- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- eA-3018-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00227-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- D. A. S. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. S. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. A. S. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 21S31481 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) pilietis, iš kilmės šalies išvykęs, nes (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėjas tvirtino, jog tam, kad (duomenys neskelbtini) asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, jog jis konkrečiai įvardytų persekiotoją. Pareiškėjas pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) nustatytus reikalavimus priklauso padidėjusios rizikos asmenų grupei, todėl jo nurodyta grėsmė yra reali. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nesivadovavo naujausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, geranoriškai bendradarbiavo su institucijomis, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies, priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Draudimas pareiškėjui atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar pareiškėjo asmeninėmis savybėmis. Atsakovas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo padaryta išvada, jog jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas savo išvykimą iš kilmės valstybės ir atvykimą į Lietuvą grindė (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylančiomis grėsmėmis, persekiojimu, tačiau nei pats pareiškėjas, nei Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog kilmės valstybėje šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Atsakovas teigė, kad 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis, vertindamas beatodairiško smurto lygį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo D. A. S. H. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Migracijos departamente 2021 m. liepos 20 d. buvo atlikta pareiškėjo pirminė apklausa ir 2021 m. spalio 8 d. – pagrindinė. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
7.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
8. Teismas vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 86, 87 straipsniais, Europos Žmogus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose ir nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), kuri pagal EPPB nustatytus kriterijus priskiriama prie padidėjusios rizikos asmenų, galinčių patirti smurtą. Tačiau teismas pažymėjo, kad, vertinant pareiškėjo individualią situaciją, byloje tokių duomenų nesurinkta.
9. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad jog apklausos metu pareiškėjas kalbėjo tik apie (duomenys neskelbtini), nenurodydamas jokių kitų priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai gyventi kilmės valstybėje būtų pavojinga, dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).
10. Teismas atsižvelgė į tai, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta išsami apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, o darant išvadas, vadovautasi pagrįstais duomenimis, kurie patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad Migracijos departamento tyrimo metu surinkta ir įvertinta kilmės valstybės informacija sudaro pagrindą išvadai, jog kilmės valstybė kartu su tarptautinėmis organizacijomis teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, 2021 m. prieš išvykdamas iš kilmės šalies, nepatyrė realios grėsmės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šias aplinkybes tiek Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, todėl teismas sprendė, jog pagrįsta atsakovo išvada Sprendime, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina pagrįstu pagrindu suteikti prieglobstį. Tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas analizavo kilmės valstybės informaciją ir priėjo išvadą, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, yra darbingo amžiaus vyras, visą gyvenimą praleido kilmės valstybėje, todėl yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek duodamas paaiškinimus Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog į Lietuvą atvyko ne dėl iškilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių, siekdamas gyventi Europos Sąjungos valstybėje.
12. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog, priimant Sprendimą, nebuvo vadovautasi naujausiais duomenimis apie kilmės šalies situaciją, nes 2021 m. EPPB gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis. Vadovaudamasis EPPB 2021 m. gairėmis, teismas nustatė, kad įvairiuose kilmės valstybės regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau visuose juose smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė šių aplinkybių, pats teigė, kad su jokiomis problemomis dėl (duomenys neskelbtini) asmeniškai nesusidūrė.
13. Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo teismas vertino, jog pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Atsakovas nenustatė individualios asmeninės grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį, todėl teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti esant pagrįstai tikimybei, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
14. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad ši Sprendimo dalis yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo, teismas sprendė, kad toks terminas negali būti laikomas proporcinga ir adekvačia priemone pareiškėjo padarytam pažeidimui. Teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos.
15. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, kadangi nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ar įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
III.
16. Pareiškėjas D. A. S. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis (duomenys neskelbtini).
18. Pareiškėjas vadovaujasi EPPB 2021 m. ataskaita, pakartoja byloje esančias aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) padėtimi kilmės valstybėje ir teigia, kad dėl (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo pareiškėjui suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi, todėl pareiškėjo teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka kilmės valstybės realijas. Prieš (duomenys neskelbtini) yra atliekami veiksmai, kurie gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, o tai lemia papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjas akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, duomenys joje – vienerių metų senumo, todėl atsakovas turėjo surinkti naujausią ir aktualią kilmės valstybės informaciją bei individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjas nurodo, jog jo gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas tarp (duomenys neskelbtini), o kilmės valstybei nesugebant suvaldyti jos teritorijoje vykstančių karinių išpuolių, pareiškėjas negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga ir pagrįstai bijo į ją sugrįžti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo teismo sprendimo išvadas. Atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai nurodo, kad vien buvimas (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje savaime nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo. Pareiškėjas kaip (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių individualių savybių, kodėl būtent jam dėl (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas. Nors pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam gresiančio persekiojimo realumą, pareiškėjas nepateikė informacijos pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjui priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jo apsaugoti.
21. Atsakovas nurodo, kad teisinis reglamentavimas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi EPPB pateikiama informacija apie smurto lygį kilmės valstybėje. Nors pareiškėjas kvestionuoja EPPB duomenis, tačiau nepateikė naujesnės informacijos nei ta, kurią surinko Migracijos departamentas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas pareiškėjui sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėjas D. A. S. H. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
24. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
V.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui D. A. S. H. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimą į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatyme nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu minėtą laikotarpį sutrumpino iki 3 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovui nesurinkus aktualios būtinos informacijos apie pareiškėjo individualaus pobūdžio aplinkybes.
28. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.
30. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, ar visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
31. Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
33. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, yra papildomos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados.
35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė (duomenys neskelbtini).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas apklausos metu nenurodė, jog būtų tiesiogiai susidūręs su jo persekiojimo ar kitais neigiamais veiksmais, savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, kad kilmės šalyje jis buvo diskriminuojamas ar kitaip dėl pareiškėjo individualių savybių su juo buvo netinkamai elgiamasi (priešingai, pareiškėjas apklausos metu tvirtino, kad asmeniškai jam niekas negrasino, jo artimieji, giminės draugai nenukentėjo). Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas plačiai aptaria (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės valstybėje, tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti jam tariamai gresiančio pavojaus. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su suaktyvėjusia (duomenys neskelbtini) veikla kilmės valstybėje, karo veiksmais, bombardavimais, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Migracijos departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.
37. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis pareiškėjui nustatytas draudimas turėtų būti dar labiau sutrumpintas.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. A. S. H. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.