Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-864-406/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
II-864-406/2009
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00546-2009-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-864-406/09
Teismo proceso Nr. 4-62-3-00546-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija 45 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. A. ,

nutarimą priėmusios institucijos - Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Vidai Gagienei ir Vytautui Mažučiui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2009 m. rugsėjo 22 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. buvo nubaustas administracine nuobauda – teisės medžioti atėmimu 24 mėnesiams su šaunamojo ginklo „Mauser“, optikos „Banner Buchnel“ ir dviejų šovinių konfiskavimu už tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. (Duomenys neskelbtini) miške Kauno rajone, svetimuose medžioklės plotuose, t. y. buvusiame medžioklės klubo „(Duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete medžiojo be užpildytų medžioklės dokumentų, pažeisdamas Medžioklės taisyklių 60.3 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. A. nurodo, kad į medžioklės plotus (Duomenys neskelbtini) miške, turėdamas tikslą medžioti – tykoti šernų, atvyko savo pažįstamo L. M. kvietimu. Kadangi L. M. neturėjo medžioklės lapo, jie vaikščiodami po medžioklėse plotus ieškojo medžiotojų, su kuriais galėtų kartu pamedžioti. Iki jų sulaikymo, jis buvo kartu su L. M. , nemedžiojo, nesislėpė, į bokštelį įlipęs nebuvo, jam priklausantis šaunamasis ginklas buvo šautuvo dėkle. Skunde A. A. prašė nutarimą panaikinti, tačiau teismo proceso metu jis prašė švelninti paskirtąją nuobaudą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovai su skundu nesutinka. Paaiškino, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus – medžiojo svetimuose plotuose, kuriuose leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra panaikintas, neturėdamas medžioklės lapo, jo šautuvas buvo ne dėkle, su šoviniais dėtuvėje. Mano, kad skundas nepagrįstas, prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. ).

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovai teigia, kad pareiškėjas pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus, nes medžiojo svetimuose MK „(Duomenys neskelbtini)“ priklausiusiuose medžioklės plotuose, kuriuose leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra panaikintas, neturėdamas medžioklės lapo, jo medžioklinis šautuvas buvo ne dėkle, šautuvo dėtuvėje buvo du šoviniai. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pareiškėjo kaltinimo apimtys yra suformuluotos žymiai siauriau, kalti veiksmai apibrėžti tik kaip medžiojimas be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų , t. y. be galiojančio medžioklės lapo, vykdant medžioklę svetimuose medžioklės plotuose. Protokole nurodyta, kad A. A. pažeidė tik Medžioklės taisyklių 60.3 punkto reikalavimus. Už tokius pažeidimus pareiškėjas ir nubaustas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacijoje Nr. 4-93 pažymėta, kad byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Neteisėto medžiojimo dalykas yra natūraliai laisvi laukiniai žvėrys ir paukščiai. Nors A. A. tvirtina, kad jis nemedžiojo, tačiau manytina, kad tokio pobūdžio pažeidimas laikomas baigtu nuo jį sudarančių veiksmų pradžios, nepriklausomai nuo atsiradusios žalos, kilusių pasekmių, t. y. nuo to, ar buvo sumedžiotas koks nors laimikis. Taigi, kvalifikuojant asmens veiksmus medžiojimu svarbu nustatyti, kad toks asmuo buvo medžioklės plotuose, kur esama laukinių žvėrių ir paukščių su medžioklės priemonėmis.

Pats pareiškėjas iš dalies neigia savo kaltus veiksmus, tačiau jo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių netikslūs, visiškai nelogiški, nenuoseklūs ir prieštaringi tiek jo paties, tiek liudytojų duotų parodymų kontekste, todėl vertintini kaip gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, pripažintini šališkais ir vertintini kaip neobjektyvūs. Analogiškai vertintini ir liudytojo L. M. , kuris medžiojo kartu su pareiškėju, parodymai.

Liudytojų V. G. ir S. Č. parodymai labai tikslūs, nuoseklūs, jais netikėti ar abejoti nėra pagrindo.

Liudytojų parodymais ir bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad A. A. medžiojo Kauno medžiotojų klubo „(Duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, kuriame Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2006 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-44 (b.l. 25) leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, panaikintas. Tokie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 85 str. 4 d., tačiau konstatuotina, kad nei administraciniame teisės pažeidimo protokole, nei nutarime skirti administracinė nuobaudą tokio pobūdžio kaltinimas pareiškėjui nepateiktas.

Medžioklės taisyklių 60 punkte reglamentuota su medžiokle susijusi draudžiama veikla.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime pareiškėjo veiksmai įvertinti tik kaip Medžioklės taisyklių 60.3 punkto reikalavimų pažeidimas.

Nors byloje įrodyta, kad pareiškėjas medžiojo be būtinojo medžioklės dokumento – galiojančio medžioklės lapo, kurį medžioklės metu privaloma turėti (Medžioklės taisyklių 18.2 p., 60.2p.), tačiau atitinkami Medžioklės taisyklių punktai nei protokole, nei nutarime nenurodyti. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 4 d., kurioje administracinė atsakomybė nustatyta už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Tuo tarpu administracinė atsakomybė už medžiojimą be medžioklės lapo numatyta ATPK 85 str. 2 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Medžioklės taisyklių 76 punktą neteisėtas medžiojamas medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo yra šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai. (73.6p.,76.5p.). Šios aplinkybės vertintinos nustatant nuobaudos dydį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas medžioklės plotuose buvo su į dėklą neįdėtu šautuvu (Medžioklės taisyklių 60.2 p.), medžiojo be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas (Medžioklės taisyklių 60.6 p.), tačiau institucija, surašiusi protokolą šių aplinkybių nevertino. Iš liudytojų parodymų matyti, kad šoviniai iš A. A. medžioklinio šautuvo nebuvo išimti. Tokie pareiškėjo veiksmai taip pat atitinkami neaptarti bei neįvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 85 str. 5 d.

Taigi pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, apibūdindamas padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, tinkamai neapibrėžė kaltinimų ribų, nenurodė teisės akto punktų, kuriuose nustatyti atitinkami draudimai, pagal formuluojamą kaltinimą tinkamai nekvalifikavo padarytų pažeidimų.

Darytina išvada, kad neperžengdamas administracinio teisės pažeidimo protokole apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, teismas, savarankiškai keisti kaltinimo esmės bei formuluotės, ar kitaip kvalifikuoti pareiškėjo veiksmų, negali. Akivaizdu, kad procesas negali vykti dėl kaltinimų, nenustatytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Priešingu atveju būtų šiurkščiai pažeista A. A. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, duoti dėl to paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus, tokiu būdu būtų suvaržyta jo teisė į gynybą.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, negali kilti neigiamos pasekmės – asmens padėtis negali būti pabloginama, nes tuomet jo atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Kadangi tokioje teisinėje situacijoje teismas, nagrinėdamas bylą, savo iniciatyva negali pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, keisti veikos kvalifikavimo, taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, todėl, nustačius jog surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais teismui nagrinėti bylą, byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai tokiems trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. A. skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas naikintinas, byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str., Administracinių bylų teisenos 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2009 m. rugsėjo 22 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimu 24 mėnesiams su šaunamojo ginklo „Mauser“, optikos „Banner Buchnel“ ir dviejų šovinių konfiskavimu ir bylą grąžinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas