- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 1A-661-107-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00399-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- M. T.
- Nukentėjusysis
- A. S.
Teisėja Elena Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00399-2010-8
2011 m. liepos 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžio, kuriuo M. T., gim. (duomenys neskelbtini), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. S., o baudžiamoji byla nutraukta.
Pritaikius BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vienerius (1) metus vairuoti motorines kelių transporto priemones.
A. S. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. buvo kaltinamas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2010 m. lapkričio 9 d. 14 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas R. T. priklausiusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 28, 108 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, važiuodamas (duomenys neskelbtini), kirsdamas(duomenys neskelbtini) gatvę, neįsitikino, kad tai daryti yra nesaugu, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) kelio gatve automobiliu „Opel Merija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam A. S. ir su juo susidūrė. Šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata.
Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad jam paskirta aiškiai per griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neturėjo būti paskirta.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai dėl 2010-12-09 eismo įvykio yra kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Šį nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, atsirado tam tikros pasekmės, esančios tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tuo, kad jis pažeidė KET reikalavimus. Todėl apelianto nuomone, teismo padaryta išvada, kad jis neatsargų nusikaltimą padarė elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, būdamas neseniai įgijęs vairuotojo pažymėjimą, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, negali būti priežastimi ir motyvu skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nes tai yra nusikaltimo, už kurį jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, objektyvioji pusė.
Apelianto nuomone, Lietuvos Respublikos BK 67 str. teismo neįpareigoja skirti baudžiamojo poveikio priemones, o tokios baudžiamojo poveikio priemonės tik gali būti skiriamos, jeigu teismas nustatė visumą aplinkybių, duodančių pagrindą tokias baudžiamojo poveikio priemones taikyti.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jis buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs. 2010-10-21 jis buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį su tamsintais stiklais. Tuo metu jis vairavo jo tėvui R. T. priklausantį automobilį, kuris turėjo galiojantį techninės apžiūros taloną ir nebuvo jokių draudimų važiuoti šiuo automobiliu, nes techninę priežiūrą atliekantys pareigūnai, kad automobilio stiklai užtamsinti per daug, nenustatė, o jis specialių žinių neturėjo ir negalėjo žinoti, jog automobilio stiklai užtamsinti per daug. Šiuo automobiliu važinėjo jo tėvas ir jokių įtarimų dėl per daug užtamsintų stiklų nekilo. Antrą kartą buvo nubaustas už tai, kad važiavo antra eismo juosta, kai buvo laisva dešinė eismo juosta. Su šiuo pažeidimu nesutiko, kadangi tik persirikiavęs į antrą eismo juostą ir aplenkęs pirma juosta važiavusį automobilį, nespėjo persirikiuoti į pirmą važiavimo juostą. Šios nuobaudos neskundė, nes neturėjo liudytojų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, baudą sumokėjo.
M. T. nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) mokykloje 11A klasėje. Gyvena (duomenys neskelbtini), važinėja tėvui priklausančiu automobiliu į mokyklą, nes kitokio susisiekimo nėra. Pats oficialaus darbo neturi, tačiau padeda tėvams ūkininkauti. Ūkininko ūkį 2003-02-11 yra įregistravusi jo mama R. T.. Tėvai vieni apdirbti žemės ūkio darbus nepajėgia, todėl jis dirba kartu su tėvais. Tuo labiau, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje dieniniame skyriuje, jokio oficialaus darbo gauti nėra galimybės, o lėšų pragyvenimui uždirba kartu su tėvais ūkininko ūkyje. Norint lankyti mokyklą, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes visuomeninio transporto nėra. Padedant mamos vardu registruotame ūkininko ūkyje, būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes reikalinga nudirbti įvairius žemės ūkio darbus su technika.
Apeliantas aiškina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentare nurodyta, kad skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teismas turi įvertinti, ar šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. Apelianto tvirtinimu, jo darbinė veikla yra pagalba tėvo ūkininko ūkyje ir yra pagrįsta specialia teise – transporto priemonių vairavimu. Todėl paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, praktiškai yra užkirsta galimybė jam tęsti savo darbą tėvo ūkininko ūkyje, atimta galimybė turėti savo pragyvenimo šaltinį. M. T. nurodo, kad baudžiamoji byla jam yra nutraukta, kadangi su nukentėjusiuoju susitaikė, pasiskolinęs pinigų, atlygino neturinę žalą, kuri, vertinant jo materialinę padėtį, yra labai didelė, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kad galėtų dirbti tėvų ūkyje ir uždirbti lėšų skolai grąžinti.
Apelianto nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė jam neturėjo būti taikoma, nes ją taikyti teismas neprivalo. Būtinybės taikyti baudžiamojo poveikio priemonę nebuvo jokio pagrindo, kadangi piktybinių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, o eismo įvykį sukėlė atsitiktinai, tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Šalies argumentai
M. T. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-05-18 nuosprendžio dalį, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones, panaikinti, baudžiamojo poveikio priemonės jam neskirti.
Apeliaciniame teismo posėdyje apelianto gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertino tinkamai, M. T. nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Apelianto nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones – jam paskirta nepagrįstai ir šią savo nuomonę pagrindė bylos duomenimis.
(duomenys neskelbtini) S. L. M. T. charakterizuoja kaip darbštų ir tvarkingą vaikiną, kuris padeda tėvams apdirbti žemės ir ūkio darbus (b. l. 141). Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos matyti, kad jis mokosi, charakterizuojamas labai gerai (b. l. 142). M. T. du kartus kaip nepilnametis baustas už girto pasirodymą viešosiose vietose, taip pat alkoholinių gėrimų gėrimą, tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos penkios nuobaudos yra galiojančios. M. T. ne tik 2010-10-21 vairavo transporto priemonę tamsintais langais, 2010-11-06, vairuodamas automobilį, važiavo kaire eismo juosta, kai dešinė buvo laisva, tačiau 2009-07-15 vairavo mopedą, neturėdamas tam teisės (b. l. 90–91). Administracinių teisės pažeidimų gausa per neilgą laiko tarpą rodo, kad M. T. linkęs nesilaikyti įstatymų, Kelių eismo taisyklių nesilaikė ir prieš įgydamas vairuotojo pažymėjimą, o, įgijęs šį pažymėjimą, elgdamasis neatsakingai, netrukus padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo nukentėjusįjį.
Todėl apylinkės teismas M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti motorines kelių transporto priemones – paskyrė pagrįstai. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo teisė. Konkretų terminą teismas parenka atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad, uždraudus vairuoti motorines kelių transporto priemones, M. T. pajus nepatogumų, tačiau, atsižvelgęs į apelianto kaltės formą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad M. T. charakterizuojamas teigiamai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsižvelgęs į tai, jog teisė vairuoti nuteistajam reikalinga ir padedant tėvams ūkyje, teismas nustatė tik minimalų baudžiamosios poveikio priemonės terminą – vienerius metus. Laikyti, kad toks terminas prieštarauja BK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui taikant proporcines prievartos priemones, nėra pagrindo.
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentų pagrindu nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.