nebuvo jokio pagrindo antstoliui kreiptis į teismą LR CPK 589 str. 1 d. pagrindu, ir aiškintis ar sprendimas yra tinkamai įvykdytas ar ne.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų bei argumentų, kuriais remiantis, galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą apie kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvimą, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą nutraukti.

Skundas dėl antstolio veiksmų skolininkas grindė argumentais, jog antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, neįvertinęs CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatytos aplinkybės – kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-13 sprendimas jau yra įvykdytas, pareiškėjui raštu pateikus advokatui visą pareiškėjo turimą informaciją ir dokumentus.

Atskirąjį skundą apeliantas taip pat grindžia tais argumentais, kad antstolis D. B. vykdomojoje byloje gavęs informaciją apie įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą turėjo pareigą išsiaiškinti, ar tinkamai sprendimas įvykdytas ar ne, kreipdamasis į vykdomąjį raštą išdavusį teismą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatyta antstolio pareiga patikrinti, ar pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, atsiranda tik administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais. Nagrinėjamu atveju antstoliui pateikto vykdomojo rašto pobūdis nagrinėjamoje byloje skiriasi nuo CPK 651 str. 2 d. 7 p. nustatyto bei vienareikšmiškai lemiančio antstolio pareigą patikrinti, ar šis vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Kita vertus, apeliantas atskirajame skunde neginčija teismo išvados, kad tarp išieškotojo ir skolininko yra kilęs ginčas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo tinkamumo, taip pat apeliantas vadovaujasi ta pačia teismų praktika, kurią nurodė ir pirmosios instancijos teismas (LAT 2013-12-27 nutartis c.b. nr. 3K-3-712/2013). Akivaizdu, kad, nesant akivaizdžių sprendimo vykdymo kliūčių, bei esant ginčui dėl nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymo, tolesni galimi antstolio veiksmai (sprendimo įvykdymo išaiškinimas, sprendimo neįvykdymo aktos surašymas ir pan.) galimi tik vykdymo procese antstoliui priėmus savo žinion vykdyti vykdomąjį dokumentą. Kadangi šios bylos dalykas yra susijęs būtent su antstolio veiksmais priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtoje stadijoje antstolis neatliko visų būtinų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad vykdomoji bylą gali būti nutraukta ir vėlesnėje vykdymo stadijoje , išsprendus ginčą dėl teismo sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina ir tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, teismo sprendimo įvykdymas turi būti toks akivaizdus, kad antstolis galėtų neabejotinai įvertinti, kad tai yra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 str.). Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 15 str. 1 d. 5 p., apeliantui, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatyta pareiga teikti asmenims turimą informaciją apie vykdomą veiklą. Atsisakymas suteikti prašomą informaciją, kuri pagal įstatymus negali būti teikiama, turi būti motyvuotas, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti suteikti informaciją galima tik Įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, apelianto 2014-02-24 rašto kaip sprendimo tinkamo įvykdymo įvertinimas reikalauja papildomos teisinės analizės, išsprendžiant dėl to kilusį tarp vykdymo proceso dalyvių ginčą, tuo labiau, kad išieškotojai jau prašyme priimti vykdomąjį dokumentą, nurodė, jog tinkamo sprendimo įvykdymo negavo (v.b.l. 6). Dėl to antstolis neturėjo pagrindo priėmimo stadijoje konstatuoti, jog yra akivaizdūs kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog išieškotojų advokatas nuslėpęs informaciją, kad buvo gavęs dokumentus iš institucijos, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis, nes kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0035/14/00354 medžiagos, antstolio 2014-04-17 patvarkymo, suinteresuotų asmenų L. P., S. P. atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškinimų, antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo supažindintas su ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014-02-24 raštu bei jo priedais.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje antstolis neturėjo pagrindo šį dokumentą grąžinti jį padavusiam asmeniui, o teisėtai priėmęs jį, dėl jau aptartų aplinkybių, neturėjo pagrindo vykdomosios bylos nutraukti.

Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrįstas ir pareiškėjo prašymas atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimo iš pareiškėjo klausimą, tuo labiau, kad raginimas sumokėti vykdymo išlaidas nereiškia vykdymo išlaidų išieškojimo, nes toks išieškojimas vykdomas CPK 611 str. nustatyta tvarka, antstoliui priėmus atitinkamą patvarkymą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina