Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.

2026 m. kovo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje (pagreitinto proceso tvarka) išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026 m. vasario 24 d. apie 16.30 val., R. S., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, neblaivi vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, nors jai policijos pareigūno buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, ji negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, negalėjo pirštu pataikyti į nosies galą.

Kaltinamoji R. S. kalta prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo savo automobilį būdama neblaivi, prieš tai gėrė ir alkoholį. Važiuodama atsitrenkė į kitą automobilį. Būdama šoke atsisakė tikrintis neblaivumą. Dėl viso to gailisi. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant sugyventinį A. S., kuris turės galimybę daryti jai teigiamą įtaką. Pasižada nebenusikalsti.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Neblaivumo nustatymo akte kaltinamajai buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai (b. l. 58).

Liudytojas P. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir 2026-02-24 budėjo prie praleidžiamojo punkto į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val., jam tikrinant automobilį, įvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) teritoriją, jis pastebėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) teritorijos išvažiuoja automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo tiesiai link jo, todėl jis turėjo net pasitraukti, kad minėtas automobilis jo nekliudytų. Minėtam automobiliui pravažiavus, jis jį ir toliau stebėjo ir pamatė, kaip minėtas automobilis išvažiavo į priešpriešą ir kliudė stovintį automobilį UNIMOG. Matė, kad automobilis Opel Astra po to sustojo, įsijungė automobilio avariniai žibintai, tačiau iš minėto automobilio niekas neišlipo. Jis priėjo prie minėto automobilio ir pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi moteris. Jam pabandžius su ja pasikalbėti, pastaroji elgėsi neadekvačiai, nelipo iš automobilio, nepateikė jokių dokumentų. Jis moterį išlaipino iš automobilio ir nusivedė į budinčią dalį. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris svirduliavo, su ją nepavyko susikalbėti, todėl apie neblaivią vairuotoją buvo pranešta policijai. Automobilis UNIMOG apgadintas nebuvo, todėl atvykusi (duomenys neskelbtini) eismo įvykio neformino (b. l. 53-56).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis - 2026-02-24 16.42 val., buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) punkto neblaivi moteris automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Unimog, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17).??

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. S., kuri nurodė, kad yra blaivi, alkoholio nevartojo. Bandant nustatyti moters blaivumą alkotesteriu, moteris tikrintis blaivumą vengė. Paprašius moters, kad pateiktų savo dokumentus, ši elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris svirduliavo. Moters buvo pareikalauta nusistatyti neblaivumą, tačiau ji tikrintis neblaivumą atsisakė. Jai buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis teisinės pasekmės, tačiau ji vis tiek neblaivumą pasitikrinti atsisakė. Nuvedus moterį iki policijos tarnybinio automobilio ir dar kartą jos paprašius pasitikrinti neblaivumą, moteris pūsti į alkotesterį atsisakė. Moteriai buvo dar kelis kartus išaiškinti atsisakymo tikrintis neblaivumą teisiniai padariniai, tačiau ji ir toliau vengė tikrintis neblaivumą. Buvo patikrinta bendra R. S. būklė, jos paprašius eiti tiesia linija pėda po pėdos - nesugebėjo eiti ar pastovėti, svirduliavo, krito. Paprašius moters pirštų galiukais paliesti nosį - jai to padaryti taip pat nepavyko. R. S. buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, tačiau moteris pasirašyti ant procesinių dokumentų atsisakė (b. l. 4-6).

Iš aprašyto policijos pareigūnų kūno kameromis padaryto vaizdo įrašo matyti, kad buvo užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir R. S., kurios pareigūnai prašė pasitikrinti neblaivumą, nes moteris atrodė akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo, tačiau moteris atsisakė tikrintis neblaivumą. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip moteriai nustatomi neblaivumo požymiai: eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, pirštu pataikyti į nosies galą negali, sunkiai pastovi, svirduliuoja (b. l. 18-20).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2026 m. vasario 24 d. apie 16.30 val., R. S., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, neblaivi vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, nors jai policijos pareigūno buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, ji negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, negalėjo pirštu pataikyti į nosies galą.

Kadangi kaltinamoji R. S., ką pati pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojo parodymai bei anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, sėsdama už savo automobilio vairo būdama neblaivi ir jį vairuodama, atsisakydama tikrintis blaivumą, nors jai ir buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai, veikdama tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino (BK 59 str. 2 d.).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.

Kaltinamoji/jos gynėjas teismo prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sugyventinio A. S. atsakomybei pagal laidavimą.

Su laidavimo taikymu sutiko ir prokurorė.

Laiduotojas A. S. nurodė, kad jis yra kaltinamosios sugyventinis, kartu gyvena šešis metus, neteistas, kaltinamajai turės galimybę daryti teigiamą įtaką, kaltinamosios padarytą veiką vertino neigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji neteista, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Galiojančių nuobaudų neturi. Yra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji dirba, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, kaltę pripažino ir pažadėjo daugiau nenusikalsti, padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios sugyventinio prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, administracinių nusižengimų sistemingai nedaro, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą, tvirtino, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nepateisino kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, veiką vertino neigiamai.

Įvertinęs pretendento tapti laiduotoju charakterizuojančią medžiagą, jo ryšius su kaltinamąja, asmenines savybes, teismas sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju, galintis daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant prašomo laiduotojo atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad tik atsitiktinumo dėka nekilo sunkių pasekmių, į tai, kad kaltinamoji vengė tikrintis neblaivumą, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios parodymų turinį, ir daro išvadą, jog laidavimas turi būti paskirtas ilgesniam nei minimalus, tai yra dvejų metų laikui.

Dėl užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nesunki, ji nėra charakterizuojama neigiamai, turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos duomenų/aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tai yra padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nes uždraudimas naudotis specialia teise suteiks galimybę suvokti šios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą (kaltinamoji vos nekliudė žmogaus, atsitrenkė į kitą automobilį, nesitikrino neblaivumo, atsisakė pasirašyti dokumentus, (duomenys neskelbtini) buvo bausta administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivi, tada jai buvo nustatytas 1,54 % girtumas), kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, skirtina dvejų metų laikui. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta/uždrausta galimybė vairuoti transporto priemonę.

Be to, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad neblaivi kaltinamoji, jos vardu registruotu automobiliu, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, važiavo gyvenvietėje, darytina išvada, kad automobilio nekonfiskavimas gali kelti pavojų visuomenės saugumui, todėl kaltinamajai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, tai yra nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio konfiskavimas (BK 72 str. 1-3 d.).

Kardomosios priemonės.

Kaltinamajai byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 42-45), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktiniai įrodymai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 1) automobilis ir 2) automobilio registracijos liudijimas perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai, o vairuotojo pažymėjimas - VĮ „Regitra“. 3) CD laikmena su 2026-02-24 vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, paliktinas toliau saugoti su byla, įsiuvant į bylą.

Proceso išlaidos.

Kaltinamąją pagreitinto proceso metu gynė VGTP tarnybos parinktas gynėjas. Gynybos išlaidos - 200 Eur (2026-03-03 VGTPT pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad byla į teismą buvo perduota pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į tai, kad kaltinamoji įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jai numatyta įstatymu ir negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, neblaivumo patikrinimo vengimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant sugyventinį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą R. S. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 25 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant jai priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti kaltinamajai, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2026-02-25 prokuroro nutarimu automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: konfiskuojamą automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą M. J. įmonės automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Daiktinį įrodymą: kaltinamosios vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktinį įrodymą: CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Proceso išlaidų iš kaltinamosios valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).