- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- ATP-723-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00421-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.10.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpų koridoriuje, atvykęs pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-6738-323/2015, bendrauti su D. G., savo mažamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, konfliktavo su vaiko motina G. K., t. y., garsiai šaukė, stumdėsi ir mojavo rankomis, tokiais veiksmais kėlė mažamečiui vaikui baimę, neužtikrino jam saugios aplinkos, ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas bendrąsias ir pagrindines vaiko teisių apsaugos nuostatas. Kadangi A. G. už ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą yra baustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutarimu, jo veika atitinka ATPK 181 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-09-22 nutarimu A. G. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą –20 (dvidešimties) eurų baudą. Įpareigojo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus bei įspėjo, jog už vengimą vykdyti įpareigojimą, bus traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 181⁴ straipsnio nurodytą administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad stengėsi nutraukti konfliktą, kuris kilo dėl to, jog G. K. užsipuolė jo motiną T. G.. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į valstybinės medicininės ekspertizės išvadas dėl T. G. mušimo. Taip pat nurodo, kad vaiko teisių apsaugos specialistė nematė įvykio aplinkybių, o tik pakartojo G. K. žodžius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nė vienas iš tėvų nesiėmė užtikrinti vaikui saugios aplinkos, nors buvo įspėti Vaiko teisių apsaugos specialistės, tačiau toliau abu tėvai konfliktavo dėl ko abiem buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, jog A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje.
ATPK 181 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. ATPK 181 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už tokią pat veiką, padarytą tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą.
Apeliantas iš esmės apeliacinį skundą grindžia tuo, jog konfliktą sukėlė ne jis, o vaiko motina G. K. ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus – teismo medicinos eksperto išvadą dėl T. G. sužalojimo. Pažymėtina, kad nustatant ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius nėra svarbu nustatyti asmenį, pradėjusį konfliktą, o būtina nustatyti, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, reikiamu metu nepanaudojo tėvų valdžios arba ją panaudojo priešingai vaiko interesams. Todėl apelianto nurodytos konflikto kilimo priežastys ar duomenys apie T. G. sužalojimus, neturi reikšmės nustatant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnyje, požymius. Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti abiem vaiko tėvams.
Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas įvyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose tarp nepilnamečio vaiko tėvų bei močiutės. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar A. G. ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta saugi vaiko aplinka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymas, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad A. G. neužtikrino saugios vaiko aplinkos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teigimu girdėjosi visų suaugusių asmenų šauksmai, išėjus į koridorių, matė, jog visi stumdosi, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kad nuramintų konfliktą. Pažymėjo, jog konfliktas nebuvo baigtas net po duoto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės įspėjimo prie vaiko elgtis ramiai. Be to, G. K. duoti parodymai, kad A. G. šaukė, stumdėsi, sutampa su Vaiko teisių apsaugos atstovės parodymais. Vaiko teisių apsaugos atstovės argumentai paneigia A. G. teiginį, jog jis nešaukė, o elgėsi ramiai ir siekė kuo greičiau nuraminti G. K.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad remtis T. G. duotais parodymais nėra pagrindo, nes ji yra suinteresuota, kad A. G. išvengtų atsakomybės.
Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad A. G. mažamečio vaiko akivaizdoje konfliktavo su vaiko motina G. K. - garsiai šaukė, stumdėsi, mojavo rankomis ir taip neužtikrino vaikui saugios aplinkos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutarimas paliekama galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.